Ezechielio
23 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, buvo dvi moterys, vienos motinos dukterys.+ 3 Jos parsiduodavo Egipte,+ paleistuvavo nuo pat jaunystės. Tenai buvo glamonėjamos jų krūtinės, glostomos jų mergystės krūtys. 4 Vyresnioji buvo vardu Ohola*, o jos sesuo – Oholiba*. Jos tapo mano ir pagimdė sūnų̃ ir dukterų. Ohola – tai Samarija,+ Oholiba – Jeruzalė.
5 Ohola, nors priklausė man, ėmė parsidavinėti kitiems.+ Ji geidė savo aistringų meilužių,+ kaimynystėje gyvenančių asirų+ – 6 valdovų, kurie rengėsi mėlynai, ir valdytojų. Visi jie buvo gražūs jauni vyrai, geri raiteliai. 7 Ji parsidavinėjo rinktiniams Asirijos vyrams, aistringai jų geisdama susiteršė+ bjauriais jų stabais*. 8 Ji nesiliovė paleistuvavusi, kaip kad paleistuvavo su egiptiečiais dar būdama jauna. Jie sanguliavo su ja, glamonėjo jos mergystės krūtis ir tenkino savo aistrą.+ 9 Todėl aš atidaviau ją aistringiems jos meilužiams, Asirijos sūnums,+ kurių taip geidė. 10 Jie atidengė jos nuogumą,+ pagrobė sūnus ir dukteris,+ o pačią nužudė kalaviju. Ji prarado gerą vardą tarp moterų ir buvo nubausta.
11 Oholiba tai matydama užsidegė didesniu geiduliu nei jos sesuo, ji net labiau už ją pasileido.+ 12 Ji geidė savo kaimynų, Asirijos sūnų+ – valdovų ir valdytojų, gražių jaunų vyrų, kurie rengėsi prašmatniai ir buvo geri raiteliai. 13 Aš mačiau, kaip ji save teršė, mačiau, kad jų abiejų kelias toks pat.+ 14 Bet Oholiba darėsi vis didesnė palaidūnė. Išvydusi ant sienų išraižytus ir ryškiai raudonai nudažytus chaldėjų atvaizdus, – 15 jie buvo su diržais ant juosmens, su besiplaikstančiais turbanais ant galvų, panašūs į karius, į Chaldėjoje gimusius babiloniečius, – 16 ji ėmė jų geisti ir siuntė pas juos į Chaldėją pasiuntinius.+ 17 Babilono sūnūs atėję gulėsi su ja į meilės guolį ir tenkindami savo geidulius ją suteršė. Tada ji ėmė jais bjaurėtis ir nuo jų nusisuko.
18 Kadangi ji taip begėdiškai parsidavinėjo ir atidengė savo nuogumą,+ pasibjaurėjęs nuo jos nusigręžiau, kaip buvau nusigręžęs nuo jos sesers.+ 19 Bet paleistuvauti ji nepaliovė,+ nepamiršo jaunystės dienų, kai parsiduodavo Egipto krašto vyrams.+ 20 Savo meilužių ji geidė taip, kaip sugulovės geidžia vyrų, kurių varpa kaip asilų ir kaip eržilų. 21 Tu ilgėjaisi tų jaunystės dienų, kai gašlavai Egipte,+ kai egiptiečiai glamonėjo tavo krūtinę, tavo jaunystės krūtis.+
22 Todėl tau, Oholiba, visavaldis Jehova sako: ‘Aš sukurstysiu tavo meilužius,+ nuo kurių bjaurėdamasi nusisukai, atvesiu juos, ir jie puls tave iš visų pusių.+ 23 Aš atvesiu Babilono sūnus,+ chaldėjus,+ vyrus iš Pekodo,+ Šojos ir Kojos, taip pat visus Asirijos sūnus. Tai gražūs jauni vyrai – valdovai ir valdytojai, kariai ir išrinktieji, visi jie geri raiteliai. 24 Jie pakils prieš tave su dardančiais kovos vežimais ir daugybe karių, su didžiaisiais ir mažaisiais skydais rankose ir su šalmais ant galvų. Tave jie apsups iš visų pusių. Aš pavesiu jiems įvykdyti tau nuosprendį, ir jie nubaus tave, kaip panorės.+ 25 Išliesiu ant tavęs savo rūstybę, ir jie pasielgs su tavimi žiauriai – nupjaus tau nosį ir ausis. Kas išliks, kris nuo kalavijo. Tavo sūnus ir dukteris išves, o kas išliks, bus ugnies praryti.+ 26 Jie nuplėš tau drabužius,+ atims gražiuosius papuošalus.+ 27 Padarysiu galą tavo pasileidimui, kitiems tu daugiau neparsiduosi,+ kaip kad darei Egipto krašte.+ Į Egiptą nebesidairysi, apie jį nebegalvosi.’
28 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Atiduodu tave į rankas tiems, kurių nekenti ir nuo kurių bjaurėdamasi nusisukai.+ 29 Jie išlies ant tavęs neapykantą ir atims visa, ką savo triūsu įgijai,+ paliks nuogut nuogutėlę. Tavo gėdingas ištvirkimas* bus atidengtas, tavo pasileidimas ir paleistuvystės – atskleistos.+ 30 Taip su tavimi nutiks dėl to, kad tarsi ištvirkėlė bėgioji paskui tautas+ ir kad teršiesi jų bjauriais stabais.+ 31 Ėjai savo sesers keliais,+ todėl duosiu tau jos taurę.’+
32 Taip sako visavaldis Jehova:
‘Tu gersi iš savo sesers taurės, gilios ir plačios,+
kęsi pajuoką ir patyčias, kurių ta taurė pilna.+
33 Išmaukusi savo sesers Samarijos taurę,
siaubo ir naikinimo taurę,
tu būsi girta ir sielvartausi.
34 Tu ją išgersi, ištuštinsi,+ kramtysi jos šukes
ir draskysi sau krūtis.
Juk tai aš taip pasakiau. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’
35 Todėl taip kalba visavaldis Jehova: ‘Kadangi mane pamiršai ir manęs išsižadėjai,+ atsiimsi už savo begėdišką elgesį ir paleistuvystes.’“
36 Tada Jehova man tarė: „Žmogaus sūnau, ar tu pasirengęs skelbti nuosprendį Oholai ir Oholibai+ ir priminti joms jų pasibjaurėtinus darbus? 37 Jos svetimavo,+ jų rankos suteptos krauju. Tos palaidūnės ne tik svetimavo su savo bjauriais stabais, bet ir sūnus, kuriuos man buvo pagimdžiusios, aukojo ugnyje tiems stabams tarsi maistą.+ 38 Jos nusikalto dar ir tuo, kad tą dieną suteršė mano šventyklą, paniekino mano šabus. 39 Paaukojusios sūnus kaip auką savo bjauriems stabams,+ jos tą pačią dieną ėjo į mano šventyklą ir ją išniekino.+ Štai kaip jos elgėsi mano Namų viduje. 40 Jos net pasiuntė pasiuntinį pakviesti vyrų iš tolimo krašto.+ Kol tie ėjo, tu, Oholiba, nusiprausei, pasidažei akis ir pasidabinai papuošalais.+ 41 Tada atsisėdai ištaigingame guolyje,+ o šalia ant stalo+ pasidėjai mano smilkalų+ ir mano aliejaus.+ 42 Tenai buvo girdėti, kaip šūkavo linksmai nusiteikę vyrai ir girtuokliai, atsivesti iš dykumos. Jie dėjo apyrankes moterims ant rankų ir puikius vainikus ant galvų.
43 Tada apie tą moterį, išsekusią nuo svetimavimo, pasakiau: ‘Ji vėl ketina svetimauti.’ 44 Ir jie įėjo pas ją, kaip kad vyrai įeina pas parsidavėlę. Štai taip jie įėjo pas Oholą ir Oholibą, tas pasileidėles. 45 Bet teisūs vyrai nubaus ją* už tai, kad svetimavo+ ir liejo kraują.+ Juk jos – svetimautojos, ir jų rankos kruvinos.+
46 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Atžygiuos kariuomenė ir jas nuniokos, pavers siaubo reginiu.+ 47 Kariai paleis į jas akmenų krušą,+ kapos kalavijais. Jie žudys jų sūnus ir dukteris,+ o namus degins.+ 48 Padarysiu galą paleistuvystei krašte, kad visos moterys pasimokytų ir palaidai nesielgtų.+ 49 Judvi atsiimsite už tai, kad elgėtės begėdiškai ir nuodėmiavote su savo bjauriais stabais. Tada žinosite, kad aš esu Jehova, Visavaldis.’“+