Ezechielio

10 Virš plokštumos, kuri plytėjo kerubams virš galvų, mačiau kažką panašaus į safyrą – kažką primenančio sostą.+ 2 Lininiu apdaru vilkinčiam vyrui+ Dievas paliepė: „Įženk į vietą tarp ratų,+ po kerubais, pasemk rieškučiomis žarijų,+ kurios yra tarp kerubų, ir sviesk jas ant miesto.“+ Man bežiūrint, vyras ten įėjo.

3 Kai vyras ten įėjo, kerubai stovėjo į dešinę nuo Namų, ir vidinį kiemą pripildė debesis. 4 Jehovos šlovė+ pakilo nuo kerubų ir nusileido prie Namų slenksčio. Namus pripildė debesis,+ o kiemą nušvietė Jehovos šlovės spindesys. 5 Kerubų sparnai taip ūžė, kad buvo girdėti išoriniame kieme; tas garsas buvo toks, tarsi pats Visagalis kalbėtų.+

6 Tada lininiu apdaru vilkinčiam vyrui Dievas paliepė: „Iš vietos tarp ratų ir kerubų paimk žarijų.“ Tas įėjo ir atsistojo prie vieno iš ratų. 7 Tada vienas iš kerubų ištiesė ranką link ugnies, degančios tarp kerubų,+ ir paėmęs žarijų subėrė jas lininiu apdaru vilkinčiam vyrui+ į rieškučias. Šis tomis žarijomis nešinas išėjo. 8 Kerubams po sparnais buvo kažkas panašaus į žmogaus rankas.+

9 Tame regėjime mačiau šalia kerubų keturis ratus – po vieną šalia kiekvieno iš kerubų. Tie ratai žėrėjo kaip chrizolitas.+ 10 Visi keturi buvo vienodi ir atrodė tarsi būtų iš dviejų ratų – tarsi vienas ratas būtų kitame rate. 11 Jie galėjo riedėti bet kuria iš keturių krypčių ir keisti kryptį nė nepasisukdami. Jie nepasisukdami riedėjo į tą pusę, į kurią žvelgė veidas*. 12 Kiekvieno kerubo kūnas – nugara, rankos, sparnai – ir ratai šalia kiekvieno iš jų, visi keturi, buvo pilni akių.+ 13 Aš išgirdau, kaip kažkoks balsas sušuko: „Ratai, pirmyn!“

14 Kiekvienas* turėjo keturis veidus. Pirmasis veidas buvo kerubo, antrasis – žmogaus, trečiasis – liūto, ketvirtasis – erelio.+

15 Kerubams pakilus (tai buvo tos pačios būtybės, kurias buvau matęs prie Kebaro upės)+ 16 ir pajudėjus iš vietos, ratai imdavo judėti kartu su jais. Kai kerubai išskleisdavo sparnus ir pakildavo aukštai virš žemės, ratai nuo jų nesitraukdavo, likdavo greta.+ 17 Kai kerubai sustodavo, sustodavo ir ratai. Kai kerubai pakildavo, pakildavo ir ratai, nes ratuose buvo dvasia, vedanti tas būtybes*.

18 Tada Jehovos šlovė+ pasitraukė nuo Namų slenksčio ir sustojo virš kerubų.+ 19 Kerubai išskleidė sparnus ir pakilo mano akyse virš žemės. Kartu su jais pakilo ir ratai. Jie sustojo ties Jehovos Namų rytiniais vartais. Virš kerubų laikėsi Izraelio Dievo šlovė.+

20 Tai buvo tos pačios būtybės, kurias regėjau prie Kebaro upės po Izraelio Dievo sostu,+ taigi supratau, kad jos yra kerubai. 21 Visi keturi turėjo keturis veidus, keturis sparnus, o po sparnais – kažką panašaus į žmogaus rankas.+ 22 Jų veidai buvo tokie pat, kaip ir anų būtybių, kurias buvau regėjęs prie Kebaro upės.+ Tos būtybės ėjo tiesiai.+