Dievo paskirtu vardu — Jehovos Liudytojai. Bet kodėl Liudytojai eikvoja tiek daug laiko ir pastangų kalbėdami kitiems apie Dievo Karalystę? Jie daro tai todėl, kad Karalystė yra vienintelė žmonijos viltis. Žmonių vyriausybės anksčiau ar vėliau žlunga, bet Dievo Karalystė niekada nežlugs. Izaijo 9:6, 7 jos Valdovas, Jėzus, vadinamas „Taikos Kunigaikščiu“ ir priduriama: „Jo viešpatavimas daugės, ir taikai nebus galo.“ Dievo Karalystė nepanaši į žmonių vyriausybes, kurios šiandien valdo, o rytoj jau nuverstos. Iš tikrųjų Danieliaus 2:44 sakoma: „Dievas pažadins karalystę, kuri neiširs per amžius ir jos viešpatavimas nebus atiduotas kitai tautai. ... Ji... pati gi stovės per amžius.“

13. a) Kokios yra kai kurios problemos, kurias sėkmingai išspręs Dievo Karalystė? b) Kodėl galime būti įsitikinę, kad Dievo pažadai išsipildys?

¹³ Koks žmogiškas karalius galėtų pašalinti karą, nusikalstamumą, ligas, badą ir benamių problemą? Be to, koks žemiškas valdovas galėtų prikelti tuos, kurie mirę? Dievo Karalystė ir jos Karalius padarys tai. Karalystė nepasitvirtins esanti netobula tarsi blogai veikiantis prietaisas, kuriam nuolat reikia remonto. Priešingai, Dievo Karalystė bus sėkminga, nes Jehova pažada: „Mano žodis, kurs išeina iš mano burnos, ... negrįš į mane tuščias, bet padarys, ko tik aš norėjau, ir bus sėkmingas tuose dalykuose, kuriems aš jį siunčiau“ (Izaijo 55:11). Dievo tikslas nežlugs; tačiau kada Karalystė turėjo pradėti valdyti?

KARALYSTĖS VALDYMAS — KADA?

14. Ko apie Karalystę nesuprato Jėzaus mokiniai, tačiau ką žinojo Jėzus apie savo valdymą?

¹⁴ „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ Šis Jėzaus mokinių užduotas klausimas atskleidė, kad tuomet jie nežinojo Dievo Karalystės tikslo ir paskirto jos valdymo laiko pradžios. Įspėdamas juos nespėlioti apie tai, Jėzus pasakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia.“ Jėzus žinojo, kad jo valdymas žemėje buvo atidėtas ateičiai, praėjus ilgam laikui po jo prisikėlimo ir įžengimo į dangų (Apaštalų darbai 1:6-11; Luko 19:11, 12, 15). Rašte tai išpranašauta. Kaip?

15. Kaip Psalmių 109:1 nušviečia Jėzaus valdymo laiką?

¹⁵ Pranašiškai nurodydamas Jėzų kaip „Viešpatį“, karalius Dovydas pasakė: „Viešpats [„Jehova“, NW] tarė mano Viešpačiui: ‛Sėskis mano dešinėje, kolei aš nepadarysiu iš tavo neprietelių tavo kojoms pakojo’“ (Psalmių 109:1; palygink Apaštalų darbų 2:34-36). Ši pranašystė nurodo, kad Jėzaus valdymas neprasidės tuoj pat po jo įžengimo į dangų. Tikriau sakant, jis turės laukti sėdėdamas Dievo dešinėje (Žydams 10:12, 13). Kaip ilgai turės tęstis šis laukimas? Kada turės prasidėti jo valdymas? Biblija padeda mums rasti atsakymus.

16. Kas įvyko 607 m. p. m. e. ir kaip tai susiję su Dievo Karalyste?

¹⁶ Vienintelis miestas visoje žemėje, kurį Jehova pasirinko savo vardui, buvo Jeruzalė (3 Karalių 11:36). Ji taip pat buvo sostinė Dievo pripažintos žemiškosios karalystės, kuri simbolizavo dangiškąją Dievo Karalystę. Todėl Jeruzalės sunaikinimas babiloniečių rankomis 607 m. p. m. e. buvo labai reikšmingas. Šis įvykis ženklino pradžią labai ilgos pertraukos Dievo tiesioginiame savo tautos žemėje valdyme. Maždaug po šešių šimtmečių Jėzus nurodė, kad tas nutraukto valdymo laikotarpis dar tebesitęsė, nes jis pasakė: „Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių [„nustatytieji tautų“, NW] laikai“ (Luko 21:24).

17. a) Kas yra „nustatytieji tautų laikai“ ir kiek jie turėjo tęstis? b) Kada prasidėjo ir baigėsi „nustatytieji tautų laikai“?

¹⁷ „Nustatytųjų tautų laikų“ laikotarpiu pasaulio vyriausybėms bus leista nutraukti Dievo pripažintą valdymą. Šis laikotarpis prasidėjo Jeruzalės sunaikinimu 607 m. p. m. e., ir Danielius nurodė, kad jis tęsis „septynis laikus“ (Danieliaus 4:20-22). Kokį laiko tarpą tai apima? Biblija parodo, kad trys ir pusė „laiko“ atitinka 1260 dienų (Apreiškimas 12:6, 14). Dvigubai ilgesnis laikotarpis, arba septyni laikai, sudarys 2520 dienų. Bet šio trumpo laikotarpio pabaigoje nieko įsidėmėtino neįvyko. Tačiau pritaikydami Danieliaus pranašystei principą „diena už metus“ ir skaičiuodami 2520 metų nuo 607 m. p. m. e., mes pasieksime 1914 m. e. m. (Skaičių 14:34; Ezechielio 4:6).

18. Ką Jėzus darė netrukus po to, kai gavo Karalystės valdžią, ir kaip tai paveikė žemę?

¹⁸ Ar Jėzus pradėjo valdyti danguje tuo metu? Rašto argumentai, jog taip ir įvyko, bus apsvarstomi kitame skyriuje. Žinoma, Jėzaus valdymo pradžia neturėjo būti paženklinta tuoj pat įsivyrausiančia taika žemėje. Apreiškimo 12:7-12 parodoma, kad vos tik gavęs Karalystę Jėzus išvarė iš dangaus Šėtoną ir demoniškuosius angelus. Tai reiškia vargą žemei, bet mes esame padrąsinami, kai skaitome, jog Velniui beliko ‛mažai laiko’. Greitai mes galėsime džiaugtis ne tik dėl to, kad valdo Dievo Karalystė, bet ir dėl to, kad ji atneš palaimas žemei ir paklusniajai žmonijai (Psalmių 71:7, 8). Iš kur mes žinome, kad tai įvyks greitai?

11 skyrius

Šitos yra paskutinės dienos!

1. Kodėl daugelis jaučiasi suglumę, kai mąsto apie pasaulio padėtį, tačiau kur galima rasti patikimą pasaulio įvykių paaiškinimą?

KAIP mūsų neramus pasaulis pasiekė tokią ribą? Kur mes einame? Ar tau kada nors kilo tokie klausimai? Daugelis, stebėdami pasaulio padėtį, jaučiasi suglumę. Tokie faktai kaip karai, ligos ir nusikalstamumas verčia žmones galvoti, ką atneš ateitis. Vyriausybių vadovai teikia nedaug vilties. Tačiau patikimą paaiškinimą, kodėl šios dienos tokios vargingos, galima gauti iš Dievo per jo Žodį. Biblija patikimai mums padeda suprasti, kur esame laiko tėkmėje. Ji parodo mums, kad gyvename dabartinės daiktų sistemos „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1).

2. Kokį klausimą uždavė Jėzui jo mokiniai ir kaip jis atsakė?

² Apsvarstyk, pavyzdžiui, Jėzaus atsakymą į kelis jo mokinių iškeltus klausimus. Likus trims dienoms iki Jėzaus mirties, jie paklausė jo: „Koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“a (Mato 24:3, NW). Atsakydamas Jėzus išvardijo ypatingus pasaulio įvykius ir aplinkybes, kurios turės aiškiai parodyti, jog ši bedieviška sistema įžengė į savo paskutines dienas.

3. Kodėl Jėzui pradėjus valdyti sąlygos žemėje blogėja?

³ Kaip parodyta ankstesniame skyriuje, Biblijos chronologija leidžia padaryti išvadą, kad Dievo Karalystė jau pradėjo valdyti. Bet kaip tai gali būti? Padėtis pasidarė blogesnė, ne geresnė. Tai iš tikrųjų aiškus požymis, kad Dievo Karalystė pradėjo valdyti. Kodėl? Na, Psalmių 110:2 (NTP) mus informuoja, kad kurį laiką Jėzus valdys „savo priešų tarpe“. Iš tiesų jo, kaip dangiškojo Karaliaus, pirmasis veiksmas buvo numesti Šėtoną ir jo demoniškuosius angelus į žemės aplinką (Apreiškimas 12:9). Kokios buvo pasekmės? Jos buvo kaip tik tokios, kaip išpranašauta Apreiškimo 12:12: „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko.“ Mes dabar ir gyvename tuo laikotarpiu, kai ‛mažai bėra laiko’.

4. Kokie yra kai kurie paskutinių dienų požymiai ir ką jie parodo? (Žiūrėk lentelę.)

⁴ Tad nenuostabu, kad kai Jėzaus paklausė, koks bus jo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas, jo atsakymas buvo verčiantis susimąstyti. Atskiros ženklo sudėtinės dalys pateiktos 102-ajame puslapyje esančioje lentelėje. Kaip tu gali matyti, krikščionių apaštalai Paulius, Petras ir Jonas nurodė mums tolesnes detales apie paskutines dienas. Tiesa, dauguma ženklo ir paskutinių dienų požymių — sielvartą keliančios aplinkybės. Tačiau šių pranašysčių išsipildymas turėtų įtikinti mus, kad šios piktosios sistemos galas arti. Tad išsamiai patyrinėkime kai kuriuos svarbiausius paskutinių dienų požymius.

PASKUTINIŲ DIENŲ POŽYMIAI

5, 6. Kaip pildosi pranašystės apie karą ir badą?

⁵ „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę“ (Mato 24:7b; Apreiškimas 6:4). Rašytojas Ernestas Hemingvėjus pavadino I pasaulinį karą „didžiausiomis, kruviniausiomis ir labiausiai niokojančiomis žudynėmis, kurios kada nors vyko žemėje“. Pagal knygą The World in the Crucible—1914-1919 (Pasaulis sunkiame išbandyme — 1914—1919), tai buvo „nauja karo apimtis, pirmasis totalinis karas žmonijos patirtyje. Savo trukme, intensyvumu ir mastu jis pranoko bet kurį anksčiau žinomą arba apskritai įsivaizduojamą karą“. Po to kilo II pasaulinis karas, kuris pasirodė dar labiau niokojantis negu I pasaulinis karas. „Dvidešimtajame amžiuje, — sako istorijos profesorius Hju Tomas, — dominavo kulkosvaidis, tankas, bombonešis B-52, branduolinė bomba ir galiausiai raketa. Šis amžius pasižymi karais, daug kruvinesniais ir labiau niokojančiais negu bet kuriais kitais amžiais vykę karai.“ Iš tikrųjų pasibaigus šaltajam karui daug buvo kalbėta apie nusiginklavimą. Tačiau viename pranešime paskaičiuota, kad sumažinus ginkluotę tiek, kiek siūloma, dar liks maždaug 10—20 tūkstančių branduolinių kovinių galvučių, — o tai yra naikinamoji jėga, 900 kartų didesnė už tą, kuri buvo panaudota II pasauliniame kare.

⁶ „Bus badmečių“ (Mato 24:7; Apreiškimas 6:5, 6, 8). Nuo 1914 metų buvo mažiausiai 20 didelių badmečių. Tarp nukentėjusių sričių yra Bangladešas, Burundis, Etiopija, Graikija, Indija, Kambodža, Kinija, Nigerija, Ruanda, Rusija, Somalis ir Sudanas. Tačiau badas ne visada kyla dėl maisto trūkumo. „Pasaulinės maisto atsargos per paskutinius dešimtmečius didėjo greičiau negu gyventojų skaičius, — padarė išvadą grupė žemės ūkio mokslininkų ir ekonomistų. — Tačiau kadangi mažiausiai 800 milijonų žmonių gyvena didžiausiame skurde, ... jie nepajėgia nusipirkti pakankamai maisto iš tos gausybės, kad galėtų išvengti nuolatinės blogos mitybos.“ Kitais atvejais tai susiję su politika. Dr. Abdelgalilis Elmekis iš Toronto universiteto nurodo dvi šalis, kuriose tūkstančiai mirė badu, o tuo tarpu jos eksportavo didelį maisto kiekį. Vyriausybės, atrodo, buvo daug labiau susirūpinusios gauti užsienio valiutos savo karams finansuoti negu savo piliečių išmaitinimu. Dr. Elmekio išvada? Badas dažnai yra „paskirstymo ir vyriausybės politikos dalykas“.

7. Kokie yra faktai apie šių dienų marus?

⁷ „Marai“ (Luko 21:11, NTP; Apreiškimas 6:8). Ispaniškasis gripas 1918—1919 metais pareikalavo mažiausiai 21 milijono gyvybių. „Pasaulis niekada istorijoje nebuvo nusiaubtas žudiko, kuris nužudė tiek daug gyvybių taip greitai“, — rašo A. A. Hėlingas leidinyje The Great Epidemic (Didžioji epidemija). Marai siaučia ir šiandien. Kiekvienais metais vėžys nužudo penkis milijonus žmonių, viduriavimą sukeliančios ligos pareikalauja daugiau kaip trijų milijonų kūdikių ir vaikų gyvybių, ir tris milijonus aukų nusineša tuberkuliozė. Nuo kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai plaučių uždegimo, kasmet miršta 3,5 milijono vaikų, mažesnių nei penkerių metų amžiaus. Ir pribloškia tai, kad 2,5 milijardo — pusė pasaulio gyventojų — kenčia nuo ligų, kurios kyla dėl nepakankamo vandens kiekio arba jo užterštumo bei blogų sanitarinių sąlygų. AIDS toliau grėsmingai primena, kad žmogus, nepaisant jo žymių medicinos laimėjimų, nesugeba pašalinti epideminių ligų.

8. Kaip žmonės pasirodo esą „godūs pinigų“?

⁸ „Žmonės bus... godūs pinigų“ (2 Timotiejui 3:2). Visose pasaulio šalyse, atrodo, žmonės nepasotinamai trokšta didesnio turto. „Sėkmė“ dažnai matuojama asmens atlyginimo dydžiu, o „pasiekimas“ — tuo, kiek nuosavybės jis turi. „Materializmas ir toliau bus viena iš Amerikos visuomenės varomųjų jėgų... ir vis reikšmingesnė jėga taip pat kitose didesnėse rinkose“, — pareiškė vienos reklamų agentūros viceprezidentė. Ar taip yra tavo visuomenėje?

9. Ką galima pasakyti apie išpranašautą nepaklusnumą tėvams?

⁹ „Neklusnūs gimdytojams“ (2 Timotiejui 3:2). Šiandieniniai tėvai, mokytojai ir kiti akivaizdžiai mato, jog didelė dalis vaikų yra nepagarbūs ir nepaklusnūs. Kai kurie iš šių paauglių arba reaguoja į savo tėvų blogą elgesį, arba imituoja jį. Vis didesnis skaičius vaikų praranda pasitikėjimą mokykla, įstatymu, religija bei savo tėvais ir sukyla prieš visa tai. „Jiems bendra tai, — sako vienas prityręs vidurinės mokyklos mokytojas, — jog, atrodo, jie turi labai maža pagarbos bet kam.“ Tačiau, laimei, daugelis dievobaimingų vaikų yra pavyzdingo elgesio.

10, 11. Kas įrodo, kad žmonės yra šiurkštūs ir be natūralaus prisirišimo?

¹⁰ „Šiurkštūs“ (2 Timotiejui 3:3). Graikiškas žodis, išverstas žodžiu ‛šiurkštus’, reiškia ‛neprijaukintas, laukinis, be žmogiškos užuojautos ir jautrumo’. Kaip gerai šis apibūdinimas tinka šiandieniniams smurtininkams! „Gyvenimas toks traumuotas, toks pilnas kruvino siaubo, jog reikia turėti geležinius nervus, kad galėtum skaityti dienos naujienas“, — pasakyta viename vedamajame. Vienas butų apsaugos policininkas pažymėjo, jog daugelis jaunuolių, atrodo, užsimerkia, kad nematytų savo veiksmų pasekmių. Jis pasakė: „Susidaro požiūris, kad ‛aš nežinau, kas bus rytoj. Aš pasieksiu to, ko noriu šiandien.’ “

¹¹ „Nemeilūs [„neturintys natūralaus prisirišimo“, NW]“ (2 Timotiejui 3:3). Ši frazė išversta iš graikiško žodžio, kuris reiškia „beširdis, nežmoniškas“ ir nurodo „trūkumą natūralaus, šeimyninio prisirišimo“ (The New International Dictionary of New Testament Theology). Taip, prisirišimo dažnai trūksta kaip tik toje aplinkoje, kurioje jis turėtų klestėti — namuose. Pranešimai apie baisų elgesį su sutuoktiniais, vaikais ir netgi pagyvenusiais tėvais grėsmingai paplito. Viena tyrinėtojų grupė komentavo: „Žmonių smurtas — ar tai būtų antausis, ar stumtelėjimas, dūris peiliu ar šūvis — šeimos rate pasitaiko daug dažniau, negu kur nors kitur mūsų visuomenėje.“

12. Kodėl galima pasakyti, kad žmonės tik dedasi maldingi?

¹² „Dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos“ (2 Timotiejui 3:5). Biblija turi galią padaryti žmonių gyvenimą geresnį (Efeziečiams 4:22-24). Tačiau daugelis šiandien naudojasi savo religija kaip priedanga, po kuria toliau daro neteisingus, Dievui nepatinkančius veiksmus. Į melą, vagystes ir seksualinį palaidumą religiniai vadovai dažnai žiūri atlaidžiai. Daugelis religijų skelbia meilę, bet palaiko karą. „Aukščiausiojo Kūrėjo vardu, — pažymima žurnalo India Today vedamajame, — žmonės vykdė baisiausius žiaurumus prieš tokius pat žmones kaip jie patys.“ Iš tikrųjų du kruviniausi dabartinių laikų konfliktai — I ir II pasauliniai karai — kilo krikščioniškojo pasaulio širdyje.

13. Koks įrodymas, kad žemė yra niokojama?

¹³ „Niokoja žemę“ (Apreiškimas 11:18). Daugiau kaip 1600 viso pasaulio mokslininkų, tarp jų 104 Nobelio premijos laureatai, pasirašė perspėjimą, pateiktą Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (UCS), kuriame pareiškė: „Žmonės ir natūrali aplinka yra kelyje į susidūrimą. ... Lieka ne daugiau kaip keli dešimtmečiai, ir galimybė nukreipti gresiančią nelaimę bus prarasta.“ Pranešime buvo pasakyta, kad kelianti grėsmę gyvybei žmonių veikla „gali taip pakeisti pasaulį, kad jis nebebus pajėgus išlaikyti gyvybės mums žinomu būdu“. Ozono nykimas, vandens užteršimas, miškų iškirtimas, dirvožemio produktyvumo visiškas sumažėjimas bei daugelio gyvūnų ir augalų rūšių išnykimas — tai problemos, kurios buvo paminėtos kaip skubiai spręstinos. „Mūsų kišimasis į abipusiai priklausomą gyvybės struktūrą, — pasakė minėtoji sąjunga (UCS), — gali turėti staigių, toli siekiančių pasekmių, įskaitant irimą biologinių sistemų, kurių raidą ir kitimus mes gana netobulai suprantame.“

14. Kaip tu galėtum patvirtinti, kad Mato 24:14 išsipildo mūsų dienomis?

¹⁴ „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje“ (Mato 24:14). Jėzus išpranašavo, kad geroji naujiena apie Karalystę bus skelbiama visoje žemėje paliudyti visoms tautoms. Padedami ir laiminami Dievo, Jehovos Liudytojai skiria milijardus valandų šiam skelbimo ir mokinių ruošimo darbui (Mato 28:19, 20). Taip, Liudytojai supranta, kad jie užsitrauktų kraujo kaltę, jeigu neskelbtų gerosios naujienos (Ezechielio 3:18, 19). Bet jie džiaugiasi, kad kiekvienais metais tūkstančiai su dėkingumu atsiliepia į gerąją žinią ir nusprendžia tapti tikraisiais krikščionimis, tai yra Jehovos Liudytojais. Tarnauti Jehovai ir taip skleisti Dievo pažinimą — neįkainojama privilegija. Ir kai ši geroji naujiena bus paskelbta visoje apgyventoje žemėje, ateis šios piktosios sistemos galas.

REAGUOK Į ĮRODYMUS

15. Kaip pasibaigs dabartinė piktoji sistema?

¹⁵ Kaip pasibaigs ši sistema? Biblija pranašauja „didelį suspaudimą“, kuris prasidės tuo, kad šio pasaulio politiniai elementai puls „didžiąją Babelę“, pasaulinę klaidingos religijos imperiją (Mato 24:21; Apreiškimas 17:5, 16). Jėzus pasakė, kad tuo laikotarpiu „saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos“ (Mato 24:29). Tai gali reikšti tiesioginius dangaus reiškinius. Kaip bebūtų, religinio pasaulio šviesuliai bus demaskuoti ir pašalinti. Po to Šėtonas, vadinamas „Gogu iš Magogo šalies“, panaudos sugedusius žmones visomis jėgomis pulti Jehovos tautą. Bet Šėtonui nepasiseks, nes Dievas juos išgelbės (Ezechielio 38:1, 2, NW; 38:14-23). „Didis sielvartas“ pasieks savo kulminaciją Armagedone, „didžiosios visagalio Dievo dienos kovoje“. Tuomet bus pašalinti visi likę Šėtono žemiškosios organizacijos pėdsakai ir atsivers kelias nesibaigiančioms palaimoms, kurios liesis išgelbėtai žmonijai (Apreiškimas 7:9, 14; 11:15; 16:14, 16; 21:3, 4).

16. Iš kur žinome, kad išpranašauti paskutinių dienų požymiai būdingi mūsų laikams?

¹⁶ Gali atrodyti, kad kai kurie pranašystės apie paskutines dienas požymiai tinka kitiems istorijos laikotarpiams. Bet paimti kartu išpranašauti įvykiai tiksliai nurodo mūsų dienas. Pailiustravimui: linijos, sudarančios asmens pirštų atspaudą, sukuria pavyzdį, kuris negali priklausyti jokiam kitam asmeniui. Panašiai ir paskutinės dienos turi savo ženklų, arba įvykių, pavyzdį. Jie sudaro „pirštų atspaudą“, kuris negali priklausyti jokiam kitam laikotarpiui. Tie įrodymai, apsvarsčius juos kartu su Biblijos nurodymais, jog Dievo dangiškoji Karalystė dabar valdo, suteikia tvirtą pagrindą padaryti išvadą, kad šitos dienos iš tikrųjų yra paskutinės. Be to, yra aiškus Rašto įrodymas, kad dabartinė piktoji sistema greitai bus sunaikinta.

17. Kam turėtų paskatinti mus žinojimas, kad šitos yra paskutinės dienos?

¹⁷ Kaip tu reaguosi į įrodymą, kad šitos yra paskutinės dienos? Apsvarstyk tai: jeigu artėja smarki niokojanti audra, mes neatidėliotinai imamės apsaugos priemonių. Na, o tai, ką Biblija pranašauja apie dabartinę sistemą, turėtų paskatinti mus veikti (Mato 16:1-3). Mes galime aiškiai matyti, kad gyvename paskutinėmis šios pasaulio sistemos dienomis. Tai turėtų paskatinti mus daryti kai kuriuos būtinus pakeitimus, kad įgytume Dievo palankumą (2 Petro 3:3, 10-12). Nurodydamas save kaip išgelbėjimo tarpininką, Jėzus paskelbė neatidėliotiną kvietimą: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Luko 21:34-36).