Jaunimas klausia

Ar esu pasirengęs palikti namus?

„Kartais man atrodo, jog žmonės mane nuvertina, kad būdama 19 metų tebegyvenu su tėvais. Tuo jie lyg norėtų pasakyti, kad suaugusi būsiu tik tada, kai gyvensiu atskirai“ (Keiti).a

„Man beveik 20 ir baisiai nepatinka, kad negaliu laisvai tvarkyti savo gyvenimo. Kyla minčių persikraustyti kitur, nes atsibodo tiek tai, kad tėvams nerūpi mano norai, tiek nuolat girdėti, kad jie viską žino geriau už mane“ (Fiona).

NORAS būti savarankiškam tau gali atsirasti kur kas anksčiau, nei būsi pasirengęs palikti tėvų namus. Taip jaustis normalu. Juk Dievas iš pat pradžių buvo sumanęs, kad jaunuoliai augtų, kol ilgainiui paliks tėvą bei motiną ir sukurs savo šeimą (Pradžios 2:23, 24; Morkaus 10:7, 8). Bet ar tai, kad geidi daugiau laisvės, reiškia, jog atėjo metas krautis lagaminą? Galbūt. Tačiau kaip tau žinoti, kada tikrai esi pasirengęs išvykti iš gimtųjų namų? Apsvarstyk tris svarbius klausimus. Pirmasis...

Kokie mano motyvai?

Kad būtų lengviau išsiaiškinti, dėl ko nori gyventi atskirai, peržvelk toliau pateiktą sąrašą. Svarbos tvarka sunumeruok priežastis, dėl kurių nori palikti namus.

․․․ Pabėgti nuo problemų namuose

․․․ Turėti daugiau laisvės

․․․ Pakelti autoritetą draugų akyse

․․․ Padėti draugui, kuriam gyventi vienam per brangu

․․․ Dirbti savanoriu kur kitur

․․․ Įgyti gyvenimiškos patirties

․․․ Palengvinti tėvų finansinę naštą

․․․ Kita ․․․․․

Visos čia išvardytos priežastys nebūtinai blogos. Tačiau nuo tavo motyvų labai priklausys, kiek laimingas jausies palikęs tėvų pastogę. Pavyzdžiui, jei išvyksti vien norėdamas pabėgti nuo problemų ar turėti daugiau laisvės, greičiausiai tavęs laukia nemaloni staigmena!

Danielė, kuriam laikui išvykusi iš namų, kai jai buvo 20, iš to daug ko pasimokė. Ji sako: „Kiekvieno gyvenime yra vienokių ar kitokių suvaržymų. Gyvenant savarankiškai, tavo laisvę ribos darbo grafikas arba pinigų stygius.“ Karmen, kuri pusmečiui išvyko į tolimą šalį, prisimena: „Man tai patiko, bet dažnai trūko laisvo laiko! Turėdavau suspėti viską: sutvarkyti kambarius, šį tą suremontuoti, ravėti, skalbti, plauti grindis ir taip toliau.“

Suprantama, gyvenant atskirai, galima mėgautis didesne laisve ir pasirodyti vertesniam draugų akyse. Bet turėsi pats apmokėti sąskaitas, ruošti valgį, tvarkyti namus ir užpildyti savo laisvalaikį, kai šalia nebus nei draugų, nei šeimos. Todėl nesiduok kitų paveikiamas skubotai apsispręsti (Patarlių 29:20). Net jei palikti namus yra svarių priežasčių, vien gerų ketinimų nepakaks. Tau reikės įgūdžių, kad būdamas vienas „nepražūtum“. Todėl iškyla antrasis klausimas...

Ar esu pasirengęs?

Išvykti iš tėvų namų ir gyventi atskirai — tarsi leistis į kelionę po laukinę gamtą. Ar ryžtumeisi tokiam žingsniui nemokėdamas pasistatyti palapinės, užkurti laužo, pasigaminti valgio arba orientuotis pagal žemėlapį? Veikiausiai ne! Tačiau daugybė jaunuolių palieka namus turėdami mažai įgūdžių, kurie būtini gyvenant savarankiškai.

Išmintingasis karalius Saliamonas sakė, kad „išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15, Brb). Kad būtų lengviau nustatyti, ar esi pasirengęs rūpintis savimi, apsvarstyk toliau paminėtus įgūdžius. Jau turimus pažymėk ✔, o kuriuos dar teks įgyti — X.

◯ Tvarkymasis su pinigais. „Man niekada už nieką nereikėjo mokėti pačiai, — sako devyniolikmetė Serina. — Nedrąsu palikti namus ir pačiai planuoti biudžetą.“ Kaip to išmokti gali tu?

Vienoje Biblijos patarlėje sakoma: „Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis“ (Patarlių 1:5, Brb). Tad kodėl tėvų nepaklausus, kiek vienam asmeniui per mėnesį atsieina buto nuoma ar paskola, maistas, automobilio išlaikymas ar kitokios kelionės išlaidos? Tegul tėvai pamoko tave, kaip paskirstyti pinigus ir apmokėti sąskaitas. Kodėl svarbu išmokti gyventi pagal biudžetą? Dvidešimtmetis Kevinas sako: „Kai pradedi gyventi vienas, atsiranda daugybė nenumatytų išlaidų. Jei nebūsi apdairus, kad grąžintum skolas, bedirbdamas gali visai nusivaryti.“

Nori paragauti realaus gyvenimo? Jeigu dirbi, kurį laiką atiduok tėvams tiek pinigų, kiek per mėnesį jie išleidžia tave maitindami, aprūpindami būstu bei kitkuo. Jei nesugebi ar nenori padengti savo pragyvenimo išlaidų, kol tebesi namuose, vargu ar esi pasirengęs gyventi atskirai (2 Tesalonikiečiams 3:10, 12).

◯ Buitiniai įgūdžiai. Septyniolikmetis Brajanas prisipažįsta, jog labiausiai baiminasi palikti namus dėl to, kad viską teks skalbti pačiam. Kaip žinoti, ar esi pasirengęs rūpintis savimi? Dvidešimtmetis Aronas siūlo štai ką: „Pabandyk savaitę gyventi taip, tarsi tėvų nebūtų šalia. Valgyk tik tai, ką pats pasigamini, ką nusiperki parduotuvėje ir už ką sumoki savo pinigais. Vilkėk drabužius, kuriuos išsiskalbi ir išsilygini. Pats tvarkyk butą. Kur reikia, stenkis nuvykti savarankiškai, neprašydamas namiškių pavėžėti.“ Laikydamasis šio patarimo turėsi dvejopos naudos: 1) įgysi vertingų įgūdžių, 2) labiau vertinsi tėvų triūsą.

◯ Bendravimo įgūdžiai. Ar gerai sutari su tėvais, broliais, seserimis? Jei ne, ko gero, įsivaizduoji, jog bus lengviau, kai gyvensi su draugu. Galbūt. Bet atkreipk dėmesį, ką sako aštuoniolikmetė Iva: „Dvi mano draugės apsigyveno kartu. Iki tol jos buvo neperskiriamos, bet sykiu gyventi tiesiog negalėjo. Viena buvo tvarkinga, kita — apsileidusi, viena dvasinga, kita — nelabai. Taigi jų sumanymas gyventi kartu nepasiteisino.“

Aštuoniolikmetė Erin nori išsikelti iš tėvų namų. Vis dėlto ji sako: „Kaip sutarti su kitais, gali išmokti dar gyvendama namuose. Mokaisi, kaip spręsti problemas ir nusileisti. Pastebėjau, jog tie, kas, vengdami nesutarimų su tėvais, palieka namus, užuot ieškoję sprendimų, įpranta nuo problemų bėgti.“

◯ Tavo dvasiniai įpročiai. Kai kurie apsigyvena atskirai nuo tėvų turėdami vienintelį tikslą — išsisukti nuo jų įvesto dvasinės veiklos tvarkaraščio. Kiti yra nuoširdžiai pasiryžę patys studijuoti Bibliją ir garbinti Dievą niekieno neraginami, bet jų gerus ketinimus greit nugali blogi įpročiai. Kaip galėtum išvengti, kad tavo ‘tikėjimo laivas nesudužtų’? (1 Timotiejui 1:19)

Tėvų religinius įsitikinimus perimk sąmoningai, o ne automatiškai, nemąstydamas. Jehova Dievas nori, kad kiekvienas pats įsitikintume, ar tai, kuo tikime, yra tiesa (Romiečiams 12:1, 2). Todėl susidaryk gerą tvarkaraštį ir jo laikykis, nes tai padės tau asmeniškai studijuoti Bibliją ir neapleisti Dievo garbinimo. Kodėl nepasižymėjus to kalendoriuje ir nepažiūrėjus, ar tau mėnesį be tėvų priminimo pavyks nuo šio tvarkaraščio nenukrypti?

Galiausiai apsvarstyk trečiąjį klausimą...

Kokie mano siekiai?

Ne vienas apsigyvena atskirai, norėdamas pabėgti nuo problemų arba išsivaduoti iš tėvų valdžios. Jie sutelkia dėmesį į tai, ką palieka, bet ne į tai, kas jų laukia. Tačiau toks elgesys tiek pat išmintingas, kiek pastangos vairuoti įsmeigus akis į užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Kai vairuotojas sutelkia dėmesį į tai, nuo ko tolsta, jis nemato, kas yra priekyje. Kokia iš to pamoka? Kad tau sektųsi, galvok ne tik apie tai, ką palieki namuose — žvelk į vertingą siekį.

Kai kurie jaunuoliai, Jehovos liudytojai, sulaukę pilnametystės išvyksta skelbti gerosios naujienos į atkampias vietoves savo šalyje ar net į tolimus kraštus. Kiti važiuoja statyti salių, skirtų Dievo garbinimui, arba darbuotis Jehovos liudytojų filiale. Dar kiti mano, jog kurį laiką, kol dar nesusituokę, turėtų šiaip pagyventi savarankiškai.b

Čia užrašyk tikslą, kurio, palikdamas namus, norėtum siekti. ․․․․․

Kai kuriais atvejais gali būti taip, kad jaunuolis per ilgai lieka su tėvais ir neįgauna tiek brandos ir įgūdžių, kiek reikėtų gyvenant atskirai. Net jei ir taip, neskubėk apsispręsti. Gerai pagalvok. Biblijos patarlėje sakoma: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti — į nuostolį“ (Patarlių 21:5, Brb). Įsiklausyk į tėvų patarimą (Patarlių 23:22). Kalbėk apie tai maldoje. Apsispręsdamas turėk omenyje tik ką paminėtus Biblijos principus.

Esminis klausimas yra ne ar esu pasirengęs palikti namus, bet ar esu pasirengęs apsieiti be tėvų pagalbos gyvendamas atskirai. Jei į antrąjį klausimą atsakai teigiamai, galbūt tau atėjo metas pradėti savarankišką gyvenimą.

Daugiau straipsnių iš rubrikos „Jaunimas klausia“ anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnašos]

PAMĄSTYK

● Kaip tau gali būti naudinga kurį laiką likti namuose, net jei šeimoje gyventi sunku?

● Ką būdamas namuose gali daryti, kad iš to turėtų naudos tavo šeima, o tu geriau pasiruoštum savarankiškam gyvenimui?

[Rėmelis/iliustracijos 11 puslapyje]

KĄ SAKO TAVO BENDRAAMŽIAI

„Kai tėvai patiki tau pareigas — tokias, kurias tektų atlikti pačiai, jei gyventum viena, — tėvų namuose yra proga be rizikos pasipraktikuoti ir išmokti, kaip vėliau būti savarankiškai.“

„Norėti savarankiškumo normalu. Bet jeigu nori palikti namus tiktai todėl, kad pabėgtum nuo taisyklių, vadinasi, tam dar ne metas.“

[Iliustracijos]

Sara

Aronas

[Rėmelis 13 puslapyje]

TĖVŲ DĖMESIUI

Straipsnyje cituota Serina baiminasi palikti namus. Kodėl? Ji pamini vieną priežastį: „Net kai noriu kažką nusipirkti už savo pinigus, tėtis neleidžia. Jis sako, kad mane aprūpinti — jo pareiga. Todėl mintis, kad pačiai teks apmokėti sąskaitas, atima drąsą.“ Be abejo, Serinos tėvo ketinimai geri, bet ar, jūsų manymu, jis padeda savo dukrai pasiruošti savarankiškam gyvenimui? (Patarlių 31:10, 18, 27)

Ar jūsų vaikai nėra perdėtai globojami ir todėl nepakankamai pasiruošę gyventi be jūsų pagalbos? Iš kur žinoti? Pamąstykite apie ketvertą straipsnyje paminėtų įgūdžių savo, kaip tėvų, požiūriu.

Tvarkymasis su pinigais. Ar jūsų vyresni vaikai moka užpildyti mokesčių deklaraciją, ar susipažinę su vietos mokesčių įstatymais? (Romiečiams 13:7) Ar jie moka atsakingai naudotis kreditu? (Patarlių 22:7) Ar moka susiplanuoti biudžetą ir gyventi pagal pajamas? (Luko 14:28-30) Ar yra pajutę malonumą įsigydami kokį nors daiktą už pačių uždirbtus pinigus? Ar yra patyrę dar didesnį džiaugsmą aukodami savo laiką ir išteklius, kad padėtų kitiems? (Apaštalų darbų 20:35)

Buitiniai įgūdžiai. Ar jūsų dukros ir sūnūs moka ruošti valgį? Ar išmokėte juos skalbti ir lyginti drabužius? Jeigu jūsų vaikai vairuoja automobilį, ar žino, kaip saugiai atlikti nesudėtingus techninės priežiūros darbus, kaip antai pakeisti saugiklį, tepalą arba užmauti atsarginį ratą?

Bendravimo įgūdžiai. Kai jūsų vyresni vaikai nesutaria, ar visada imatės teisėjo vaidmens ir primetate galutinį problemos sprendimą? O gal išmokėte juos taikiai ieškoti išeities ir pasakyti jums, ką nusprendė? (Mato 5:23-25)

Dvasiniai įpročiai. Nurodote vaikams, kuo jie turėtų tikėti, ar įtikinėjate juos samprotaudamas? (2 Timotiejui 3:14, 15) Ar, užuot visada atsakęs į jų klausimus apie religiją bei moralę, mokote ugdytis nuovokumą ir ‘lavinate jų pojūčius, kad gebėtų atskirti gera nuo bloga’? (Patarlių 1:4, Brb; Hebrajams 5:14) Ar norėtumėte, kad jie asmeniškai studijuodami Bibliją sektų jūsų pavyzdžiu ar kad šiuo atžvilgiu jus pranoktų?

Be abejo, kad šiose srityse vaikus išlavintumėte, reikės laiko ir nemažų pastangų. Bet tikrai to nesigailėsite, kai išauš ta liūdna ir kartu džiaugsminga diena, kada juos apkabinsite ir atsisveikinsite išleisdami į gyvenimą.

[Iliustracija 12 puslapyje]

Išvykti iš tėvų namų ir gyventi atskirai — tarsi leistis į kelionę po laukinę gamtą. Prieš tai turi išmokti, kaip joje išgyventi