Dvi žinios nuo Dievo

Biblija yra žinia nuo Dievo visai žmonijai. Mūsų dangiškasis Tėvas nori, kad šia knyga vadovautumės savo gyvenime. Dabar mintimis nusikelkime maždaug 2000 metų į praeitį ir pažiūrėkime, kokias dvi ypatingas žinias į žemę atnešė angelas Gabrielius, tarnaujantis Dievo akivaizdoje (Luko 1:19). Kam tos žinios buvo skirtos?

Eina 3-ieji metai prieš mūsų erą. Viename mieste Judėjos aukštumose, kažkur netoli Jeruzalės, gyvena Jehovos kunigas, vardu Zacharijas. Jiedu su žmona Elzbieta jau senyvo amžiaus, tačiau neturi vaikų. Pagal kunigams įprastą tvarką Zacharijui ateina eilė tarnauti šventykloje ir jis iškeliauja į Jeruzalę. Jam įėjus aukoti smilkalų, netikėtai prie smilkalų aukuro pasirodo angelas Gabrielius.

Zacharijas išsigąsta, jį apima baimė. Tačiau angelas taria: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo maldavimas išklausytas. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų ir jį pavadinsi Jonu.“ Angelas paaiškina Zacharijui, kad jo sūnus bus didis Jehovos akyse ir kad „paruoš tautą Jehovai“ (Luko 1:13–17).

Bet juk Zacharijas su Elzbieta jau per seni susilaukti vaikelio! Zacharijui angelo žinia sunku patikėti. „Tie žodžiai atėjus metui išsipildys, – sako Gabrielius ir priduria: – bet kadangi jais nepatikėjai, tapsi nebyliu ir negalėsi kalbėti iki dienos, kada tai įvyks“ (Luko 1:20).

Tuo tarpu lauke lūkuriuojantys žmonės stebisi, kodėl Zacharijas taip ilgai neišeina. Galiausiai jis pasirodo, tačiau negali ištarti nė žodžio! Zacharijas bando su žmonėmis susikalbėti gestais. Visiems pasidaro aišku, kad šventykloje jis regėjo kažką nežemiško.

Tarnybos dienoms pasibaigus, Zacharijas grįžta namo. Netrukus jo žmona Elzbieta tampa nėščia. Pirmus penkis mėnesius ji laikosi namuose ir žmonėms nesirodo.

Dabar angelą Gabrielių Dievas į žemę siunčia antrą sykį. Pas ką šįkart? Pas jauną netekėjusią merginą, vardu Marija. Ji gyvena gerokai į šiaurę nuo Jeruzalės – Galilėjoje, Nazareto mieste. Kokią žinią angelas jai praneša? „Radai malonę Dievo akyse, – taria jis. – Štai tu tapsi nėščia ir pagimdysi sūnų. Pavadinsi jį Jėzumi. Jis bus didis ir jį vadins Aukščiausiojo Sūnumi. [...] Jis bus karalius ir valdys Jokūbo namus per amžius. Jo karaliavimui nebus galo“ (Luko 1:30–33).

Angelas Gabrielius tikriausiai labai džiaugėsi, kad jam teko garbė pranešti dvi nepaprastai svarbias žinias. Skaitydami apie Jono ir Jėzaus gyvenimą, dar geriau suprasime, kodėl šios žinios buvo tokios ypatingos.