Žadėtasis kūdikis

Juozapas su Marija namo negrįžta, pasilieka Betliejuje. Kaip reikalauja Dievo Įstatymas, aštuntą dieną po gimimo jų sūnus yra apipjaustomas (Kunigų 12:2, 3). Pagal paprotį tą pačią dieną savo berniukui Juozapas ir Marija duoda vardą. Tėvai jį pavadina Jėzumi – taip, kaip buvo liepęs angelas Gabrielius.

Praeina mėnuo suvirš, Jėzui jau 40 dienų. Dabar tėvai neša jį į Jeruzalę, į šventyklą. Nuo vietos, kur jie apsistoję, iki Jeruzalės tik keletas kilometrų. Įstatyme pasakyta, kad praėjus 40 dienų po sūnaus gimimo motina turi į šventyklą atnešti auką apsivalymo apeigoms (Kunigų 12:4–8).

Taigi Marija, vykdydama šį Įstatymo nuostatą, atneša Dievui auką – du paukštelius. Tai nemažai pasako apie šeimos turtinę padėtį. Pagal Įstatymą reikėjo paaukoti avinėlį ir paukštį. Bet jei moteris neturėdavo iš ko paaukoti avinėlio, pakakdavo dviejų purplelių arba dviejų balandžiukų. Marija teišgali paaukoti du paukštelius.

Šventykloje prie Juozapo ir Marijos prieina pagyvenęs vyras, vardu Simeonas. Dievas šiam vyrui buvo apreiškęs, kad jis nemirs, kol nepamatys žadėtojo Mesijo, Jehovos Pateptojo. Šiandien į šventyklą Simeoną atvedė šventoji dvasia. Jis susitinka su Juozapu ir Marija ir paima jų kūdikį ant rankų.

Laikydamas Jėzų glėbyje, Simeonas dėkoja Dievui: „Dabar, Visavaldi, tavo vergas gali ramiai išeiti. Kaip ir buvai žadėjęs, mano akys išvydo tą, per kurį suteiksi išgelbėjimą, – išvydo tavo siųstąjį, kurį pamatys visos tautos. Jis, tavo šviesa, pašalins tamsos skraistę nuo tautų, jis – tavo tautos, Izraelio, šlovė“ (Luko 2:29–32).

Tai girdėdami Juozapas su Marija stebisi. Simeonas juos palaimina ir apie vaikelį Marijai pasako: „Dėl jo daugelis Izraelyje suklups ir daugelis atsikels“ (Luko 2:34). Taip pat užsimena, kad dėl to, kas Jėzui nutiks, jos sielą pervers didelis skausmas.

Tą dieną šventykloje šeima sutinka ir pranašę Oną. Nors moteriai jau 84-eri, šventykloje ji lankosi kasdien. Priėjusi prie Juozapo ir Marijos, Ona ima dėkoti Dievui ir kalbėti apie Jėzų visiems ten esantiems.

Matydami, kas vyksta, Juozapas su Marija, be abejo, labai džiaugiasi. Jie dar tvirčiau įsitikina, kad jų sūnus – Dievo žadėtas Gelbėtojas.