Sueigos, įkvepiančios „mylėti ir daryti gerus darbus“

JEHOVOS tarnai jau nuo seno rinkdavosi į didelius sambūrius. Štai Izraelyje visi vyrai triskart per metus keliaudavo į Jeruzalę švęsti didžiųjų švenčių (Įst 16:16). Pirmajame amžiuje krikščionių bendruomenė reguliariai susieidavo privačiuose namuose (Fm 1, 2). Šiais laikais visi su džiaugsmu renkamės į savaitines sueigas, vykstame į suvažiavimus ir kongresus. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad tie sambūriai rengiami Jehovos garbei (Ps 95:6; Kol 3:16).

² Dalyvauti sueigose Jehovos tarnams visokeriopai naudinga. Izraelitai kasmet rinkdavosi į Palapinių šventę. Kas septinti metai joje dalyvauti privalėjo visi žmonės. Tautai buvo prisakyta: „Sukviesite drauge visus žmones – vyrus, moteris, vaikus, taip pat jūsų miestuose gyvenančius svetimtaučius, – kad klausytųsi savo Dievo Jehovos, apie jį mokytųsi, kad jo bijotų ir rūpestingai laikytųsi visų šio Įstatymo žodžių“ (Įst 31:12). Taigi ir mes draugėn renkamės semtis žinių iš Dievo Žodžio (Iz 54:13). Be to, susirinkimuose artimiau susipažįstame ir vieni kitus padrąsiname, pastipriname.

SUEIGOS, RENGIAMOS BENDRUOMENĖSE

³ Po 33 m. e. m. Penkiasdešimtinių krikščionys nuolat burdavosi draugėn. Jie „tvirtai laikėsi apaštalų mokymo“ ir „diena po dienos rinkosi šventykloje“ (Apd 2:42, 46). Vėliau, susiėję garbinti Jehovos, jie skaitydavo įkvėptuosius raštus, tarp jų apaštalų ir kitų Jėzaus mokinių laiškus (1 Kor 1:1, 2; Kol 4:16; 1 Tes 1:1; Jok 1:1). Taip pat melsdavosi visos bendruomenės vardu (Apd 4:24–29; 20:36). Sueigų dalyviai klausydavosi pasakojimų, kas nuveikta naujose teritorijose (Apd 11:5–18; 14:27, 28). Aiškindavosi šventųjų raštų mokymus, tyrinėdavo, kaip pildosi pranašystės. Bendratikiai buvo mokomi vadovautis krikščioniškais principais ir ugdytis dievotumą. Ir visi būdavo skatinami uoliai skelbti gerąją naujieną (Rom 10:9, 10; 1 Kor 11:23–26; 15:58; Ef 5:1–33).

⁴ Šiandien krikščionių sueigos rengiamos panašiai kaip apaštalų laikais. Klausome šventosios dvasios įkvėpto apaštalo priesako iš Hebrajams 10:24, 25: „Būkime vienas kitam dėmesingi [...] ir neapleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet vieni kitus raginkime – ypač dabar, kai regite artėjančią dieną.“ Šiomis paskutinėmis dienomis ypač nelengva išlikti doriems ir dvasiškai stipriems, todėl itin svarbu reguliariai lankyti sueigas, nes jose galime pasisemti daug jėgų (Rom 1:11, 12). Mes, krikščionys, esame atsisakę bedievystės, nepasiduodame pasaulio geismams ir stengiamės likti be priekaišto šioje sugedusioje, iškrypusioje kartoje (Fil 2:15, 16; Tit 2:12–14). Kur rastume geresnę draugiją, jei ne tarp Jehovos tarnų? (Ps 84:10) Be to, ar gali būti kas naudingesnio nei drauge tyrinėti Dievo Žodį ir jį aptarti? Pakalbėkime, kokios sueigos rengiamos mums ugdyti.

SAVAITGALIO SUEIGA

⁵ Savaitgalio sueigoje iš pradžių yra sakoma Biblija pagrįsta kalba, ypač aktuali susidomėjusiems ir pirmąsyk į sueigą atėjusiems žmonėms. Tačiau ji naudinga ne tik naujiems lankytojams. Mes irgi šioje paskaitoje išgirstame daug gerų minčių (Apd 18:4; 19:9, 10).

⁶ Kristus, apaštalai ir kiti jo sekėjai irgi sakydavo viešas prakalbas. Be abejonės, neprilygstamas žodžio meistras buvo pats Jėzus. Apie jį parašyta: „Joks žmogus nėra taip kalbėjęs“ (Jn 7:46). Jėzus mokė paveikiai, klausytojai jo žodžiais negalėdavo atsistebėti (Mt 7:28, 29). Žmonėms jo skelbiama žinia teikė didžiulę atgaivą (Mt 13:16, 17). Tad apaštalai stengėsi sekti savo Mokytojo pavyzdžiu. Štai Apaštalų darbų 2:14–36 užrašyta įspūdinga kalba, per 33 m. e. m. Penkiasdešimtines pasakyta Petro. Jo žodžiai palietė daugelio žmonių širdį ir paskatino veikti. Vėliau panašiai reagavo kai kurie Pauliaus klausytojai Atėnuose (Apd 17:22–34).

⁷ Mūsų dienomis milijonai žmonių viešųjų kalbų kas savaitę klausosi bendruomenės sueigose. Tokios kalbos taip pat sakomos suvažiavimuose ir kongresuose. Jos visiems krikščionims teikia daug naudos: padeda laikytis Biblijos mokymų ir įkvepia ištvermingai darbuotis dėl Karalystės. Tad kvieskime žmones, ypač susidomėjusius asmenis, pasiklausyti viešųjų kalbų. Taip jie greičiau sužinos pagrindinius Biblijos mokymus.

⁸ Viešųjų kalbų temos labai įvairios. Pavyzdžiui, jose nagrinėjamos Biblijos tiesos, pranašystės, krikščioniško elgesio normos, duodama patarimų santuokos ir šeiminio gyvenimo klausimais, taip pat pasiūlymų, kaip jaunuoliams įveikti įvairius sunkumus. Kai kuriose kalbose klausytojai skatinami pamąstyti apie nuostabią Jehovos kūrybą, dar kitose aptariama, ko galime pasimokyti iš Biblijoje minimų žmonių, rodžiusių tvirtą tikėjimą, drąsą ir ištikimybę Dievui.

⁹ Viešoji kalba mus dvasiškai praturtins, jeigu atidžiai klausysimės ir Biblijoje susirasime kalbėtojo skaitomas ir aiškinamas eilutes (Lk 8:18). Tada matysime, kad jis išties remiasi Biblija, ir jausime paskatą tvirtai laikytis to, ką sužinojome, viską pritaikyti gyvenime (1 Tes 5:21).

¹⁰ Paprastai viešoji kalba sakoma kiekvieną savaitę. Neretai kalbėtojai kviečiami iš gretimų bendruomenių. Jeigu jų trūksta, tokia kalba sakoma, kai tik įmanoma.

¹¹ Po viešosios kalbos vyksta Sargybos bokšto studijos, per kurias klausimais ir atsakymais aptariamas vienas iš straipsnių, spausdinamų to žurnalo studijų numeryje. Per Sargybos bokšto straipsnius mus pačiu laiku pasiekia Jehovos tiekiamas dvasinis penas.

¹² Studijų straipsniuose dažnai kalbama, kaip taikyti Biblijos principus kasdieniame gyvenime, priešintis „pasaulio dvasiai“ ir nepasiduoti amoralioms vilionėms (1 Kor 2:12). Sargybos bokšte vis ryškiau nušviečiami Biblijos mokymai ir atskleidžiama Biblijos pranašysčių reikšmė. Užtat visi koja kojon galime žengti su tiesa ir likti teisiųjų kelyje (Ps 97:11; Pat 4:18). Aktyvus dalyvavimas Sargybos bokšto studijose padeda mums puoselėti širdyje viltį, kad Jehova įkurs pasaulį, kuriame gyvuos teisumas (Rom 12:12; 2 Pt 3:13). Bendrystė su tikėjimo bičiuliais padeda mums brandinti savyje dvasios vaisių ir stiprina troškimą uoliai tarnauti Jehovai (Gal 5:22, 23). Visa tai suteikia jėgų ištverti mėginimus, klotis „puikų pamatą ateičiai“ ir nepaleisti iš rankų tikrojo gyvenimo dovanos (1 Tim 6:19; 1 Pt 1:6, 7).

¹³ Ką galime daryti, kad Sargybos bokšto studijos būtų mums išties naudingos? Ruoškimės joms iš anksto (asmeniškai arba kartu su šeima), perskaitykime visas nurodytas Šventojo Rašto eilutes, sueigoje komentuokime savais žodžiais. Taip įtvirtinsime tiesą savo širdyje ir sykiu sustiprinsime kitus. Vertingų minčių išgirstame ir iš bendratikių, tad svarbu atidžiai jų klausytis. Taip kas savaitę sotinsimės sveiku dvasiniu maistu.

ŠIOKIADIENIO SUEIGA

¹⁴ Krikščionių bendruomenėse vyksta ir savaitinės šiokiadienio sueigos. Šiose sueigose esame mokomi tinkamai atlikti tarnystę Dievui (2 Kor 3:5, 6). Jų programa, sudaryta iš trijų dalių, spausdinama biuletenyje Mūsų tarnyba ir gyvenimas. Tame leidinyje taip pat nurodomos užduočių temos ir informacijos šaltiniai. Jame pateikiama ir pasiūlymų, kaip kalbėtis su žmonėmis tarnyboje.

¹⁵ Pirmoje programos dalyje „Iš Dievo Žodžio lobyno“ tyrinėjami biuletenyje nurodyti Šventojo Rašto skyriai: analizuojamas aprašytų įvykių kontekstas, istorinės aplinkybės, duodama pasiūlymų, kaip tas žinias galime taikyti. Pirmiausia sakoma kalba, tada savaitei skirta Biblijos ištrauka aptariama su auditorija, o paskui trumpas jos fragmentas skaitomas nuo scenos. Biuletenyje spausdinamos iškalbingos iliustracijos, be to, yra palikta vietos pasirašyti pastaboms ir atsakymams į klausimus. Šitaip nuodugniai nagrinėdami Bibliją įgyjame supratimo, kaip ja vadovautis gyvenime ir kaip jos mokymus perteikti kitiems. Šiokiadienio sueiga ugdo Dievo tarną, kad „būtų visiškai tinkamas ir puikiai parengtas kiekvienam geram darbui“ (2 Tim 3:16, 17).

¹⁶ Antra programos dalis „Dirbkime evangelizuotojo darbą“ skirta padėti skelbėjams tobulinti tarnybos įgūdžius. Mokiniai atlieka užduotis, peržiūrimi ir aptariami filmuoti pokalbių pavyzdžiai. Šioje programos dalyje esame mokomi, „kaip kalbėti, [...] ką pasakyti nuvargusiam, kokį žodį jam tarti“ (Iz 50:4).

¹⁷ Trečioji programos dalis vadinasi „Esame krikščionys“. Joje mokomės Biblijos principus taikyti gyvenime (Ps 119:105). Daugiausia laiko šioje dalyje paskirta bendruomenės Biblijos studijoms. Jose, kaip ir Sargybos bokšto studijose, pastraipa po pastraipos skaitomas parinktas leidinys ir ta informacija aptariama.

¹⁸ Išėjus naujam biuletenio Mūsų tarnyba ir gyvenimas numeriui, vyresniųjų tarybos koordinatorius gerai su juo susipažįsta ir parengia užduočių grafiką. Tarybos parinkti vyresnieji, gebantys gerai mokyti, pasikeisdami eina programos vedėjo pareigas. Viena vedėjo pareigų yra žiūrėti, kad sueiga prasidėtų ir baigtųsi laiku. Be to, jis duoda patarimų užduotis atlikusiems mokiniams, pagiria juos už pastangas.

¹⁹ Šiokiadienio sueigoms pasiruošdami, aktyviai jose dalyvaudami vis geriau susipažįstame su šventaisiais raštais ir perprantame Biblijos principus. Taip pat laviname mokymo įgūdžius ir įgyjame daugiau drąsos skelbti gerąją naujieną. Ši sueiga naudinga visiems dalyviams, ne tik Jehovos liudytojams. Kiekvienas gali daug pasisemti iš ugdančios programos ir bendravimo su mūsų broliais ir sesėmis. Ruošiantis šiai ir kitoms sueigoms labai praverčia tokie elektroniniai šaltiniai, kaip Watchtower Library, JW Library^®, Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA^™. Galime pasinaudoti ir leidiniais, laikomais susirinkimų salės bibliotekoje. Pastarojoje paprastai būna nemažai mūsų organizacijos leidinių, jų išsami rodyklė, Jehovos liudytojų leidinių pagalbinė rodyklė, galbūt yra ir įvairių Biblijos vertimų, žodynų, kitų vertingų spaudinių. Ta literatūra galime naudotis prieš sueigas ir po jų.

SKELBIMO TARNYBOS SUEIGOS

²⁰ Savaitgaliais ir kai kuriais šiokiadieniais skelbėjų grupės susirenka į tarnybos sueigas. Jos paprastai rengiamos pas kurį nors bendratikį namuose ar kitoje patogioje vietoje, pavyzdžiui, susirinkimų salėje. Skelbėjams patogiausia rinktis nedidelėmis grupelėmis kuo arčiau jų namų ir jiems paskirtos teritorijos. Grupės prižiūrėtojas tada gali greičiau viską suorganizuoti, kad skelbėjai tarnybą pradėtų ilgai nedelsdami. Be to, jeigu grupė nedidelė, prižiūrėtojas kiekvienam gali skirti daugiau dėmesio. Nors dažnai praktiškiausia grupėms rinktis atskirai, tam tikromis aplinkybėmis yra pagrindo rengti bendrą dviejų ar kelių grupių sueigą. Pavyzdžiui, jei šiokiadieniais evangelizacijos tarnyboje dalyvauja mažiau skelbėjų nei savaitgalį, į tą pačią sueigą galėtų rinktis kelios grupės. Arba tikslinga organizuoti bendrą visų grupių sueigą, tarkim, susirinkimų salėje ar kitoje patogioje vietoje. Tada skelbėjai turės tarnybos porininką. Tarnybos sueigą salėje kartais verta surengti visuomenėje populiarių švenčių dienomis. Bendra sueiga gali būti rengiama ir sekmadieniais po Sargybos bokšto studijų.

²¹ Grupės sueigą veda jos prižiūrėtojas. Kartais prižiūrėtoją gali pavaduoti jo padėjėjas ar kitas tinkamas brolis. Per šį susitikimą dera aptarti tai, kas pravartu tarnyboje. Viską suorganizavus, vienas iš brolių pasako maldą ir skelbėjai negaišdami laiko eina į teritoriją. Tarnybos sueiga trunka 5–7 minutes, o jeigu organizuojama po bendruomenės sueigos – dar trumpiau. Šiose sueigose skelbėjus svarbu padrąsinti, duoti jiems praktiškų pasiūlymų. Naujus ir mažiau patyrusius skelbėjus patartina skirti drauge su įgudusiais, kad galėtų iš jų mokytis.

KAIP SUEIGOS RENGIAMOS NAUJOSE IR MAŽOSE BENDRUOMENĖSE

²² Gausėjant Kristaus sekėjų, kuriasi ir naujos bendruomenės. Paraišką sudaryti bendruomenę filialui paprastai pateikia rajono prižiūrėtojas. Kartais nusprendžiama, kad maža skelbėjų grupė ir toliau priklausys prie artimiausios bendruomenės.

²³ Jei bendruomenė nedidelė ir ją sudaro tik seserys, viena iš jų veda sueigas ir meldžiasi visų vardu. Atlikdama šias pareigas, ji, kaip nurodyta Šventajame Rašte, turi dėvėti galvos apdangalą (1 Kor 11:3–16). Programą sesė paprastai veda ir meldžiasi sėdėdama priešais kitas dalyves. Kalbų sesės nesako. Organizacijos paruoštą informaciją jos tiesiog skaito ir aptaria. Kai kurias užduotis dėl įvairovės galima atlikti kaip dialogus arba kaip pokalbius ar studijas tarnyboje. Kuri sesė ves sueigas ir rūpinsis korespondencija, paskiria filialas. Ilgainiui, kai tik atsiranda galimybė, šias pareigas perima broliai.

RAJONO SUVAŽIAVIMAI

²⁴ Kasmet kiekvieno teokratinio rajono bendruomenėms rengiami du vienadieniai suvažiavimai. Šiuose šventiškuose sambūriuose turime progą pasidžiaugti krikščioniška bendryste ir taip pritaikyti apaštalo Pauliaus paraginimą: „Plačiai atverkite savo širdis“ (2 Kor 6:11–13). Suvažiavimo temą ištikimas ir nuovokus vergas parenka ir jo programą paruošia atsižvelgdamas į esamus poreikius. Kalbos paįvairinamos tikrų ir menamų situacijų vaidinimais, monologais ir interviu. Suvažiavimuose visi esame labai padrąsinami, nes juose girdime daug mums aktualių pamokymų. Nauji Kristaus sekėjai šiuose renginiuose gali pasikrikštyti ir tuo viešai parodyti, kad pasiaukojo Jehovai.

REGIONO KONGRESAI

²⁵ Kartą per metus rengiami dar didesni sambūriai – regiono kongresai. Jie paprastai trunka tris dienas ir į juos suvažiuoja bendruomenės iš kelių teokratinių rajonų. Jei filialo prižiūrima teritorija nedidelė, joje praktiška organizuoti visoms bendruomenėms vieną kongresą. Tam tikri kongresų organizavimo klausimai vienur gali būti sprendžiami vienaip, kitur kitaip, atsižvelgiant į vietines aplinkybes ir organizacijos nurodymus. Kai kuriose šalyse surengiami ir tarptautiniai bei specialieji kongresai. Daugelyje iš jų dalyvauja dešimtys tūkstančių liudytojų iš įvairių kraštų. Kadangi žinia apie šiuos didelius Jehovos liudytojų sambūrius nuskamba plačiai, gerąją naujieną apie Karalystę išgirsta nemažai žmonių.

²⁶ Kongresai – džiugus renginys. Juose Jehovą vieningai šlovina daugybė jo ištikimų tarnų. Tai puiki proga nušviesti, kokios Biblijos tiesos tapo dar aiškesnės. Kai kuriuose kongresuose pristatomi nauji leidiniai, parengti bendruomenės sueigoms, asmeninėms studijoms arba evangelizacijos darbui. Kongresuose vyksta ir krikštas. Šie sambūriai labai prisideda prie mūsų dvasinio klestėjimo. Jie akivaizdžiai liudija, kad Jehovos tarnai yra tikrieji Jėzaus Kristaus sekėjai, nes šią daugiatautę broliją vienija tvirtas meilės saitas (Jn 13:35).

²⁷ Visi mūsų renginiai – bendruomenės sueigos, suvažiavimai ir kongresai – įkvepia ryžto vykdyti Jehovos valią. Juose mokomės, kaip saugotis pasaulio įtakos, galinčios pakirsti tikėjimą. Mūsų teokratiniai sambūriai teikia šlovę Jehovai (Ps 35:18; Pat 14:28). Kokie esame dėkingi savo dangiškajam Tėvui, kad šiomis paskutinėmis dienomis galime stiprintis prie jo dosnaus dvasinių vaišių stalo!

JĖZAUS KRISTAUS MIRTIES MINĖJIMAS

²⁸ Kartą per metus Jehovos liudytojų bendruomenės visame pasaulyje renkasi į Kristaus mirties minėjimą, dar vadinamą Viešpaties vakariene (1 Kor 11:20, 23, 24). Pats Jėzus Kristus mokiniams prisakė minėti jo mirtį (Lk 22:19). Tad Jehovos tarnams ši sueiga yra svarbiausia iš visų.

²⁹ Minėjimas rengiamas tą pačią dieną, kurią izraelitai švęsdavo Paschą. Jos data nurodyta Biblijoje (Iš 12:2, 6; Mt 26:17, 20, 26). Per Paschą izraelitai kasmet paminėdavo ypatingą savo istorijos įvykį – kaip 1513 m. p. m. e. tauta išėjo iš Egipto. Jehova žmonėms buvo nurodęs, kad pirmo mėnesio (pagal mėnulio kalendorių) 14-ą dieną jie turės valgyti Paschos avinėlį ir palikti savo vergystės kraštą Egiptą (Iš 12:1–51). Šiandien Minėjimo data nustatoma taip: nuo tada, kai danguje virš Jeruzalės stoja artimiausia pavasario lygiadieniui jaunatis, atskaičiuojama 13 dienų. Minėjimas dažniausiai sutampa su diena, kai po pavasario lygiadienio stoja pirmoji pilnatis.

³⁰ Kaip Minėjimas turi būti rengiamas, aišku iš paties Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 26:26–28. Tai ne koks mistinis ritualas, o simbolinės vaišės, kuriomis dalijasi asmenys, pašaukti būti Jėzaus Kristaus bendraveldžiais jo dangiškojoje Karalystėje (Lk 22:28–30). Minėjime dalyvauja ir kiti krikščionys, taip pat Biblijos tiesa susidomėję asmenys. Jie supranta, kokią brangią dovaną Jehova per Jėzų Kristų yra davęs žmonijai. Prieš Minėjimą bendruomenių sueigose sakoma specialioji kalba. Joje pabrėžiama, kuo šis renginys reikšmingas, ir klausytojai paskatinami nepaliauti gilintis į Biblijos mokymus.

³¹ Jehovos liudytojai džiaugiasi savo sambūriais. Juose esame skatinami vienas kitą mylėti ir daryti gerus darbus (Hbr 10:24). „Ištikimas ir nuovokus vergas“ šias sueigas organizuoja rūpindamasis mūsų dvasiniais poreikiais. Jehovos tarnai ir žmonės, kurie domisi Biblijos žinia, krikščioniškuose sambūriuose daug pasisemia. Jeigu visa, ką Jehova teikia per savo organizaciją, vertiname, stengiamės sueigų nepraleisti ir taip prisidedame prie mūsų tarpusavio vienybės. Svarbiausia, suėję draugėn šloviname ir aukštiname Jehovą (Ps 111:1).