Ar galima melstis šventiesiems?

Ne. Biblijoje rašoma, kad turime melstis tik Dievui Jėzaus vardu. Savo sekėjams Jėzus sakė: „Taigi melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas’“ (Mato 6:9, Česlovo Kavaliausko vertimas). Jis niekada savo mokinių neragino melstis nei šventiesiems, nei angelams, nei dar kam nors, išskyrus Dievą.

Be to, Jėzus paaiškino: „Aš esu kelias, ir tiesa, ir gyvenimas. Niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Vienintelį Jėzų Dievas įgaliojo būti mūsų užtarėju. (Hebrajams 7:25).

O ar galima melstis ir Dievui, ir šventiesiems?

Viename iš Dešimties įsakymų Dievas pareiškia: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas“ (Išėjimo 20:5). Kaip suprasti „pavydulingas“? Lietuvos Biblijos draugijos išleistame A. Rubšio vertime šis žodis išnašoje paaiškinamas: „reikalaujantis ypatingo atsidavimo ir ištikimybės“. Dievas reikalauja visiško atsidavimo, tai yra, kad bet koks garbinimas – įskaitant ir maldą – būtų skirtas vien jam (Izaijo 48:11).

Jeigu meldžiamės kažkam kitam – net šventiesiems ar angelams, – Dievą skaudiname. Kai apaštalas Jonas norėjo pagarbinti angelą, šis sustabdė jį, sakydamas: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Esu tik vergas, kaip tu ir tavo broliai, kuriems pavesta liudyti apie Jėzų. Dievą garbink!“ (Apreiškimo 19:10)