Biblija atsako į svarbiausius dabarties klausimus
AR ŠIANDIEN Biblija aktuali? Kad galėtume atsakyti teigiamai, toje senoje knygoje, be abejo, turėtų būti pamokymų, svarbių jos skaitytojams šiuo metu. Ar Biblijoje esama naudingų patarimų apie dalykus, kurie tikrai aktualūs dabartiniame pasaulyje?
Panagrinėkime du dažnai keliamus klausimus. Patyrinėkime, kas apie tai sakoma Biblijoje.
Kodėl Dievas leidžia kentėti?
Turint omenyje dabartines pasaulio sąlygas, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra toks: „Kodėl Dievas leidžia, kad kentėtų nekalti žmonės?“ Tai pagrįstas klausimas, nes vis daugiau žmonių paveikia smurtiniai nusikaltimai, korupcija, genocidas, asmeninės tragedijos bei kiti panašūs dalykai.
Pavyzdžiui, 1998-ųjų birželį šiaurės Vokietijoje greitasis traukinys trenkėsi į tiltą; žuvo per šimtą keleivių. Net prityrę medikai bei gaisrininkai, rūpinęsi sužeistaisiais ir žuvusiaisiais, buvo sukrėsti. Evangelikų bažnyčios vyskupas klausė: „Brangusis Dieve, kodėl tai turėjo atsitikti?“ Pats vyskupas atsakymo nežinojo.
Patirtis rodo, jog nekalti žmonės kartais jaučia kartėlį, kai kenčia ir neranda paaiškinimo, kodėl. Čia gali padėti Biblija, nes joje parodoma, kodėl nekaltiems žmonėms tenka kęsti blogį bei skausmą.
Kai Dievas kūrė žemę ir visa, kas joje, jis nenorėjo, kad žmonija patirtų blogį ir kančias. Kodėl galime būti tuo įsitikinę? Todėl, kad pabaigęs kurti „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera“ (Pradžios 1:31). Pasvarstyk: ‛Jei pastebėčiau ką nors netinkama, ar ištarčiau „labai gera“?’ Žinoma, ne! Taip pat, kai Dievas ištarė, jog viskas „labai gera“, žemėje nebuvo nė trupučio blogio. Tad kada ir kaip jis atsirado?
Netrukus po to, kai buvo sukurti mūsų pirmieji tėvai, Adomas ir Ieva, galinga dvasinė būtybė kreipėsi į moterį ir užginčijo Jehovos teisingumą bei jo visavaldystės teisėtumą (Pradžios 3:1-5). Ši būtybė — Šėtonas Velnias — vėliau tvirtino, jog žmonės, ištikti negandos, neliks Dievui ištikimi (Jobo 2:1-5). Kaip Jehova reagavo? Jis davė laiko, kad taptų aišku, jog žmonės negali sėkmingai pakreipti savo žingsnių be Dievo (Jeremijo 10:23). Dievo įstatymams bei principams prieštaraujančio elgesio vaisius yra nuodėmė, o jos pasekmė —blogos sąlygos (Ekleziasto 8:9; 1 Jono 3:4). Tačiau Jehova žino, jog, nepaisydami šių nepalankių aplinkybių, kai kurie žmonės išliks jam ištikimi.
Nuo to apgailėtino maišto Edene praslinko maždaug 6000 metų. Ar tai per ilgas laiko tarpas? Jehova galėjo sunaikinti Šėtoną bei jo šalininkus prieš daug šimtmečių. Bet ar ne geriau palaukti, kol išsisklaidys visos abejonės dėl Jehovos visavaldystės teisėtumo ir žmonių ištikimybės jam? Argi dabartinėje teisinėje sistemoje siekiant įrodyti, kas teisus, o kas kaltas, kai kurios teismo bylos nesitęsia kelis metus?
Kaip išmintingai Jehova skyrė laiko, turėdamas omenyje savo visavaldystės ir žmonijos ištikimybės klausimų svarbą! Dabar aišku, kas atsitinka, kai žmonija atmeta Dievo įstatymus ir imasi pati tvarkyti savo reikalus. Pasekmė — išplitęs blogis. Štai dėl ko šiandien kenčia tiek daug nekaltų žmonių.
Tačiau, laimei, iš Dievo Žodžio suprantame, kad blogis neliks amžinai. Iš tikrųjų Jehova netrukus padarys galą blogiui ir tiems, kas jį sukelia. „Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, — sakoma Patarlių 2:22 (Brb red.), — nusikaltėliai išrauti iš jo.“ O ištikimi Dievui žmonės gali laukti netrukus ateisiančio laiko, kai „nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apreiškimas 21:4).
Taigi Biblija išsamiai paaiškina, kodėl kenčia nekaltieji. Be to, ji užtikrina mus, jog blogis bei kančios netrukus baigsis. Tačiau mes patiriame įvairių sunkumų gyvendami šiuo metu, tad reikia atsakymo į kitą svarbų klausimą.
Koks gyvenimo tikslas?
Galbūt dabar labiau nei kokiu nors kitu istorijos tarpsniu žmonės stengiasi išsiaiškinti, kas yra gyvenimas. Daugelis svarsto: ‛Kodėl aš gyvenu? Kaip galiu rasti gyvenimo prasmę?’ Kelti tokius klausimus juos skatina įvairios aplinkybės.
Žmogaus gyvenimas gali subyrėti į šipulius dėl asmeninės tragedijos. Pavyzdžiui, 1998-ųjų pradžioje buvo pagrobta ir nužudyta 12-metė mergaitė, gyvenanti Bavarijoje (Vokietija). Po metų jos mama prisipažino nenustojanti ieškoti gyvenimo tikslo, tačiau nesėkmingai. Kai kurie jaunuoliai taip pat bando surasti gyvenimo tikslą. Jie trokšta saugumo, pasitenkinimo, nori jaustis reikalingi, tačiau nusivilia susidūrę su visuotine veidmainyste bei korupcija. Kiti siekia karjeros, tačiau vėliau suvokia, jog valdžios, prestižo bei turto nepakanka, norint numalšinti vidinį poreikį sužinoti, kokia gyvenimo prasmė.
Kad ir kokia būtų žmogaus paskata domėtis gyvenimo prasme, jam reikia protingo, įtikinamo atsakymo. Vėl padėti gali Biblija. Joje Jehova pristatomas kaip Dievas, turintis tikslą, — Tas, kuris viską daro pagrįstai. Pagalvok: ‛Ar statytumei namą be priežasties?’ Veikiausiai ne, nes namo statybai reikia daug lėšų ir tai gali trukti keletą mėnesių ar net metų. Tu statai namą, kad galėtum jame gyventi pats ar kas nors kitas. Tą pačią logiką galima pritaikyti Jehovai. Jis nebūtų rūpinęsis ir kūręs žemės bei gyvybės joje be priežasties ar tikslo. (Palygink Žydams 3:4.) Kodėl jis sukūrė žemę?
Izaijo pranašystėje Jehova pripažįstamas kaip „Kūrėjas, Dievas, kuris sutvėrė žemę“. Iš tiesų jis yra Tas, kuris „nepaliko jos tuščios, bet padarė ją tinkamą gyventi“ (Izaijo 45:18, Brb red.). Taip, Jehovos tikslas buvo, kad jo sukurta žemė būtų visuomet gyvenama. Psalmių 115:16 sakoma: „Dangus yra Viešpaties dangus, bet žemę jis davė žmogui.“ Taigi Biblija parodo, jog Jehova sukūrė žemę, kad ji būtų apgyvendinta klusniais žmonėmis, kurie ja rūpintųsi (Pradžios 1:27, 28).
Ar Adomo bei Ievos maištas privertė Jehovą pakeisti savo tikslą? Ne. Kaip galime būti tokie tikri? Nagi, pasvarstyk. Biblija buvo parašyta praėjus tūkstančiams metų nuo maišto Edene. Jei Dievas atsisakė savo pradinio tikslo, kodėl apie tai neužsiminta Biblijoje? Išvada aiški — jo tikslas dėl žemės ir žmonijos lieka nepakitęs.
Be to, Jehovos tikslas visada įgyvendinamas. Per Izaiją Dievas užtikrina: „Kaip lietus ir sniegas nukrinta iš dangaus ir negrįžta atgalios, kol nepalaisto žemės, kad dygtų ir želtų joje augalai, kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam, taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos: jisai nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys, ko trokštu, ir atliks, ko siųstas“ (Izaijo 55:10, 11).
Ko Dievas reikalauja iš mūsų?
Taigi aišku, kad galime pasitikėti, jog Dievo tikslas bus įgyvendintas: žemėje amžinai gyvens paklusnūs žmonės. Jei tikimės būti tarp tų, kuriems bus duota privilegija gyventi žemėje visą laiką, turime elgtis, kaip nurodė išmintingasis karalius Saliamonas: „‛Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų!’ O tatai yra visų žmonių pareiga“ (Ekleziasto 12:13, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius; Jono 17:3).
Gyventi pagal Dievo numatytą žmonėms tikslą reiškia pažinti tikrąjį Dievą ir laikytis jo reikalavimų, išdėstytų Šventajame Rašte. Jei taip darome dabar, galime puoselėti amžinojo gyvenimo viltį žemės Rojuje, kuriame niekada nesiliausime mokęsi naujų dalykų apie Dievą bei jo nuostabią kūrybą (Luko 23:43). Kokia jaudinanti perspektyva!
Daugelis ieškančiųjų gyvenimo tikslo kreipiasi į Bibliją ir jau dabar randa tikrąją laimę. Pavyzdžiui, jaunas vyras, vardu Alfredas, negalėjo rasti gyvenimo prasmės. Jis bjaurėjosi religijų vėlimusi į karus ir jautėsi prislėgtas dėl politikų veidmainystės bei korupcijos. Alfredas apsilankė pas Šiaurės Amerikos indėnus, tikėdamasis gauti atsakymą apie gyvenimo tikslą, tačiau sugrįžo į Europą nusivylęs. Iš nevilties pradėjo vartoti narkotikus ir klausytis siautulingos muzikos. Tačiau reguliarus ir kruopštus Biblijos tyrinėjimas vėliau padėjo Alfredui suvokti gyvenimo tikslą ir rasti pasitenkinimą.
Patikima šviesa mūsų takui
Kokią išvadą galime padaryti apie Bibliją? Ar ji aktuali šiandien? Žinoma, nes teikia patarimų dabarties klausimais. Biblija paaiškina, kad blogį sukelia ne Dievas, ir padeda mums rasti patenkinantį gyvenimo tikslą. Be to, Biblija naudinga ir kitais šiandien labai rūpimais klausimais. Dievo Žodyje nagrinėjamos tokios temos, kaip santuoka, vaikų auklėjimas, žmonių tarpusavio santykiai bei viltis mirusiesiems.
Susipažink geriau su Biblijos turiniu, jei dar nesi to padaręs. Kai tik suvoksi jos gyvenimiškų patarimų tikrąją vertę, tikriausiai jausiesi kaip psalmininkas, kuris ieškojo Jehovos Dievo vadovavimo ir giedojo: „Tavo žodis — žibintas man kojoms ir šviesa mano takui“ (Psalmių 119:105).
[Iliustracija 6 puslapyje]
Ar žinai, kodėl Dievas leidžia, kad kentėtų nekaltieji?
[Iliustracija 7 puslapyje]
Tu gali džiaugtis tikslingu gyvenimu