1, 2. Kokią išvadą, remdamiesi Pradžios 2:1-3, galime padaryti apie septintąją kūrimo dieną ir kokių kyla klausimų?

PRADŽIOS knygos pirmuosiuose skyriuose pasakojama, kaip šešias kūrimo dienas Dievas ruošė žemę, darė tinkamą žmonėms gyventi. Kiekvienos „dienos“, tikriau sakant, kūrybos laikotarpio, pabaigą ženklina žodžiai „tai buvo vakaras ir rytas“ (Pr 1:5, 8, 13, 19, 23, 31). Tačiau apie septintąją dieną taip nepasakyta (Pr 2:1-3).

² Kadangi Mozė, Pradžios knygos rašytojas, pasakojimo pabaigoje minėtų žodžių nepridūrė, galima manyti, jog anuomet, 1513 m. p. m. e., septintoji diena tebesitęsė. O kaip dabar? Ar Dievo atilsio diena nėra pasibaigusi? Jeigu ne, ar galime į šitą atilsį įeiti? Labai svarbu tai išsiaiškinti.

5. Kam Jehova septintąją dieną paskyrė ir kiek dar ji tęsis?

⁵ Kad į šį klausimą galėtume atsakyti, prisiminkime, kam septintoji diena skirta. Tai paaiškina žodžiai iš Pradžios 2:3: „Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą.“ Septintąją dieną Jehova padarė šventą, arba išskirtinę, ta prasme, kad šią dieną nusprendė galutinai įgyvendinti visa, ką yra užsibrėžęs dėl žemės. O Dievo sumanymas ir nutarimas yra toks, kad žemę apgyventų ir planeta bei gyvąja gamta rūpintųsi jo nuostatams paklūstantys žmonės (Pr 1:28). Būtent dėl šio nutarimo Jehova Dievas ir „šabo Viešpats“ Jėzus Kristus darbuojasi „ligi šiolei“ (Mt 12:8). Dievo atilsio diena tęsis tol, kol pasibaigs Kristaus viešpatavimo tūkstantmetis ir kol Jehova iki galo atliks visa, kam šitą dieną ir buvo skyręs.