⁵ Taip nuodėminga pora ėmė artėti prie mirties slenksčio. Paskelbdamas mirties nuosprendį, Dievas taip pat pasakė Adomui: „Prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą. Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus“ (Pradžios 3:17, 18, Brb red.). Taip Adomas ir Ieva prarado perspektyvą paversti nekultivuojamą žemę rojumi. Išvaryti iš Edeno, jie turėjo įtempę jėgas sunkiai dirbti, kad prasimaitintų iš žemės, kuri buvo prakeikta. Jų palikuonims, paveldėjusiems tą nuodėmingumą ir mirtingumą, labai reikėjo paguodos (Romiečiams 5:12).

⁸ Jehova nutarė sunaikinti tą piktą pasaulį pasauliniu tvanu, bet pirmiausia jis liepė Nojui pastatyti laivą, kad išsaugotų gyvybę. Taip žmonių giminė ir gyvūnų rūšys buvo išsaugoti. Kokį palengvėjimą turėjo pajusti Nojus ir jo šeima po Tvano išlipę iš laivo į išvalytą žemę! Kokia paguoda buvo matyti, kad žemės prakeikimas panaikintas, todėl ir žemdirbystė labai palengvėjo! Iš tikrųjų Lamecho pranašystė pasirodė teisinga ir pagal prasmę Nojui tiko jo vardas (Pradžios 8:21). Ištikimas Dievo tarnas Nojus buvo tas, kuris suteikė tam tikrą „paguodą“ žmonijai. Tačiau Šėtonas bei jo demoniški angelai nesiliovė darę blogą įtaką po Tvano ir žmonija toliau dūsauja po nuodėmės, ligų ir mirties našta.