Prieglaudos miestai — gailestinga Dievo priemonė

„Turi būti šie šeši prieglaudos miestai, ... kad į juos nubėgtų tas, kuris netyčiomis žmogų užmušęs“ (SKAIČIŲ 35:15, ŠvR).

1. Koks yra Dievo požiūris į gyvybę ir kaltę dėl kraujo praliejimo?

JEHOVA DIEVAS žmogaus gyvybę laiko šventa. O gyvybė yra kraujuje (Kunigų 17:11, 14). Todėl Kainas, pirmasis žemėje gimęs žmogus, užsitraukė kaltę dėl pralieto kraujo, kai nužudė savo brolį Abelį. Todėl Dievas tarė Kainui: „Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės.“ Žmogžudystės metu žemę nudažęs kraujas nebyliai, tačiau išraiškingai liudijo apie gyvybę, kuri buvo žiauriai nutraukta. Abelio kraujas šaukėsi Dievo keršto (Pradžios 4:4-11).

2. Kaip buvo pabrėžta Jehovos pagarba gyvybei po Tvano?

² Dievo pagarba žmogaus gyvybei buvo pabrėžta po to, kai teisusis Nojus ir jo šeima, pergyvenę pasaulinį Tvaną, išėjo iš laivo. Tuo metu Jehova papildė žmonijos racioną gyvūnų mėsa, bet ne krauju. Jis taip pat paskelbė: „Jūsų gyvybės kraujo aš pareikalausiu iš visų žvėrių; ir iš žmogaus rankos, ir iš rankos kiekvieno vyro, kaip jo brolio, aš pareikalausiu žmogaus gyvybės. Kas nors išlies žmogaus kraują, to kraujas bus išlietas; nes žmogus padarytas pagal Dievo paveikslą“ (Pradžios 9:5, 6). Jehova pripažino artimiausio aukos giminaičio teisę užmušti žmogžudį jį sutikus (Skaičių 35:19).

3. Kaip Mozės įstatyme buvo pabrėžtas gyvybės šventumas?

³ Įstatyme, duotame Izraeliui per pranašą Mozę, ne kartą buvo pabrėžtas gyvybės šventumas. Pavyzdžiui, Dievas įsakė: „Neužmušk“ (Išėjimo 20:13, ŠvR). Apie pagarbą gyvybei taip pat liudijo tai, kas Mozės įstatyme buvo sakoma dėl mirties atvejo, susijusio su nėščia moterimi. Įstatyme buvo nurodyta, kad jei ji ar jos negimęs kūdikis, užgauti besivaidijant dviems vyrams žūtų, teisėjai turėjo įvertinti aplinkybes ir kiek veiksmai buvo tyčiniai, bet bausmė galėjo būti „siela už sielą“, arba gyvybė už gyvybę (Išėjimo 21:22-25, NW). Tačiau ar galėjo žudikas izraelitas kaip nors išvengti atsakomybės už savo smurto aktą.

Slėptuvė žudikams?

4. Kokios praeityje buvo prieglobsčio vietos neizraelitų tautose?

⁴ Neizraelitų tautose žudikams ir kitiems nusikaltėliams buvo suteikiama prieglauda, arba slėptuvė. Tai buvo tokios vietos kaip deivės Artemidės šventykla senovės Efeze. Apie panašias vietas pranešama: „Kai kurios šventyklos buvo nusikaltėlių lizdas; ir dažnai reikėdavo apriboti slėptuvių skaičių. Atėnuose tik kai kurios prieglaudos buvo įstatymo pripažintos prieglobsčiu (pavyzdžiui, Tesėjo šventykla vergams); Tiberijaus laikais (22 m. e. m.) nusikaltėlių sambūriai šventyklose pasidarė tokie pavojingi, kad prieglaudos teisė buvo suteikta tik penkiems miestams“ (The Jewish Encyclopedia, 1909, tomas II, puslapis 256). Vėliau krikščioniškojo pasaulio bažnyčios pasidarė slėptuvėmis, bet dėl to atsirado polinkis civilinės valdžios įgaliojimus perduoti dvasininkijai, o tai kliudė tinkamai vykdyti teisingumą. Dėl piktnaudžiavimo ši priemonė galiausiai buvo panaikinta.

5. Ką įrodo tai, kad Įstatyme nebuvo atsižvelgiama į aplaidumą kaip į priežastį pasigailėti, kai dėl jo kas nors žūdavo?

⁵ Izraelitų tarpe žudikams, tyčia užmušusiems žmogų, nebūdavo suteikiama prieglauda arba slėptuvė. Net levitas kunigas, tarnaujantis prie Dievo altoriaus, už apgalvotą žmogžudystę turėdavo būti išvestas mirčiai (Išėjimo 21:12-14). Be to, Įstatyme nebuvo atsižvelgiama į aplaidumą, kaip priežastį pasigailėti, kai dėl to kas nors žūdavo. Pavyzdžiui, žmogus turėdavo aptverti savo naujo namo stogą. Antraip namai užsitraukdavo kaltę dėl pralieto kraujo, jei kas nors nukritęs nuo stogo užsimušdavo (Pakartoto Įstatymo 22:8). O jei apie jaučio įprotį badytis būdavo pranešama savininkui, bet šis jo neprižiūrėdavo ir jautis užbadydavo žmogų, tai savininkas užsitraukdavo kaltę dėl pralieto kraujo ir galėdavo būti nužudytas (Išėjimo 21:28-32). Dievo didelio gyvybės vertinimo įrodymas yra dar ir tai, kad kas nors užmušęs vagį būdavo kaltas dėl pralieto kraujo, jei taip atsitikdavo dienos metu, kai įsibrovėlį galėdavo matyti ir atpažinti (Išėjimo 22:2, 3). Todėl aišku, kad Dievo tobulai suderinti nuostatai neleisdavo išvengti mirties bausmės tiems, kurie sąmoningai nužudydavo žmogų.

6. Kaip buvo vykdomas įsakymas ‛gyvybė už gyvybę’ senovės Izraelyje?

⁶ Jei senovės Izraelyje ką nors nužudydavo, reikėdavo atkeršyti už aukos kraują. Įsakymas ‛gyvybė už gyvybę’ būdavo įvykdytas, jei žudiką užmušdavo „kraujo keršytojas“ (Skaičių 35:19, ŠvR). Keršytoju būdavo nužudyto žmogaus artimiausias vyriškos lyties giminaitis. O kaip su tais, kurie netyčia nužudydavo žmogų?

Gailestinga Jehovos priemonė

7. Kokią priemonę Dievas numatė tiems, kurie netyčia nužudydavo ką nors?

⁷ Tiems, kurie atsitiktinai ar netyčia ką nors nužudydavo, Dievas meilingai numatė prieglaudos miestus. Apie juos Mozei buvo pasakyta: „Kalbėk su Izraelio sūnumis ir sakyk jiems, kad jie per Jordaną į Kanaano žemę atėję, pasiskirtų prieglaudos miestus, į kuriuos galėtų atbėgti tas, kuris netyčiomis žmogų užmušęs būtų. O tokius miestus turite turėti dėl keršytojų, kad tam, kuris žmogų užmušęs, netektų mirti prieš tai, kol dar nebuvo atvestas susirinkimo teismo akivaizdon. O tų miestų, kuriuos paskirsite, turi būti šeši prieglaudos miestai. Tris jų turite paskirti šioje Jordano pusėje ir tris Kanaano žemėje. Taip turi būt šie šeši prieglaudos miestai, ... kad į juos nubėgtų tas, kuris netyčiomis žmogų užmušęs“ (Skaičių 35:9-15, ŠvR).

8. Kokiose vietose buvo prieglaudos miestai ir kas asmenims, netyčia nužudžiusiems žmogų, padėdavo jį pasiekti?

⁸ Kai izraelitai įžengė į Pažadėtąją žemę, jie paklusniai paskyrė šešis prieglaudos miestus. Trys iš šių miestų — Kadesas, Sichemas ir Hebronas — buvo į vakarus nuo Jordano upės. Į rytus nuo Jordano prieglaudos miestai buvo Golanas, Ramotas ir Bosoras. Šeši prieglaudos miestai buvo patogiai išsidėstę šalia gerų kelių. Tuose keliuose tinkamose vietose buvo ženklai su užrašu „prieglauda“. Tie ženklai nurodydavo prieglaudos miesto kryptį ir į artimiausiąjį bėgdavo gelbėdamas savo gyvybę asmuo, netyčia nužudęs žmogų. Ten jis galėdavo būti apsaugotas nuo keršytojo už kraują (Jozuės 20:2-9).

9. Kodėl Jehova pasirūpino prieglaudos miestais ir kieno naudai jie buvo skirti?

⁹ Kodėl Dievas pasirūpino prieglaudos miestais? Jie buvo paskirti tam, kad žemė nebūtų suteršta nekaltu krauju ir kaltė dėl pralieto kraujo nekristų ant žmonių (Pakartoto Įstatymo 19:10). Kieno naudai buvo numatyti prieglaudos miestai? Įstatyme buvo pasakyta: „Turi būti šie šeši prieglaudos miestai Izraelio sūnums ir svetimiesiems ir šeimynai, kurią turite, kad į juos nubėgtų tas, kuris netyčiomis žmogų užmušęs“ (Skaičių 35:15, ŠvR). Todėl Jehova, būdamas bešališkas ir vykdydamas teisingumą, bet drauge rodydamas ir gailestingumą, liepė izraelitams paskirti prieglaudos miestus netyčia žmogų nužudžiusiems asmenims, kurie buvo (1) vietiniai izraelitai, (2) svetimšaliai Izraelio gyventojai arba (3) atvykėliai į tą šalį iš kitų kraštų.

10. Kodėl galima pasakyti, kad prieglaudos miestai buvo gailestinga Dievo priemonė?

¹⁰ Reikšminga, kad net jei koks nors asmuo netyčia nužudydavo žmogų, jį reikėdavo nubausti mirtimi remiantis Dievo įsaku: „Kas nors išlies žmogaus kraują, to kraujas bus išlietas.“ Todėl tik per gailestingą Jehovos Dievo priemonę asmuo, netyčia nužudęs žmogų, galėdavo pabėgti į vieną iš prieglaudos miestų. Matyt, žmonės apskritai užjausdavo kiekvieną, bėgantį nuo keršytojo už kraują, nes visi žinojo, kad ir jiems atsitiktinai padarius tokį pat nusižengimą gali reikėti prieglaudos bei gailestingumo.

Skubiai ieškoti prieglaudos

11. Ką galėdavo daryti senovės Izraelyje žmogus, netyčia nužudęs darbo draugą?

¹¹ Vienas pavyzdys gali padėti būti dar labiau dėkingiems už Dievo gailestingą prieglaudos priemonę. Įsivaizduok, kad kerti malkas senovės Izraelyje. Tarkim, staiga kirvis nulėkė nuo koto ir mirtinai sužalojo darbo draugą. Ką tu darytumei? Na, Įstatymas numatė priemonę kaip tik tokiam atvejui. Be abejo, tu būtumei pasinaudojęs šia Dievo duota priemone: „Toks bus įstatas apie bėgantį žmogžudį, kurio gyvybę reikia išlaikyti. Kas užmuštų savo artimą nežiniomis ir kurs, kaip pasirodo, nei vakar, nei užvakar neturėjo jokios prieš jį neapykantos, bet paprastai nuėjo su juo į mišką malkų kirsti ir bekertant malkas ištrūko iš rankų kirvis, ir nusmukus nuo kirvakočio geležis užgavo jo prietelį ir užmušė, toksai nubėgs į vieną iš aukščiau minėtųjų miestų ir liks gyvas“ (Pakartoto Įstatymo 19:4, 5). Tačiau net nusigavęs į prieglaudos miestą, tu nebūdavai atleidžiamas nuo atsakomybės už tai, kas atsitiko.

12. Kokia procedūra būdavo atliekama po to, kai tas, kuris netyčia nužudė žmogų, pasiekdavo prieglaudos miestą?

¹² Nors tave sutiko svetingai, tu turi papasakoti savo atvejį vyresniesiems, sėdintiems prie prieglaudos miesto vartų. Atvykęs į miestą, tu būtumei nusiųstas atgal, kad stotumei prieš atstovaujančių Izraelio susirinkimui vyresniųjų teismą prie vartų miesto, turinčio teisę spręsti klausimus tos vietovės, kurioje įvyko žmogžudystė. Čia tu turėtumei progą įrodyti savo nekaltumą.

Žmogžudys teisme

13, 14. Kokius dalykus vyresnieji norėdavo išsiaiškinti apklausdami žmogžudį?

¹³ Vyresniųjų teisme prie miesto, turinčio jurisdikcijos teisę, vartų tu, be abejo, būtumei dėkingas matydamas, kad atkreipiamas didelis dėmesys į tavo ankstesnį elgesį. Vyresnieji atidžiai įvertintų tavo santykius su auka. Gal tu neapkentei to žmogaus, gal tykojai jo ir sąmoningai jį nužudei? Jei taip, vyresnieji turėtų atiduoti tave keršytojui už kraują ir tu mirtumei. Šie atsakingi vyrai žino Įstatymo reikalavimą, kad „tokį, kuris nekaltą kraują yra praliejęs, turi iš Izraelio išnaikinti“ (Pakartoto Įstatymo 19:11-13, ŠvR). Taip pat ir šiandien krikščionių vyresnieji, kurie nagrinėja teisminius atvejus, turi gerai žinoti Raštą ir pagal jį veikti atsižvelgdami į nusikaltėlio ankstesnį požiūrį ir elgesį.

¹⁴ Atsargiai tyrinėdami, miesto vyresnieji norėtų žinoti, ar tu nesėlinai paskui auką (Išėjimo 21:12, 13). Gal tu užpuolei ją iš pasalų? (Pakartoto Įstatymo 27:24). Gal tu tiek neapkentei to žmogaus, kad rezgei klastingą planą nužudyti jį? Jei taip, tu būtumei vertas mirties (Išėjimo 21:14). Vyresniuosius ypač domintų, ar tarp tavęs ir aukos nebuvo priešiškumo arba neapykantos (Pakartoto Įstatymo 19:4, 6, 7; Jozuės 20:5). Sakykim, kad vyresnieji nustatė tave esant nekaltą ir grąžino į prieglaudos miestą. Koks dėkingas tu būtumei už parodytą gailestingumą!

Gyvenimas prieglaudos mieste

15. Ko buvo reikalaujama iš to, kuris netyčia nužudė žmogų?

¹⁵ Tas, kuris netyčia nužudė žmogų, turėdavo pasilikti prieglaudos mieste arba ne toliau kaip 1000 mastų (maždaug 450 m) nuo miesto sienos (Skaičių 35:2-4, NW). Jei jis nuklysdavo už tos ribos, galėdavo susidurti su keršytoju už kraują. Tokiu atveju keršytojas galėdavo nebaudžiamai užmušti žmogžudį. Bet žmogžudžio nesukaustydavo ir neįkalindavo. Būdamas prieglaudos miesto gyventojas, jis turėdavo mokytis amato, dirbti ir tarnauti kaip naudingas bendruomenės narys.

16. a) Kiek laiko asmuo, netyčia nužudęs žmogų, turėdavo pasilikti prieglaudos mieste? b) Kodėl mirus vyriausiajam kunigui žmogžudys galėdavo palikti prieglaudos miestą?

¹⁶ Ar ilgai asmuo, netyčia nužudęs žmogų, turėdavo pasilikti prieglaudos mieste? Galbūt visą likusią savo gyvenimo dalį. Bet kuriuo atveju Įstatyme buvo pasakyta: „Pabėgėlis turėjo pasilikti mieste lig vyriausiojo kunigo mirčiai; o kai tasai bus numiręs, žmogžudys sugrįš į savo žemę“ (Skaičių 35:26-28). Kodėl mirus vyriausiajam kunigui tas, kuris netyčia nužudė žmogų, galėdavo palikti prieglaudos miestą? Na, vyriausiasis kunigas buvo vienas iš žymiausių asmenų tautoje. Todėl jo mirtis būdavo toks svarbus įvykis, apie kurį sužinodavo visos Izraelio giminės. Tada visi pabėgėliai, buvę prieglaudos miestuose, galėdavo grįžti į savo namus, nes jiems nebegrėsė pavojus pakliūti į keršytojo už kraują rankas. Kodėl? Kadangi Dievo Įstatymas skelbė, jog keršytojo proga užmušti žmogžudį baigėsi mirus vyriausiajam kunigui, ir tai žinojo kiekvienas. Jei artimiausias giminaitis po to keršydavo mirtimi, jis būdavo žudikas ir galiausiai susilaukdavo bausmės už nužudymą.

Ilgalaikis poveikis

17. Kokį poveikį tikriausiai turėdavo apribojimai tam, kuris netyčia nužudė žmogų?

¹⁷ Kokį poveikį turėdavo apribojimai tam, kuris netyčia nužudė žmogų? Jie primindavo, kad dėl jo kažką ištiko mirtis. Turbūt po to jis visada laikydavo žmogaus gyvybę šventa. Be to, vargu ar jis užmiršdavo, kad su juo elgėsi gailestingai. Patyręs gailestingumą, jis tikriausiai turėjo būti gailestingas kitiems. Prieglaudos miestai su jų apribojimais taip pat buvo naudinga priemonė tautai apskritai. Kodėl? Tai neabejotinai turėjo skatinti juos nebūti aplaidžius ir abejingus žmogaus gyvybei. Todėl ir krikščionys privalo nepamiršti, jog būtina vengti aplaidumo, dėl kurio kas nors gali atsitiktinai žūti. Pagaliau Dievo gailestinga priemonė — prieglaudos miestai turėtų skatinti mus parodyti gailestingumą, kai tai yra tinkama (Jokūbo 2:13).

18. Kuo naudinga buvo Dievo priemonė — prieglaudos miestai?

¹⁸ Ši Jehovos Dievo priemonė — prieglaudos miestai taip pat duodavo ir kitokios naudos. Žmonės neorganizuodavo „budriųjų“ grupių žudikui persekioti laikydami jį kaltu dar neprasidėjus teismui. Priešingai, jie žvelgė į jį kaip į nekaltą dėl netyčia įvykusios žmogžudystės ir net rūpinosi jo saugumu. Be to, prieglaudos miestai buvo visiška priešingybė šių dienų priemonei laikyti žmogžudžius kalėjimuose bei kolonijose, kur jie yra finansiškai išlaikomi visuomenės ir dažnai tampa dar didesniais nusikaltėliais, nes artimai bendrauja su kitais pažeidėjais. Prieglaudos miestuose nereikėdavo statyti, išlaikyti ir saugoti brangiai kainuojančių, aptvertų sienomis, su geležinėmis grotomis kalėjimų, iš kurių taip dažnai kaliniai stengiasi pabėgti. Iš tikrųjų žmogžudys pats susiieškodavo „kalėjimą“ ir pasilikdavo jame tam tikrą laiką. Jis taip pat turėdavo dirbti, todėl darydavo ką nors naudinga aplinkiniams žmonėms.

19. Kokie kyla klausimai dėl prieglaudos miestų?

¹⁹ Izraelio prieglaudos miestai apsaugai tų, kurie netyčia tapdavo žmogžudžiais, iš tikrųjų buvo gailestinga Jehovos priemonė. Ta priemonė neabejotinai ugdė pagarbą gyvybei. Tačiau ar senovės prieglaudos miestai turi kokią nors reikšmę žmonėms, gyvenantiems 20 amžiuje? Ar negalėtų būti taip, kad mes, Jehovos požiūriu, esame kalti dėl pralieto kraujo ir nesuprantame, jog mums reikia jo pasigailėjimo? Ar šiandien mums turi kokią nors reikšmę Izraelio prieglaudos miestai?

Kaip tu atsakytumei?

◻ Koks yra Jehovos požiūris į žmogaus gyvybę?

◻ Kokia gailestinga priemone Dievas pasirūpino dėl tų, kurie netyčia nužudė žmogų?

◻ Kaip asmuo, netyčia nužudęs žmogų, pasiekdavo prieglaudos miestą ir kiek laiko jis turėdavo jame pasilikti?

◻ Kokį poveikį tikriausiai turėdavo apribojimai tam, kuris netyčia nužudė žmogų?

[Žemėlapis 12 puslapyje]

Izraelio prieglaudos miestai buvo patogiai išsidėstę

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KADESAS Jordano upė GOLANAS

SICHEMAS RAMOTAS

HEBRONAS BOSORAS