Kad Rachelė su Lėja buvo aršios konkurentės, liudija vienas įvykis. Lėjos sūnus Rubenas parsinešė mandragorų — vaisių, galinčių, kaip manyta, padėti pastoti. Kai Rachelė paprašė duoti keletą, Lėja piktai atšovė: „Nejau tau negana, kad atėmei mano vyrą? Argi norėtum atimti ir mano sūnaus mandragoras?“ Kai kurių manymu, jos žodžiai reiškė, kad Jokūbas dažniau būdavo su Rachele negu su Lėja. Rachelė galbūt suprato sesers nuoskaudą, todėl pasakė: „Teguli jis šią naktį su tavimi už tavo sūnaus mandragoras.“ Taigi vakare, kai Jokūbas grįžo namo, Lėja jam tarė: „Turi pas mane ateiti, nes aš nusamdžiau tave už sūnaus mandragoras“ (Pradžios 30:15, 16).

Mandragoros nepadėjo. Kai po šešerių santuokos metų galiausiai Rachelė pastojo ir pagimdė Juozapą, tai įvyko dėl to, kad Jehova „atsiminė“ ją ir atsakė į jos maldą. Tik tada moteris galėjo pasakyti: „Dievas nuėmė nuo manęs gėdą!“ (Pradžios 30:22-24).