Jokūbo raišumas. Būdamas 97 metų Jokūbas kartą visą naktį grūmėsi su žmogaus kūną prisiėmusiu angelu. Jis nepaleido angelo tol, kol šis jo nepalaimino. Besigrumiant angelas palietė Jokūbui klubo sąnarį ir sąnarys išniro. Dėl to Jokūbas tapo šlubas (Pr 32:24–32; Oz 12:2–4). Raišumas Jokūbui primindavo, kad nors angelas jam sakė „grūmeisi su Dievu [Dievo angelu] ir su žmonėmis ir nugalėjai“, iš tiesų galingo angelo Jokūbas nenugalėjo. Jokūbas grūmėsi su angelu tik todėl, kad Dievas tai leido ir tokia buvo jo valia: Dievas suteikė Jokūbui progą parodyti, jog šis supranta, koks svarbus yra Dievo palaiminimas.

1. Vardas, kurį Dievas davė Jokūbui, kai šis buvo maždaug 97 metų. Naktį, kai Jokūbas perbrido Jaboko brastą eidamas susitikti su savo broliu Ezavu, jam teko susigrumti, kaip vėliau paaiškėjo, su angelu. Kadangi Jokūbas grūmėsi atkakliai, jis buvo pervardytas Izraeliu; tai liudijo apie Dievo palaiminimą. Tiems įvykiams atminti tą vietą Jokūbas pavadino Penieliu arba Penueliu (Pr 32:22–31). Vėliau Betelyje Dievas patvirtino, kad Jokūbo vardas tikrai pakeistas; nuo tada iki gyvenimo pabaigos jis dažnai buvo vadinamas Izraeliu (Pr 35:10, 15; 50:2; 1 Met 1:34). Žodis „Izraelis“ Biblijoje pavartotas per 2500 kartų, tačiau daugeliu atvejų turimi omenyje Jokūbo palikuoniai kaip tauta (Iš 5:1, 2).