Jie vykdė Jehovos valią
Mozė ir Aaronas — drąsūs Dievo Žodžio skelbėjai
ĮSIVAIZDUOK: aštuoniasdešimtmetis Mozė ir jo brolis Aaronas stovi priešais patį galingiausią žmogų žemėje — Egipto faraoną. Egiptiečiams šis žmogus yra daugiau negu dievų atstovas. Jie tiki, kad jis pats yra dievas. Jis laikomas įsikūnijimu paties Horo — dievybės su sakalo galva. Kartu su Izide ir Ozyriu Horas sudarė pagrindinę triadą tarp Egipto dievų ir deivių.
Kiekvienas, kuris artindavosi prie faraono, neišvengiamai pastebėdavo grėsmingą kobros galvą, kyšančią iš jo karūnos centro. Buvo manoma, kad ši gyvatė gali spjauti ugnį ir sunaikinti bet kurį faraono priešą. Šįkart Mozė ir Aaronas stojo priešais tą dievą karalių su negirdėtu prašymu — išleisti pavergtuosius izraelitus, kad jie galėtų surengti šventę savo Dievui, Jehovai (Išėjimo 5:1).
Jehova jau buvo išpranašavęs, kad faraono širdis bus užsispyrusi. Todėl Mozės ir Aarono nenustebino jo paniekinamas atsakymas: „Kas yra Viešpats [„Jehova“, NW], kad aš klausyčiau jo balso ir išleisčiau Israėlį? Nepažįstu Viešpaties [„Jehovos“, NW] ir Israėlio neišleisiu“ (Išėjimo 4:21; 5:2). Taip buvo pasiruošta dramatiškai kovai. Kito susitikimo metu Mozė ir Aaronas pateikė faraonui stulbinantį įrodymą, kad jie atstovauja tikrajam ir visagaliui Dievui.
Įvyksta stebuklas
Pagal Jehovos paliepimą Aaronas padarė stebuklą, kuris įrodė Jehovos pranašumą prieš Egipto dievus. Jis metė savo lazdą priešais faraoną, ir ji tuojau pat pavirto didele gyvate! Apstulbintas šio stebuklo, faraonas sušaukė savo dvasininkus kerėtojus.a Padedant demoniškoms jėgoms, tie vyrai sugebėjo padaryti kažką panašaus su savo lazdomis.
Jeigu faraonas ir jo dvasininkai džiūgavo, tai tik trumpai. Įsivaizduok, kokie buvo jų veidai, kai Aarono gyvatė prarijo vieną po kitos jų gyvates! Visi ten buvusieji galėjo suprasti, kad Egipto dievybės negalėjo lygintis su tikruoju Dievu, Jehova (Išėjimo 7:8-13).
Tačiau netgi po to faraono širdis liko užsispyrusi. Tik po to, kai Dievas siuntė Egiptui dešimt niokojančių nelaimių, arba bausmių, faraonas galiausiai pasakė Mozei ir Aaronui: „Kelkitės ir eikite sau nuo mano tautos, jūs ir Israėlio sūnūs; eikite, aukokite Viešpačiui [„Jehovai“, NW], kaip sakote“ (Išėjimo 12:31).
Pamokos mums
Kas įgalino Mozę ir Aaroną kreiptis į galingą Egipto faraoną? Iš pradžių Mozė parodė pasitikėjimo savo sugebėjimais trūkumą pareikšdamas, jog turi ‛nerangų liežuvį’. Netgi užtikrintas Jehovos parama, jis maldavo: „Siųsk tą, kurį turi siųsti.“ Kitaip tariant, Mozė prašė, kad Dievas siųstų ką nors kitą (Išėjimo 4:10, ŠvR; 4:13). Tačiau Jehova panaudojo nuolankųjį Mozę, suteikdamas jam išminties ir jėgos, reikalingos įvykdyti savo užduotį (Skaičių 12:3).
Šiandien Jehovos Dievo ir Jėzaus Kristaus tarnai vykdo įsakymą ‛daryti mokiniais visų tautų žmones’ (Mato 28:19, 20). Kad atliktume savo vaidmenį įvykdant šį įsakymą, mes turime kuo geriau panaudoti Rašto pažinimą ir visus savo sugebėjimus (1 Timotiejui 4:13-16). Užuot sutelkę dėmesį į savo trūkumus, su pasitikėjimu priimkime bet kokią Dievo mums duotą užduotį. Jis gali paruošti ir sustiprinti mus įvykdyti jo valią (2 Korintiečiams 3:5, 6; Filipiečiams 4:13).
Kadangi Mozė susidūrė su žmonių ir demonų pasipriešinimu, jam tikrai reikėjo antžmogiškos pagalbos. Dėl to Jehova užtikrino jį: „Štai aš tave įstačiau Faraono Dievu“ (Išėjimo 7:1). Taip, Mozė buvo Dievo palaikomas ir jo įgaliotas. Turėdamas Jehovos dvasios, Mozė neturėjo priežasties bijoti faraono arba to išdidaus valdovo bendrų.
Mes taip pat turime pasitikėti Jehovos šventąja dvasia, arba veikliąja jėga, kad atliktume savo tarnybą (Jono 14:26; 15:26, 27). Turėdami Dievo paramą, galime kartoti žodžius Dovydo, kuris giedojo: „Dievu pasitikiu, aš nebijosiu; ką man padarys žmogus?“ (Psalmių 55:12).
Būdamas gailestingas, Jehova nepaliko Mozės vieno atlikti savo užduotį. Dievas pasakė: „Tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas. Tu jam sakysi visa, ką aš tau liepiu; o jis kalbės Faraonui“ (Išėjimo 7:1, 2). Kokią meilę parodė Jehova skirdamas daryti ne daugiau negu Mozė realiai galėjo atlikti!
Dievas davė mums broliją bendrakrikščionių, kurie priima iššūkį būti Jehovos, Aukščiausiojo, Liudytojais (1 Petro 5:9, NW). Todėl nepaisydami kliūčių, su kuriomis galime susidurti, būkime kaip Mozė ir Aaronas — drąsūs Dievo žodžio skelbėjai.
[Išnaša]
a Hebrajiškas žodis, išverstas „dvasininkai kerėtojai“ (NW), nurodo grupę burtininkų, kurie tvirtino turį antgamtinę galią, didesnę už demonų. Buvo tikima, kad tie vyrai gali priversti demonus paklusti ir kad demonai neturi galios tiems burtininkams.
[Iliustracija 25 puslapyje]
Mozė ir Aaronas drąsiai atstovavo Jehovai faraono akivaizdoje