9. Kada, remiantis Išėjimo 12:6, reikėjo papjauti Paschos avinėlį? (Taip pat žiūrėk skyrelį „Kuriuo paros metu?“)

⁹ Lietuvos Biblijos draugijos išleistame A. Rubšio vertime pasakyta, kad avinėlis turėjo būti papjautas „vakare“. Tačiau viename judėjų šventraštyje Išėjimo 12:6 randame žodžius „tarp dviejų vakarų“ (The Pentateuch and Haftorahs). A. Jurėno vertime mintis perteikta panašiai — pasakyta „tarp prietemio ir sutemos“ (išnašoje pateiktas paraidinis vertimas — „tarp abiejų vakarų“). Leidyklos „Katalikų pasaulis“ išleistame Šventojo Rašto vertime (1998) toje eilutėje pavartotas pasakymas „sambrėškio metu“. Taigi galime daryti išvadą, kad Paschos avinėlis turėjo būti papjautas jau po saulės laidos, bet kol dar tebebuvo šviesu, — nisano keturioliktosios pradžioje.

10. Kada, kai kurių nuomone, turėjo būti papjautas Paschos avinėlis, bet ar tokie samprotavimai pagrįsti Biblija?

¹⁰ Izraelio tautai įsikūrus Pažadėtojoje žemėje, Paschos avinėlius reikėdavo papjauti šventykloje ir tai, matyt, užtrukdavo kurį laiką. Todėl vėlesniais amžiais kai kurie judėjai ėmė manyti, kad Išėjimo 12:6 paminėti žodžiai „tarp dviejų vakarų“ reiškia nisano keturioliktosios pabaigą — laiko intervalą nuo tada, kai saulė perkopia zenitą, iki jos laidos parai baigiantis. Bet jeigu tai tiesa, kada reikėjo valgyti Paschos vakarienę? Profesorius Džonatanas Klavansas, senovės judaizmo žinovas, sakė: „Nauja diena prasideda saulei nusileidus, taigi aukojimas atliekamas 14-ąją, tačiau pati Pascha prasideda ir jos vakarienė valgoma jau 15-ąją, nors Išėjimo knygoje tokia laiko seka nedetalizuojama.“ Jis dar pridūrė: „Rabinų raštuose [...] net nekalbama, kaip būdavo švenčiamas sèderas [Paschos vakarienė] iki Šventyklos sugriovimo“ 70 m. e. m. (Citatose kursyvas mūsų.)