3 pamoka. Kaip nustatyti įvykius laiko tėkmėje
Laiko skaičiavimas bibliniais laikais ir svarbių įvykių, minimų Hebrajiškuosiuose ir Graikiškuosiuose raštuose, chronologija.
DUODAMAS Danieliui regėjimą apie „šiaurės karalių“ ir „pietų karalių“, Jehovos angelas keliskart pavartojo posakį „nustatytas metas“. (Dan 11:6, 27, 29, 35) Daug kitų Rašto eilučių patvirtina, kad Jehova tiksliai nustato metą savo darbams ir visada laiku įvykdo, ką numatęs. (Lk 21:24; 1 Tes 5:1, 2) Savo Žodyje, Biblijoje, jis pateikia daug gairių, padedančių nustatyti svarbius įvykius laiko tėkmėje. Dabar jau kur kas geriau suprantama Biblijos chronologija. Archeologų ir kitų mokslininkų tyrinėjimai padeda išaiškinti įvairius klausimus ir nustatyti svarbiausių Biblijos įvykių datas. (Pat 4:18)
2 Kelintiniai ir kiekiniai skaitvardžiai. Ankstesnėje pamokoje „Laikas ir Šventasis Raštas“ (24 ir 25 pastraipos) sužinojome, kad tarp kiekinių ir kelintinių skaitvardžių yra skirtumas. Tai reikia turėti omenyje nustatant biblinius laikotarpius šiuolaikiniais datavimo metodais. Pavyzdžiui, kalbant apie „trisdešimt septintus Judo karaliaus Jehojachino tremties metus“, pavartotas kelintinis skaitvardis — „trisdešimt septinti“. Jis reiškia 36 pilnus metus ir keletą dienų, savaičių ar mėnesių (bet kokį laiko tarpą nuo 36-ųjų metų pabaigos). (Jer 52:31)
3 Karaliavimo ir įžengimo į sostą metai. Biblijoje minimi Judo ir Izraelio valstybės dokumentai, taip pat Babilono ir Persijos valstybės reikalai. Šiose keturiose karalystėse valstybinės datos buvo tiksliai nustatomos pagal karalių valdymą; tos pačios sistemos laikomasi ir Biblijoje. Pacituotas dokumentas Biblijoje dažnai įvardijamas: pavyzdžiui, „Saliamono metraščių knyga“. (1 Kar 11:41) Karaliaus valdymą žymėdavo įžengimo į sostą metų dalis ir pilni karaliavimo metai. Karaliavimo metai buvo laikomi oficialiais valdymo metais ir paprastai skaičiuojami nuo nisano iki nisano, arba nuo pavasario iki pavasario. Kai karalius paveldėdavo sostą, tarpiniai mėnesiai iki pavasario mėnesio nisano buvo laikomi jo įžengimo į sostą metais; per tą laiką jis užbaigdavo savo pirmtako valdymo laikotarpį. Tačiau jo paties karaliavimo laikas buvo skaičiuojamas nuo nisano 1-osios.
4 Pavyzdžiui, atrodo, kad Saliamonas pradėjo valdyti kažkuriuo metu iki 1037 m. p. m. e. nisano mėnesio, kai Dovydas dar buvo gyvas. Netrukus Dovydas mirė. (1 Kar 1:39, 40; 2:10) Tačiau paskutiniai Dovydo karaliavimo metai tęsėsi iki 1037 m. p. m. e. pavasario, ir jie priskiriami jo valdymui, trukusiam 40 metų. Metų dalis nuo tada, kai Saliamonas pradėjo valdyti, iki 1037 m. p. m. e. pavasario vadinama Saliamono įžengimo į sostą metais ir negali būti laikoma jo karaliavimo metais, nes jis dar turėjo užbaigti tėvo valdymo laikotarpį. Todėl pirmieji Saliamono karaliavimo metai prasidėjo tik nuo 1037 m. p. m. e. nisano. (1 Kar 2:12, Brb) Galiausiai Saliamonui buvo priskirti pilni 40 valdymo metų. (1 Kar 11:42) Taigi atskiriant karaliavimo metus nuo įžengimo į sostą metų, įmanoma tiksliai apskaičiuoti Biblijos chronologiją.a
SKAIČIAVIMAS IKI ADOMO SUKŪRIMO
5 Pradedant nuo atskaitos datos. Atskaitos data skaičiuoti atgalinius metus iki Adomo sukūrimo yra 539 m. p. m. e.,b kai Kyras nuvertė Babilono dinastiją. Potvarkį apie žydų išlaisvinimą Kyras išleido pirmaisiais valdymo metais — 537 m. p. m. e., iki pavasario. Ezros 3:1 (Brb) sakoma, kad Izraelio sūnūs grįžo į Jeruzalę septintą, tai yra tišrio, mėnesį, kuris atitinka dalį rugsėjo ir spalio. Taigi 537 m. p. m. e. ruduo laikomas Jehovos garbinimo Jeruzalėje atkūrimo data.
6 Jehovos garbinimo atkūrimas 537 m. p. m. e. rudenį ženklino vieno pranašiško laikotarpio pabaigą. Kokio? „Septyniasdešimties metų“, per kuriuos Pažadėtoji žemė „liks šiurpi dykynė“. Be to, Jehova buvo pasakęs: „Tik pasibaigus septyniasdešimt Babilono metų, aplankysiu jus ir įvykdysiu savo malonės pažadą sugrąžinti jus į šią vietą.“ (Jer 25:11, 12; 29:10) Danielius, gerai žinodamas šią pranašystę, ėmėsi tam tikrų veiksmų, kai „septyniasdešimt metų“ artinosi prie pabaigos. (Dan 9:1-3) Taigi tie „septyniasdešimt metų“, pasibaigę 537 m. p. m. e. rudenį, turėjo prasidėti 607 m. p. m. e. rudenį. Tai patvirtina faktai. Jeremijo 52 skyriuje aprašomi svarbūs įvykiai: Jeruzalės apsiaustis, babiloniečių prasiveržimas ir karaliaus Zedekijo paėmimas į nelaisvę 607 m. p. m. e. Paskui 12 eilutėje sakoma, kad „penkto mėnesio dešimtą dieną“, tai yra abo (atitinka dalį liepos ir rugpjūčio) dešimtą dieną, babiloniečiai sudegino šventyklą ir miestą. Tačiau tada „septyniasdešimties metų“ laikotarpis dar neprasidėjo. Žydų valstybei tebeatstovavo Gedalijas, Babilono karaliaus paskirtas Judo krašte likusių žmonių valdytoju. „Septintą mėnesį“ Gedalijas ir kai kurie kiti buvo nužudyti, o likusieji žydai iš baimės pabėgo į Egiptą. Tik tada, 607 m. p. m. e., maždaug nuo spalio 1-osios, šalis liko visiškai „apleista septyniasdešimt metų“ (Brb). (2 Kar 25:22-26; 2 Met 36:20, 21)
7 Nuo 607 m. p. m. e. iki 997 m. p. m. e. Atgalinis šio laikotarpio skaičiavimas nuo Jeruzalės žlugimo iki karalystės pasidalijimo mirus Saliamonui sudaro nemažų sunkumų. Tačiau sugretinus tai, kas Karalių pirmoje ir antroje knygose užrašyta apie Izraelio ir Judo karalių valdymo laiką, pasirodo, jog tas laikotarpis apima 390 metų. Tvirtas įrodymas, kad šis skaitmuo teisingas, yra Ezechielio 4:1-13 pranašystė. Šioje pranašystėje nurodoma, kada Jeruzalė bus apgulta, o jos gyventojai paimti tautų į nelaisvę. Tai atsitiko 607 m. p. m. e. Taigi 40 metų, skirtų Judui, baigėsi Jeruzalės nuniokojimu. 390 metų, skirtų Izraeliui, nesibaigė, kai buvo sunaikinta Samarija, nes Ezechieliui pranašaujant tai jau buvo seniai įvykę, o šioje pranašystėje aiškiai kalbama apie Jeruzalės apsiaustį ir sunaikinimą. Vadinasi, „bausmė už Izraelio namus“ irgi baigėsi 607 m. p. m. e. Skaičiuodami nuo šios datos atgal matome, kad 390 metų laikotarpis prasidėjo 997 m. p. m. e. Tais metais Jeroboamas, mirus Saliamonui, nutraukė ryšius su Dovydo namais bei „atitolino Izraelį nuo Viešpaties ir įtraukė juos į didelę nuodėmę“. (2 Kar 17:21)
8 Nuo 997 m. p. m. e. iki 1513 m. p. m. e. Kadangi paskutiniai iš 40 Saliamono karaliavimo metų baigėsi 997 m. p. m. e. pavasarį, logiška manyti, jog pirmieji jo karaliavimo metai prasidėjo 1037 m. p. m. e. pavasarį. (1 Kar 11:42) Biblijoje, 1 Karalių 6:1, sakoma, kad Saliamonas pradėjo statyti Jehovos namus Jeruzalėje ketvirtų savo karaliavimo metų antrą mėnesį. Vadinasi, jis jau buvo iškaraliavęs trejus metus ir vieną mėnesį. Taigi šventyklos statyba prasidėjo 1034 m. p. m. e. balandį—gegužę. Tačiau toje pačioje eilutėje sakoma, jog tai buvo „keturi šimtai aštuoniasdešimti metai po izraelitų išėjimo iš Egipto žemės“. Kadangi 480-ieji yra kelintinis skaitvardis, jis reiškia 479 pilnus metus. Taigi 479 pridėję prie 1034, gauname 1513 m. p. m. e., kuriais izraelitai išėjo iš Egipto. 2 pamokos 19 pastraipoje aiškinama, kad nuo 1513 m. p. m. e. abibas (nisanas) izraelitams turėjo būti „pirmas metų mėnuo“ (Iš 12:2) ir kad anksčiau metai prasidėdavo rudenį, tišrio mėnesį. Leidinyje The New Schaff-Herzog Encyclopedia of Religious Knowledge, 1957, t. 12, p. 474, komentuojama: „Karalių valdymo metų skaičiavimas pagrįstas metais, kurie prasidėdavo pavasarį, ir tai atitinka Babilone vyravusį skaičiavimo metodą.“ Kažkuriuo metu, kai biblinius laikotarpius žymintys metai buvo pradėti skaičiuoti nebe nuo rudens, o nuo pavasario, prapuolė arba prisidėjo šeši mėnesiai.
9 Nuo 1513 m. p. m. e. iki 1943 m. p. m. e. Išėjimo 12:40, 41 Mozė užrašė, kad „izraelitai Egipte buvo išbuvę keturis šimtus trisdešimt metų“. Iš ankstesnių žodžių akivaizdu, jog ne visą tą laiką jie išbuvo Egipte. Šis laikotarpis prasideda Abraomo persikėlimu per Eufratą pakeliui į Kanaaną, nes tada įsigaliojo Jehovos sandora su Abraomu. Pirmi 215 metų buvo praleisti Kanaane, o paskui toks pat laikotarpis — Egipte, kol Izraelis 1513 m. p. m. e. tapo visiškai nepriklausomas nuo Egipto valdžios.c „Naujojo pasaulio vertimo“ Išėjimo 12:40 išnaša rodo, kad graikiškoje Septuagintoje, kuri pagrįsta hebrajiškuoju tekstu, senesniu nei masoretų, po žodžio „Egipte“ pridedama „ir Kanaano žemėje“. Tas pats rašoma Samariečių penkiaknygėje. Galatams 3:17 (Jr), kur taip pat minimi 430 metų, patvirtinama, jog šis laikotarpis prasidėjo įsigaliojus Abraomo sandorai — tuo metu, kai Abraomas persikėlė per Eufratą keliaudamas į Kanaaną. Tai buvo 1943 m. p. m. e., Abraomui esant 75-erių. (Pr 12:4)
10 Šiuos skaičiavimus patvirtina kiti įrodymai: Apaštalų darbų 7:6 užsimenama, kad Abraomo palikuoniai bus skriaudžiami 400 metų. Kadangi Jehova išvadavo juos iš Egipto 1513 m. p. m. e., jų vargų pradžia turėjo būti 1913 m. p. m. e. Kaip tik tais metais Izaokas buvo penkerių ir Izmaelis ‘šaipėsi’ iš Izaoko tą dieną, kai šis buvo nujunkytas. (Pr 15:13; 21:8, 9; Brb)
11 Nuo 1943 m. p. m. e. iki 2370 m. p. m. e. Sužinojome, kad Abraomui buvo 75 metai, kai 1943 m. p. m. e. jis atėjo į Kanaaną. Dabar įmanoma apskaičiuoti ankstesnį laiką, iki Nojaus dienų. Tam naudojamasi laikotarpiais, pateiktais nuo Pradžios 11:10 iki 12:4. Šis skaičiavimas, kurio rezultatas iš viso 427 metai, atliktas taip:
Nuo Tvano
iki Arpachšhado gimimo 2 metai
Paskui iki Šelacho gimimo 35 “
Iki Ebero gimimo 30 “
Iki Pelego gimimo 34 “
Iki Reuvo gimimo 30 “
Iki Serugo gimimo 32 “
Iki Nahoro gimimo 30 “
Iki Teracho gimimo 29 “
Iki Teracho mirties, kai
Abraomui buvo 75 metai 205 “
Iš viso 427 metai
Prie 1943 m. p. m. e. pridėję 427 metus, gauname 2370 m. p. m. e. Taigi Biblijos kalendorius rodo, jog Nojaus dienų Tvanas prasidėjo 2370 m. p. m. e.
12 Nuo 2370 m. p. m. e. iki 4026 m. p. m. e. Grįždami dar toliau laiko tėkmėje, sužinome, kad Biblija datuoja ir laikotarpį nuo Tvano iki pat Adomo sukūrimo. Tai matoma Pradžios 5:3-29 ir 7:6, 11. Laiko skaičiavimas apibendrintas taip:
Nuo Adomo sukūrimo
iki Seto gimimo 130 metų
Paskui iki Enošo gimimo 105 “
Iki Kenano gimimo 90 “
Iki Mahalalelio gimimo 70 “
Iki Jeredo gimimo 65 “
Iki Henocho gimimo 162 “
Iki Metušelacho gimimo 65 “
Iki Lamecho gimimo 187 “
Iki Nojaus gimimo 182 “
Iki Tvano 600 “
Iš viso 1656 metai
Prie 2370 m. p. m. e. pridėję 1656 metus, gauname 4026 m. p. m. e., — Adomo sukūrimo metus, galbūt rudenį, nes daugumoje senovės kalendorių metai prasidėdavo rudenį.
13 Kokią reikšmę tai turi šiandien? Pirmajame šios knygos leidime, išspausdintame 1963 metais, buvo pasakyta: „Ar tai reiškia, jog iki 1963 metų praėjo 5988 metai tos ‘dienos’, kurią Jehova ‘ilsisi po visų kūrimo darbų’? (Pr 2:3) Ne, nes Adomo sukūrimas neatitinka Jehovos poilsio dienos pradžios. Sukūręs Adomą, Jehova šeštąją kūrimo dieną, atrodo, sukūrė dar gyvūnų bei paukščių. Be to, jis liepė Adomui gyvūnus įvardyti (o tam reikėjo laiko) ir paskui sukūrė Ievą. (Pr 2:18-22; žiūrėk taip pat NW, 1953 m. leid., 19 eil. išnašą) Laiko tarpą, praėjusį nuo Adomo sukūrimo iki ‘šeštosios dienos’ pabaigos, reikia atimti iš 5988 metų, kad sužinotume, kiek iš tikrųjų praslinko laiko nuo ‘septintosios dienos’ pradžios iki [1963 metų]. Nedera naudotis Biblijos chronologija ateities įvykių datoms spėlioti. (Mt 24:36)“d
14 O kaip dėl mokslininkų tvirtinimų, kad žmogus gyvena žemėje jau šimtus tūkstančių ar net milijonus metų? Nė vieno iš jų negalima įrodyti rašytiniais dokumentais iš tų ankstyvųjų laikų, kaip kad įrodomi bibliniai įvykiai. Nerealios datos, pateikiamos kalbant apie „priešistorinį žmogų“, paremtos prielaidomis, kurių neįmanoma pagrįsti. Iš tikrųjų patikima pasaulietinė istorija ir jos chronologija apima tik keletą tūkstančių metų. Žemė patyrė daug pokyčių ir kataklizmų, kurių vienas — pasaulinis Tvanas Nojaus dienomis. Jis suardė uolienų sluoksnį bei fosilijų klodus, ir dėl to bet kurios mokslininkų skelbiamos datos, ankstesnės nei įvyko Tvanas, yra tik spėjamos.e Skirtingai nei visos prieštaringos hipotezės ir teorijos, Biblija pagrįsta tiksliu, harmoningu pasakojimu apie žmonijos pradžią ir dokumentais patvirtinta Jehovos išrinktosios tautos istorija.
15 Studijuodami Bibliją ir apmąstydami Jehovos Dievo, tiksliai numatančio laiką, darbus, turime pasijusti labai menki. Mirtingas žmogus yra mažas, palyginus su visagaliu Dievu, kurio stulbinantys kūrimo darbai, atlikti prieš nesuskaitomus tūkstantmečius, taip paprastai apibūdinti Šventajame Rašte: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ (Pr 1:1)
JĖZAUS GYVENIMAS ŽEMĖJE
16 Keturi įkvėpti pasakojimai apie Jėzaus gyvenimą žemėje, atrodo, užrašyti tokia tvarka: Mato (apie 41 m. e. m.), Luko (apie 56—58 m. e. m.), Morkaus (apie 60—65 m. e. m.) ir Jono (apie 98 m. e. m.). Kaip paaiškinta ankstesniame skyriuje, pasinaudodami informacija iš Luko 3:1-3 ir žinodami, kad Tiberijaus Cezario valdymas prasidėjo 14-aisiais m. e. metais, Jėzaus tarnybos žemėje pradžia laikome 29 m. e. metus. Nors Mato evangelijoje įvykiai ne visada eina chronologine tvarka, kitose trijose knygose svarbūs įvykiai daugiausia pateikti tokia tvarka, kaip jie vyko. Jie išdėstyti pridėtoje lentelėje. Reikia pažymėti, kad Jono pasakojimas, užrašytas praėjus daugiau nei 30 metų po paskutinio iš kitų trijų, užpildo svarbias istorijos spragas, kurių neužpildė kiti. Ypač verta dėmesio, kad Jonas paminėjo keturias Paschas, įvykusias Jėzaus žemiškos tarnybos metu, o tai patvirtina, kad jo tarnyba truko trejus su puse metų ir baigėsi 33 m. e. m.f (Jn 2:13; 5:1; 6:4; 12:1 ir 13:1; žr. išnašas)
17 Kad Jėzus mirė 33 m. e. m., patvirtina ir kitas faktas. Pagal Mozės įstatymą, nisano 15-oji visada būdavo ypatingas šabas, nesvarbu, kokią savaitės dieną ji pasitaikydavo. Jeigu ta diena sutapdavo su įprastu šabu, jis vadindavosi „didžiuoju“, ir Jono 19:31 (NW) rodo, jog toks šabas prasidėjo kitą dieną po Jėzaus mirties, tad aišku, kad jis mirė penktadienį. Ne 31-ųjų ar 32-ųjų, o tik 33-iųjų m. e. metų nisano 14-oji pasitaikė penktadienį. Taigi Jėzus mirė 33 m. e. m. nisano 14-ąją.g
18 70-oji „savaitė“, 29—36 m. e. metai. Jėzaus tarnybos laiko požymiai atskleisti ir Danieliaus 9:24-27 (Brb), kur pranašaujama, kad 69 metinės savaitės (483 metai) praeis „nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo“. Pagal Nehemijo 2:1-8, toks įsakymas išėjo ‘dvidešimtais Persijos karaliaus Artakserkso metais’. Kada Artakserksas pradėjo valdyti? Jo tėvas ir pirmtakas Kserksas mirė 475 m. p. m. e. pabaigoje. Taigi Artakserkso įžengimo į sostą metai prasidėjo 475 m. p. m. e., ir tai patvirtina graikų, persų ir babiloniečių šaltiniai. Pavyzdžiui, graikų istorikas Tukididas (išgarsėjęs dėl savo tikslumo) rašo apie Graikijos valstybininko Temistoklio bėgimą į Persiją, kai Artakserksas buvo „neseniai atėjęs į valdžią“. Kitas pirmojo a. p. m. e. graikų istorikas Diodoras Sicilietis Temistoklio mirtį datuoja 471/470 m. p. m. e. Pabėgęs iš savo šalies, Temistoklis, prieš prisistatydamas Artakserksui, jo paprašė vienerių metų persų kalbai išmokti, ir jam tai buvo leista. Vadinasi, Temistoklis apsigyveno Persijoje ne vėliau kaip 472 m. p. m. e., o atvyko 473 m. p. m. e. Tuo metu Artakserksas „buvo neseniai atėjęs į valdžią“.h
19 Taigi „dvidešimti karaliaus Artakserkso metai“ yra 455 m. p. m. e. Nuo šios datos skaičiuodami 483 metus (69 „savaites“) ir turėdami omenyje, kad pereinant į mūsų erą nulinių metų nebuvo, nustatome, kad „pateptasis kunigaikštis“ turėjo pasirodyti 29 m. e. metais. Jėzus tų metų rudenį pasikrikštijo ir buvo pateptas šventąja dvasia — tapo Mesiju. Pranašystė taip pat liudija, jog „[septyniasdešimtos] savaitės viduryje [jis] sustabdys aukų aukojimą“. Tai įvyko, kai Jėzui paaukojus savo gyvybę įprastos žydų aukos neteko reikšmės. Šios metinės „savaitės vidurys“ — praėjus trejiems su puse metų — nukelia mus į 33 m. e. m. pavasarį, kai Jėzus buvo nužudytas. Tačiau „jis sudarys sandorą su daugeliu“ visai 70-ajai savaitei. Tai liudija, kad Jehova rodė ypatingą malonę žydams per visus septynerius metus nuo 29 iki 36 m. e. m. Tik po to galimybė tapti dvasiniais izraelitais buvo atverta neapipjaustytiems pagonims, kurių pirmasis 36 m. e. m. atsivertė Kornelijus.i (Apd 10:30-33, 44-48; 11:1)
APAŠTALŲ LAIKŲ CHRONOLOGIJA
20 33—49 m. e. m. Patikima šio laikotarpio data galima laikyti 44 m. e. metus. Pasak Juozapo Flavijaus („Žydų senovė“, XIX, 351 [viii, 2]), Erodas Agripa I valdė trejus metus po Romos imperatoriaus Klaudijaus įžengimo į sostą (41 m. e. m.). Istoriniai faktai rodo, jog šis Erodas mirė 44 m. e. m.j Žvelgdami į Bibliją sužinome, jog prieš pat Erodo mirtį Agabas „Dvasios įkvėptas“ išpranašavo didelį badą, buvo nukirsdintas apaštalas Jokūbas, Petras uždarytas į kalėjimą (per Paschą) ir stebuklingai išlaisvintas. Visi šie įvykiai datuojami 44 m. e. m. (Apd 11:27, 28; 12:1-11, 20-23)
21 Išpranašautasis badas užėjo apie 46 m. e. metus. Tad maždaug tuo laiku Paulius ir Barnabas atliko šalpos užduotį Jeruzalėje. (Apd 12:25) Grįžę į Sirijos Antiochiją, jie buvo šventosios dvasios išskirti atlikti pirmąją misionierišką kelionę po Kiprą ir daugelį Mažosios Azijos miestų bei sričių.k Tai galėjo užtrukti nuo 47 m. e. m. pavasario iki 48 m. e. m. rudens, vieną žiemą praleidžiant Mažojoje Azijoje. Atrodo, kad kitą žiemą Paulius vėl praleido Sirijos Antiochijoje, ir taip mes prieiname 49 m. e. m. pavasarį. (Apd 13:1—14:28)
22 Laiško galatams 1 ir 2 skyrių informacija, atrodo, siejasi su šia chronologija. Čia Paulius kalba apie dar du konkrečius apsilankymus Jeruzalėje po savo atsivertimo: vieną — „po trejų metų“, o kitą — „po keturiolikos metų“. (Gal 1:17, 18; 2:1) Jei šiuos du laikotarpius laikyti kelintiniais skaitvardžiais, pagal tos dienos paprotį, ir jeigu Paulius, kaip galima spręsti, atsivertė apaštalų laikų pradžioje, tada tie 3 metai ir 14 metų yra einantys iš eilės 34—36 ir 36—49 m. e. m.
23 Antras Pauliaus apsilankymas Jeruzalėje, minimas Laiške galatams, atrodo, lietė apipjaustymo klausimą, nes apie Titą, kuris lydėjo Paulių, pasakyta, jog nebuvo reikalaujama, kad jis apsipjaustytų. Jeigu tai buvo vizitas gauti nurodymų dėl apipjaustymo, aprašytas Apaštalų darbų 15:1-35, tada 49 m. e. m. puikiai įsiterpia tarp Pauliaus pirmosios ir antrosios misionieriškų kelionių. Be to, pagal Galatams 2:1-10, Paulius šia proga Jeruzalės susirinkimo „įžymesniems asmenims“ išdėstė gerąją naujieną, kurią skelbė, kad ‘kartais nebūtų bėgęs veltui’. Logiška, jog jis tai padarė atvykęs pas juos po pirmosios misionieriškos kelionės. Šį vizitą į Jeruzalę Paulius atliko „apreiškimo paskatintas“.
24 Pauliaus antroji misionieriška kelionė, apie 49—52 m. e. m. Grįžęs iš Jeruzalės, Paulius pasiliko Sirijos Antiochijoje; vadinasi, jau buvo 49 m. e. m. vasara, kai jis iš čia išvyko į antrąją kelionę. (Apd 15:35, 36) Ši kelionė buvo daug didesnė nei pirmoji ir dėl to reikėjo žiemoti Mažojoje Azijoje. Matyt, 50 m. e. m. pavasarį jis atsiliepė į makedoniečio prašymą ir patraukė į Europą. Paskui jis skelbė gerąją naujieną bei kūrė naujus susirinkimus Filipuose, Tesalonikoje, Berėjoje ir Atėnuose. Taigi sukoręs maždaug 2090 kilometrų, daugiausia pėsčiomis, 50 m. e. m. rudenį jis atvyko į Korintą Achajos provincijoje. (Apd 16:9, 11, 12; 17:1, 2, 10, 11, 15, 16; 18:1) Pagal Apaštalų darbų 18:11, Paulius čia pasiliko 18 mėnesių, iki 52 m. e. m. pradžios. Po žiemos jis galėjo išplaukti į Cezarėją per Efezą. Atkeliavęs aukštyn pasveikinti, matyt, Jeruzalės susirinkimo, Paulius tikriausiai 52 m. e. m. vasarą grįžo į namus Sirijos Antiochijojel. (Apd 18:12-22; Brb)
25 Vienas archeologinis radinys patvirtina, kad 50—52 m. e. metais Paulius pirmą sykį apsilankė Korinte. Tai vieno įrašo fragmentas: imperatoriaus Klaudijaus Cezario rašte Graikijos Delfų gyventojams yra žodžiai „[Liucijus Ju]nijus, Galionas, ... prokonsulas“. Istorikai paprastai sutaria, jog tame tekste esantis skaičius 26 nurodo, kad Klaudijus skelbiamas imperatoriumi 26-tą kartą. Kiti įrašai liudija, jog Klaudijus prieš 52 m. e. metų rugpjūčio 1-ąją buvo paskelbtas imperatoriumi 27-tą kartą. Prokonsulas eidavo pareigas vienerius metus, nuo vasaros pradžios. Vadinasi, Galionas tarnavo Achajos prokonsulu nuo 51 m. e. m. vasaros iki 52 m. e. m. vasaros. „Galionui būnant Achajos prokonsulu, žydai visi kaip vienas sukilo prieš Paulių, nusitempė jį į teismą.“ Galiono išteisintas apaštalas pasiliko Korinte „dar netrumpą laiką“ (Brb), o paskui išplaukė į Siriją. (Apd 18:11, 12, 17, 18) Visa tai, regis, patvirtina, jog 52 m. e. metų pavasarį baigėsi 18 mėnesių trukęs Pauliaus buvimas Korinte. Kitą laiko ženklą rodo žodžiai, kad atvykęs į Korintą Paulius „sutiko vieną iš Ponto kilusį žydą, vardu Akvilą, su žmona Priscile, neseniai atsikėlusius iš Italijos. Mat Klaudijus buvo išleidęs įsakymą visiems žydams išsikraustyti iš Romos“. (Apd 18:2) Pasak penktojo amžiaus pradžios istoriko Pauliaus Orozijaus, toks įsakymas buvo išleistas devintais Klaudijaus valdymo metais, tai yra 49 m. e. m. arba 50 m. e. m. pradžioje. Taigi Akvilas ir Priscilė galbūt atvyko į Korintą prieš tų metų rudenį, ir Paulius pas juos buvo apsistojęs nuo 50 m. e. m. rudens iki 52 m. e. m. pavasario.a
26 Pauliaus trečioji misionieriška kelionė, apie 52—56 m. e. m. Pabuvęs „kiek laiko“ Sirijos Antiochijoje, Paulius vėl iškeliavo į Mažąją Aziją ir, galimas dalykas, pasiekė Efezą 52—53 m. e. m. žiemą. (Apd 18:23, Brb; 19:1) Jis ten praleido „tris mėnesius“, paskui „dvejus metus“ mokė Efeze ir tada išvyko į Makedoniją. (Apd 19:8-10) Vėliau jis priminė Efezo prižiūrėtojams tarnavęs pas juos „trejus metus“, bet tai gali būti suapvalintas skaičius. (Apd 20:31) Matyt, Paulius paliko Efezą 55 m. e. m. pradžioje po „Sekminių“ ir nukeliavo į Korintą (Graikijoje), kad ten galėtų praleisti tris žiemos mėnesius. Paskui jis grįžo į šiaurę iki Filipų prieš 56 m. e. m. Paschą. Iš čia per Troadę ir Miletą išplaukė į Cezarėją ir atkeliavo į Jeruzalę iki 56 m. e. m. Sekminių.b (1 Kor 16:5-8; Apd 20:1-3, 6, 15, 16; 21:8, 15-17)
27 Paskutinis laikotarpis, 56—100 m. e. m. Atvykęs į Jeruzalę Paulius neilgai trukus buvo suimtas, nugabentas į Cezarėją ir dvejus metus laikomas kalėjime, kol valdytoją Feliksą pakeitė įpėdinis Festas. (Apd 21:33; 23:23-35; 24:27) Atrodo, kad Festo atvykimo ir vėlesnio Pauliaus išsiuntimo į Romą laikas yra 58 m. e. m.c Patyręs laivo sudužimą ir peržiemojęs Maltoje, Paulius baigė kelionę apie 59 m. e. m. Pranešime sakoma, kad jis gyveno kaip belaisvis Romoje ir kartu skelbė bei mokė dvejus metus, arba iki maždaug 61 m. e. m. (Apd 27:1; 28:1, 11, 16, 30, 31)
28 Nors istorinis Apaštalų darbų pranešimas tuo ir baigiasi, manoma, kad Paulius buvo paleistas ir tęsė misionierišką veiklą, keliaudamas po Kretą, Graikiją ir Makedoniją. Ar jis pasiekė Ispaniją, nežinoma. Galimas dalykas, jog paskutinį kartą įkalintas Romoje apie 65 m. e. m., Paulius mirė kankinio mirtimi Nerono sprendimu. Pasaulietinės istorijos žiniomis, 64 m. e. m. liepos mėnesį Romoje kilo didelis gaisras, po kurio Neronas ėmė smarkiai persekioti krikščionis. Logiška manyti, kad tuo laiku Paulius buvo surakintas „grandinėmis“ ir įkalintas, o vėliau nukankintas. (2 Tim 1:16; 4:6, 7)
29 Apaštalas Jonas penkias knygas parašė baigiantis persekiojimui, sukeltam imperatoriaus Domiciano. Kalbama, kad šis per paskutinius trejus valdymo metus elgėsi kaip pamišėlis (valdė 81—96 m. e. m.). Apreiškimo knygą Jonas parašė apie 96 m. e. m.d gyvendamas tremtyje Patmo saloje. Evangeliją bei tris laiškus jis parašė Efeze arba jo apylinkėse, kai buvo paleistas iš tremties. Jonas, paskutinis apaštalas, mirė apie 100 m. e. m.
30 Taigi sulyginę pasaulietinės istorijos įvykius su Biblijos chronologija ir pranašystėmis, galime aiškiau nustatyti Biblijos įvykius laiko tėkmėje. Matydami, kokia darni Biblijos chronologija, esame dar labiau įsitikinę, jog Šventasis Raštas — Dievo Žodis.
[Išnašos]
a Nagrinėjant šį skyrių naudinga remtis leidiniu „Rašto supratimas“, t. 1, p. 458—467 (anglų k.).
b Pamoka 2, pstr. 28, 29.
c Nuo Abraomo persikėlimo per Eufratą iki Izaoko gimimo praėjo 25 metai; paskui iki Jokūbo gimimo — 60 metų; Jokūbas iškeliavo į Egiptą būdamas 130 metų. (Pr 12:4; 21:5; 25:26; 47:9)
d 2004 metais šį praėjusį nežinomą laiko tarpą reikia atimti iš 6029 metų.
e Atsibuskite!, 1986 m. rugsėjo 22 d. (anglų k.), p. 17—27 arba 1987 m. gruodžio 8 d. (rusų k.), p. 13—23; 1972 m. balandžio 8 d. (anglų k.), p. 5—20.
f „Rašto supratimas“, t. 2, p. 57—58 (anglų k.).
g Sargybos bokštas, 1976 m., p. 247; 1959 m., p. 489—492 (abu anglų k.).
h „Rašto supratimas“, t. 2, p. 614—616 (anglų k.).
i „Rašto supratimas“, t. 2, p. 899—904 (anglų k.).
j The New Encyclopædia Britannica, 1987, t. 5, p. 880.
k „Rašto supratimas“, t. 2, p. 747 (anglų k.).
l „Rašto supratimas“, t. 2, p. 747 (anglų k.).
a „Rašto supratimas“, t. 1, p. 476, 886 (anglų k.).
b „Rašto supratimas“, t. 2, p. 747 (anglų k.).
c Jango Analytical Concordance to the Bible, p. 342, skyrelis „Festas“.
d Alberto Barneso Notes on the Book of Revelation, 1852, p. xxix, xxx.
[Lentelė 8—12 puslapiuose]
SVARBIŲ ISTORINIŲ DATŲ LENTELĖ
Data Įvykis Nuoroda
4026 m.p.m.e. Adomo sukūrimas Pr 2:7
po 4026 m.p.m.e. Sudaroma Edeno sandora, Pr 3:15, Brb
pirmoji pranašystė
prieš 3896 m.p.m.e. Kainas užmuša Abelį Pr 4:8
3896 m.p.m.e. Seto gimimas Pr 5:3
3404 m.p.m.e. Teisiojo Henocho gimimas Pr 5:18
3339 m.p.m.e. Metušelacho gimimas Pr 5:21
3152 m.p.m.e. Lamecho gimimas Pr 5:25
3096 m.p.m.e. Adomo mirtis Pr 5:5
3039 m.p.m.e. Henocho perkėlimas; baigiasi Pr 5:23, 24;
jo pranašavimo laikotarpis Jud 14
2970 m.p.m.e. Nojaus gimimas Pr 5:28, 29
2490 m.p.m.e. Dievo ištarmė žmonijai Pr 6:3
2470 m.p.m.e. Jafeto gimimas Pr 5:32; 9:24; 10:21
2468 m.p.m.e. Semo gimimas Pr 7:11; 11:10
2370 m.p.m.e. Metušelacho mirtis Pr 5:27
2369 m.p.m.e. Sandoros sudarymas po Tvano Pr 8:13; 9:16
2368 m.p.m.e. Arpachšado gimimas Pr 11:10
po 2269 m.p.m.e. Babelio bokšto statyba Pr 11:4
2020 m.p.m.e. Nojaus mirtis Pr 9:28, 29
2018 m.p.m.e. Abraomo gimimas Pr 11:26, 32; 12:4
1943 m.p.m.e. Abraomas persikelia per Pr 12:4, 7;
Eufratą keliaudamas į Kanaaną; Iš 12:40;
Abraomo sandora patvirtinta; Gal 3:17, Jr
prasideda 430 metų laikotarpis
iki Įstatymo sandoros
1932 m.p.m.e. Gimsta Izmaelis Pr 16:15, 16
1919 m.p.m.e. Sudaroma apipjaustymo sandora Pr 17:1, 10, 24
Nuosprendis Sodomai ir Gomorai Pr 19:24
1918 m.p.m.e. Tikrojo paveldėtojo, Pr 21:2, 5;
Izaoko, gimimas; Apd 13:17-20
‘beveik 450 metų’ pradžia
1913 m.p.m.e. Izaoko nujunkymas; Pr 21:8; 15:13;
Izmaelis išvaromas; Apd 7:6
400 metų priespaudos pradžia
1881 m.p.m.e. Saros mirtis Pr 17:17; 23:1
1878 m.p.m.e. Izaoko ir Rebekos vedybos Pr 25:20
1868 m.p.m.e. Semo mirtis Pr 11:11
1858 m.p.m.e. Ezavo ir Jokūbo gimimas Pr 25:26
1843 m.p.m.e. Abraomo mirtis Pr 25:7
1818 m.p.m.e. Ezavas veda pirmąsias dvi žmonas Pr 26:34
1795 m.p.m.e. Izmaelio mirtis Pr 25:17
1774 m.p.m.e. Jokūbas veda Lėją ir Rachelę Pr 29:23-30
1767 m.p.m.e. Juozapo gimimas Pr 30:23, 24
apie 1761 m.p.m.e. Jokūbas grumiasi su angelu; Pr 32:25-29
pavadinamas Izraeliu [32:24-28, Brb]
1738 m.p.m.e. Izaoko mirtis Pr 35:28, 29
1711 m.p.m.e. Jokūbo mirtis Pr 47:28
1657 m.p.m.e. Juozapo mirtis Pr 50:26
prieš 1613 m.p.m.e. Jobo išbandymas Job 1:8; 42:16
po 1600 m.p.m.e. Egiptas tampa Iš 1:8
pirmąja pasauline galybe
1593 m.p.m.e. Mozės gimimas Iš 2:2, 10
apie 1514 m.p.m.e. Mozė prie degančio krūmo Iš 3:2
1513 m.p.m.e. Pascha; izraelitai Iš 12:12; 14:27, 29, 30;
išeina iš Egipto;
išgelbėjimas per Raudonąją jūrą;
Egipto galia pakirsta;
400 metų priespaudos pabaiga Pr 15:13, 14
Sudaryta Įstatymo sandora
prie Sinajaus (Horebo) kalno Iš 24:6-8
1512 m.p.m.e. Baigta padangtės statyba Iš 40:17
Įsteigiama Aarono kunigystė Kun 8:34-36
Mozė užbaigia Išėjimo Kun 27:34; Sk 1:1
ir Kunigų knygas
apie 1473 m.p.m.e. Mozė užbaigia Jobo knygą Job 42:16, 17
lygumose Sandora su Įst 28:69
Izraeliu Moabe [29:1, Brb]
Izraelis vadovaujamas Joz 4:19
Jozuės įeina į Kanaaną
apie 1450 m.p.m.e. Užbaigta Jozuės knyga Joz 1:1; 24:26
Jozuės mirtis Joz 24:29
1117 m.p.m.e. Samuelis patepa Saulių 1 Sam 10:24;
Izraelio karaliumi Apd 13:21
1107 m.p.m.e. Dovydo gimimas Betliejuje 1 Sam 16:1
apie 1100 m.p.m.e. Samuelis užbaigia Ts 21:25
Teisėjų knygą
apie 1090 m.p.m.e. Samuelis užbaigia Rūt 4:18-22
Rūtos knygą
apie 1078 m.p.m.e. Užbaigta 1 Sam 31:6
1 Samuelio knyga
1077 m.p.m.e. Dovydas tampa 2 Sam 2:4
Judo karaliumi Hebrone
po 1070 m.p.m.e. Skrynia pergabenama 2 Sam 6:15;
į Jeruzalę; su Dovydu 7:12-16
sudaroma sandora dėl karalystės
apie 1040 m.p.m.e. Gadas ir Natanas 2 Sam 24:18
užbaigia 2 Samuelio knygą
1037 m.p.m.e. Saliamonas tampa Izraelio 1 Kar 1:39;
karaliumi vietoje Dovydo 2:12
1034 m.p.m.e. Saliamonas pradeda 1 Kar 6:1
statyti šventyklą
1027 m.p.m.e. Jeruzalės šventykla užbaigta 1 Kar 6:38
apie 1020 m.p.m.e. Saliamonas užbaigia Gg 1:1
Giesmių giesmę
prieš 1000 m.p.m.e. Saliamonas užbaigia Mok 1:1
Mokytojo knygą
997 m.p.m.e. Saliamoną pakeičia Rehabeamas; 1 Kar 11:43;
karalystės skilimas; 12:19, 20
Jeroboamas tampa Izraelio karaliumi
993 m.p.m.e. Šišakas įsiveržia į Judą 1 Kar 14:25, 26
ir pagrobia šventyklos turtus
980 m.p.m.e. Abijamas (Abija) tampa Judo 1 Kar 15:1, 2
karaliumi vietoje Rehabeamo
977 m.p.m.e. Asa tampa Judo 1 Kar 15:9, 10
karaliumi vietoje Abijamo
apie 976 m.p.m.e. Nadabas tampa Izraelio 1 Kar 14:20
karaliumi vietoje Jeroboamo
apie 975 m.p.m.e. Baša tampa Izraelio 1 Kar 15:33
karaliumi vietoje Nadabo
apie 952 m.p.m.e. Ela tampa Izraelio 1 Kar 16:8
karaliumi vietoje Bašos
apie 951 m.p.m.e. Zimris tampa Izraelio 1 Kar 16:15
karaliumi vietoje Elos
Omris ir Tibnis tampa 1 Kar 16:21
Izraelio karaliais vietoje Zimrio
apie 947 m.p.m.e. Omris vienas valdo Izraelį 1 Kar 16:22, 23
apie 940 m.p.m.e. Ahabas tampa Izraelio 1 Kar 16:29
karaliumi vietoje Omrio
936 m.p.m.e. Juozapatas tampa Judo 1 Kar 22:41, 42
karaliumi vietoje Asos
apie 919 m.p.m.e. Ahazijas tampa 1 Kar 22:52, 53
vienvaldžiu Izraelio [22:51, 52, Brb]
karaliumi vietoje Ahabo
913 m.p.m.e. Jehoramas Jude ‘pradeda 2 Kar 8:16, 17
karaliauti’ su Juozapatu
apie 906 m.p.m.e. Ahazijas tampa Judo 2 Kar 8:25, 26
karaliumi vietoje Jehoramo
apie 905 m.p.m.e. Karalienė Atalija 2 Kar 11:1-3
užgrobia Judo sostą
Jehuvas tampa Izraelio 2 Kar 9:24, 27; 10:36
karaliumi vietoje Jehoramo
898 m.p.m.e. Jehoašas tampa Judo 2 Kar 12:2 [12:1, Brb]
karaliumi vietoje Ahazijo
858 m.p.m.e. Amacijas tampa Judo 2 Kar 14:1, 2
karaliumi vietoje Jehoašo
Jona užbaigia Jonos knygą Jon 1:1, 2
829 m.p.m.e. Uzijas (Azarija) tampa 2 Kar 15:1, 2
Judo karaliumi vietoje Amacijo
apie 820 m.p.m.e. Galbūt parašyta Joelio knyga Jl 1:1
apie 804 m.p.m.e. Amosas užbaigia Amoso knygą Am 1:1
apie 792 m.p.m.e. Zacharija — Izraelio karalius (6 mėnesius) 2 Kar 15:8
apie 791 m.p.m.e. Šalumas tampa 2 Kar 15:13, 17
Izraelio karaliumi vietoje Zacharijos
Menahemas tampa Izraelio
karaliumi vietoje Šalumo
apie 780 m.p.m.e. Pekachija tampa 2 Kar 15:23
Izraelio karaliumi vietoje Menahemo
apie 778 m.p.m.e. Pekachas tampa 2 Kar 15:27
Izraelio karaliumi vietoje Pekachijos
apie 778 m.p.m.e. Izaijas pradeda pranašauti Iz 1:1; 6:1
777 m.p.m.e. Jotamas tampa Judo 2 Kar 15:32, 33
karaliumi vietoje Uzijo (Azarijos)
apie 761 m.p.m.e. Ahazas tampa Judo 2 Kar 16:1, 2
karaliumi vietoje Jotamo
apie 758 m.p.m.e. Ozėjas tampa 2 Kar 15:30
Izraelio karaliumi
745 m.p.m.e. Ezekijas tampa Judo 2 Kar 18:1, 2
karaliumi vietoje Ahazo
po 745 m.p.m.e. Ozėjas užbaigia Ozėjo knygą Oz 1:1
740 m.p.m.e. Asirija pavergia 2 Kar 17:6, 13, 18
Izraelį, užima Samariją
732 m.p.m.e. Sanheribas įsiveržia į Judą 2 Kar 18:13
po 732 m. p. m. e Izaijas užbaigia Izaijo knygą Iz 1:1
prieš 717 m.p.m.e. Michėjas užbaigia Mch 1:1
Michėjo knygą
apie 717 m.p.m.e. Užbaigtas Patarlių Pat 25:1
knygos sudarymas
716 m.p.m.e. Manasas tampa Judo 2 Kar 21:1
karaliumi vietoje Ezekijo
661 m.p.m.e. Amonas tampa Judo 2 Kar 21:19
karaliumi vietoje Manaso
659 m.p.m.e. Jošijas tampa Judo 2 Kar 22:1
karaliumi vietoje Amono
prieš 648 m.p.m.e. Sofonijas užbaigia Sof 1:1
Sofonijo knygą
647 m.p.m.e. Jeremijas įgaliojamas Jer 1:1, 2, 9, 10
tarnauti pranašu
prieš 632 m.p.m.e. Nahumas užbaigia Nah 1:1
Nahumo knygą
632 m.p.m.e. Ninevę užima chaldėjai Nah 3:7
ir medai
Babilonui dabar proga tapti
trečiąja pasauline galybe
628 m.p.m.e. Jošijo įpėdinis 2 Kar 23:31
Jehoahazas valdo Judą
Jehojakimas tampa Judo 2 Kar 23:36
karaliumi vietoje Jehoahazo
apie 628 m.p.m.e. Habakukas užbaigia Hab 1:1
Habakuko knygą
625 m.p.m.e. Nebukadnecaras (II) tampa Jer 25:1
Babilono karaliumi; pirmi valdymo metai
skaičiuojami nuo 624 m.p.m.e. nisano
620 m.p.m.e. Nebukadnecaras padaro 2 Kar 24:1
Jehojakimą savo vasalu
618 m.p.m.e. Po Jehojakimo karaliumi 2 Kar 24:6, 8
Jude tampa Jehojachinas
617 m.p.m.e. Nebukadnecaras paima Dan 1:1-4;
pirmuosius žydų belaisvius į Babiloną
Zedekijas paskiriamas 2 Kar 24:12-18
Judo karaliumi
613 m.p.m.e. Ezechielis pradeda pranašauti Ez 1:1-3
607 m.p.m.e. Penktą mėnesį (abą) 2 Kar 25:8-10;
šventykla sudeginta ir Jer 52:12-14
Jeruzalė sunaikinta
Septintą mėnesį žydai palieka Judą;
prasideda „nustatytieji 2 Kar 25:25, 26;
tautų laikai“ Lk 21:24, NW
Jeremijas parašo Rd įvadas (LXX), NW
Raudų knygą
apie 607 m.p.m.e. Abdijas parašo Abdijo knygą Abd 1
580 m.p.m.e. Užbaigtos 1 ir 2 Karalių Jer 52:31;
bei Jeremijo knygos 2 Kar 25:27
539 m.p.m.e. Babiloną užima medai Dan 5:30—6:1
ir persai; Medija ir Persija [5:30, 31, Brb]
tampa ketvirtąja pasauline galybe
537 m.p.m.e. Įsigalioja Kyro 2 Met 36:22, 23;
Perso potvarkis, Jer 25:12; 29:10
leidžiantis žydams grįžti į Jeruzalę;
baigiasi 70 metų nuo to laiko,
kai Jeruzalė buvo apleista
apie 536 m.p.m.e. Danielius užbaigia Dan 10:1
Danieliaus knygą
536 m.p.m.e. Zerubabeliui vadovaujant Ezr 3:8-10
padedami šventyklos pamatai
522 m.p.m.e. Šventyklos statybos Ezr 4:23, 24
darbai uždrausti
520 m.p.m.e. Agėjas užbaigia Agėjo knygą Ag 1:1
518 m.p.m.e. Zacharijas užbaigia Zch 1:1
Zacharijo knygą
515 m.p.m.e. Zerubabeliui vadovaujant Ezr 6:14, 15
užbaigiama antrosios šventyklos statyba
468 m.p.m.e. Ezra ir kunigai Ezr 7:7
grįžta į Jeruzalę
apie 460 m.p.m.e. Ezra užbaigia 1 ir 2 Ezr 1:1;
2 Metraščių knygas 2 Met 36:22
bei Ezros knygą; baigtas
Psalmyno sudarymas
455 m.p.m.e. Nehemijui vadovaujant Neh 1:1; 2:1, 11; 6:15;
atstatytos Jeruzalės sienos; Dan 9:24, Brb
pradeda pildytis pranašystė
apie 70 savaičių
po 443 m.p.m.e. Nehemijas užbaigia Neh 5:14
Nehemijo knygą
Malachijas užbaigia Mal 1:1
Malachijo knygą
406 m.p.m.e. Jeruzalė atstatyta Dan 9:25, Brb
332 m.p.m.e. Graikija, penktoji Dan 8:21
pasaulinė galybė, valdo Judėją
apie 280 m.p.m.e. Pradėtas graikiškasis vertimas Septuaginta
165 m.p.m.e. Antrasis šventyklos Jn 10:22
pašventinimas po jos išniekinimo
graikų stabais; Pašventinimo šventė
apie 37 m.p.m.e. Erodas (Romos paskirtas karalius)
šturmu užima Jeruzalę
29 m. e. m. Jonas ir Jėzus pradeda tarnybą Lk 3:1, 2, 23
33 m. e. m. Nisano 14-oji: Jėzus
tampa auka, duodančia pagrindą naujai
prikalamas prie stulpo
Nisano 16-oji: Jėzaus prikėlimas Mt 28:1-10
Sivano 6-oji, Sekminės: dvasios Apd 2:1-17, 38
išliejimas; Petras atveria kelią
žydams į krikščionių susirinkimą
36 m. e. m. 70 metinių savaičių pabaiga; Dan 9:24-27, Brb;
Petras aplanko Kornelijų, Apd 10:1, 45
kuris pirmasis iš neapipjaustytų
pagonių tapo krikščionių susirinkimo nariu
apie 41 m. e. m. Matas parašo evangeliją
apie 47—48 m. e. m. Paulius pradeda Apd 13:1—14:28
pirmąją misionierišką kelionę
apie 49 m. e. m. Vadovaujančioji taryba Apd 15:28, 29
nusprendžia, kad nereikia reikalauti
apsipjaustyti tikintiesiems iš pagonių
apie 49—52 m. e. m. Pauliaus antroji
misionieriška kelionė Apd 15:36—18:22
apie 50 m. e. m. Iš Korinto Paulius 1 Tes 1:1
parašo 1 Laišką tesalonikiečiams
apie 51 m. e. m. Iš Korinto Paulius 2 Tes 1:1
parašo 2 Laišką tesalonikiečiams
apie 52—56 m. e. m. Pauliaus trečioji Apd 18:23—21:19
misionieriška kelionė
apie 55 m. e. m. Iš Efezo Paulius 1 Kor 15:32;
parašo 1 Laišką 2 Kor 2:12, 13
korintiečiams, iš Makedonijos —
2 Laišką korintiečiams
apie 56 m. e. m. Iš Korinto Paulius Rom 16:1
parašo Laišką romiečiams
apie 56—58 m. e. m. Lukas parašo evangeliją Lk 1:1, 2
apie 60—61 m. e. m. Iš Romos Paulius parašo laiškus:
Efeziečiams Ef 3:1
Filipiečiams Fil 4:22
Kolosiečiams Kol 4:18
Filemonui Fm 1
apie 61 m. e. m. Iš Romos Paulius Hbr 13:24; 10:34
parašo Laišką hebrajams
Romoje Lukas užbaigia
Apaštalų darbų knygą
prieš 62 m. e. m. Iš Jeruzalės Jėzaus Jok 1:1
brolis Jokūbas parašo Jokūbo laišką
apie 60—65 m. e. m. Morkus parašo evangeliją
apie 61—64 m. e. m. Iš Makedonijos 1 Tim 1:3
Paulius parašo 1 Laišką Timotiejui
Paulius parašo Laišką Tit 1:5
Titui būdamas Makedonijoje (?)
apie 64 m. e. m. Petras parašo 2 Petro 2 Pt 1:1
laišką iš Babilono (?)
apie 65 m. e. m. Iš Romos Paulius 2 Tim 4:16-18
parašo 2 Laišką Timotiejui
70 m. e. m. Jeruzalę ir šventyklą Dan 9:27, Brb;
sugriauna romėnai Mt 23:37, 38; Lk 19:42-44
apie 96 m. e. m. Jonas Patmo saloje Apr 1:9
parašo Apreiškimo knygą
apie 98 m. e. m. Jonas parašo evangeliją Jn 21:22, 23
ir 1, 2 bei 3 Jono laiškus;
Biblijos rašymas baigtas
apie 100 m. e. m. Jonas, paskutinis iš 2 Tes 2:7
apaštalų, miršta
PASTABA: reikia turėti omenyje, kad nors daugelis šių datų yra tiksliai nustatytos, kai kurios yra apytikrės, paremtos tam tikrais faktais. Lentelės paskirtis — ne fiksuoti pastovią kiekvieno įvykio datą, bet padėti Biblijos studijuotojams nustatyti įvykius laiko tėkmėje ir suvokti jų tarpusavio ryšį.
[Lentelė 13—16 puslapiuose]
SVARBIAUSI JĖZAUS GYVENIMO ŽEMĖJE ĮVYKIAI.
Keturios evangelijos išdėstytos chronologine tvarka
Laikas Vieta Įvykis
Iki Jėzaus tarnybos
apie 2 m.p.m.e. Nazaretas; Jėzaus gimimas išpranašautas
Judėja Marijai, ji aplanko Elzbietą
2 m.p.m.e., Betliejus Jėzaus (Žodžio, per kurį
apie spalio 1 d. buvo sukurta visa kita),
Abraomo ir Dovydo
palikuonio, gimimas
1 m.p.m.e. Jeruzalė; Astrologai; bėgimas į Egiptą;
arba Betliejus; išžudomi kūdikiai; Jėzaus
1 m. e. m. Nazaretas grįžimas Mt 2:1-23
Jėzaus tarnybos pradžia
29-ieji, Jordano upė Jėzaus, gimusio žmogumi per
ruduo Dovydo ruduo liniją, bet
paskelbto Dievo Sūnumi,
krikštas ir patepimas
Jordano Pirmieji Jėzaus mokiniai
aukštupio slėnis Jn 1:35-51
Jeruzalė Jėzaus pokalbis su Nikodemu
Tiberiada Jonas įkalinamas; Jėzus
pasitraukiaį Galilėją
Jėzaus didžioji tarnystė Galilėjoje
Galilėja Pradeda skelbti:„Prisiartino
dangaus karalystė“
Nazaretas; Kana; Išgydo berniuką; skaito,
Kafarnaumas kam yra įgaliotas;
atstumiamas; pasitraukia
į Kafarnaumą Mt 4:13-16
Judėja Skelbia Judėjos sinagogose
31-ieji, Jeruzalė Ateina į šventę; išgydo vyrą;
Pascha bara fariziejus Jn 5:1-47
Galilėja; Išgydo ranką per šabą;
Galilėjos ežeras pasitraukia į paežerę; gydo
Kalnas netoli Išsirenka 12 apaštalų
Kafarnaumo Mk 3:13-19 Lk 6:12-16
Netoli Kalno pamokslas
Kafarnaumo Mt 5:1—7:29 Lk 6:17-49
Nainas Prikelia našlės sūnų
Gadara, Išgydomi du demonų
į pietryčius nuo apsėstieji; demonai
Galilėjos ežero sueina į kiaules
32-ieji, Kafarnaumas (?); Apaštalai grįžta iš skelbimo
artėjant Galilėjos ežero kelionės; pamaitinama 5000
Paschai šiaurrytinė pusė žmonių Mt 14:13-21
(Jn 6:4, Brb) Mk 6:30-44 Lk 9:10-17
Galilėjos ežero Mėginimai paskelbti Jėzų
šiaurrytinė pusė; karaliumi;jis eina ežero
Genezaretas paviršiumi; gydo
32-ieji, Galbūt Papročiai, niekais verčiantys
po Paschos Kafarnaumas Dievo Žodį Mt 15:1-20
Finikija; Netoli Tyro, Sidono; paskui
Dekapolis į Dekapolį; pamaitinama
4000 žmonių
Galilėjos ežero Perspėja dėl fariziejų raugo;
šiaurrytinė pusė; išgydo neregį
Betsaida Mt 16:5-12 Mk 8:13-26
Galbūt Atsimainymas Petro, Jokūbo
Hermono kalnas ir Jono akivaizdoje
Pilypo Išgydo demono apsėstąjį, kurio
Cezarėja mokiniai nepajėgė išgydyti
Kafarnaumas Stebuklu parūpinamas mokesčių
pinigas Mt 17:24-27
Kafarnaumas Kas didžiausias Karalystėje;
išsiaiškinimas dėl
nusižengimo; gailestingumas
Galilėja; Iš Galilėjos keliauja į
Samarija Palapinių šventę;
dvasinė tarnyba svarbiau už
viską Mt 8:19-22
Vėlesnė Jėzaus tarnyba Judėjoje
Jeruzalė Moko pasibaigus šventei;
išgydo neregį Jn 8:12—9:41
Vėlesnė Jėzaus tarnyba į rytus nuo Jordano
Užjordanė Daugelis įtiki Jėzų
Galbūt Perėja Mokinystės kaina
Perėja Turtingas jaunuolis; pavyzdys
apie vynuogyno darbininkus
Galbūt Perėja Trečią kartą Jėzus pranašauja
apie savo mirtį, prikėlimą
Jerichas Praeidamas pro Jerichą, jis
išgydo du neregius; aplanko
Zachiejų; pavyzdys apie dešimt
minų Mt 20:29-34
Baigiamoji Jėzaus tarnystė Jeruzalėje
Nisano 9-oji Betanija Vaišės Simono Raupsuotojo namuose;
Marija patepa Jėzų; žydai ateina
pamatyti Jėzaus ir Lozoriaus
Nisano 9-oji Betanija— Pergalingas Kristaus įžengimas į
(tęsinys) Jeruzalė Jeruzalę Mt 21:1-11, 14-17
Nisano 10-oji Betanija— Bevaisis figmedis prakeikiamas;
Jeruzalė antrasis šventyklos išvalymas
Jeruzalė Pokalbis su graikais; žydų
netikėjimas Jn 12:20-50
Nisano 11-oji Betanija— Bevaisis figmedis nudžiūvęs
Jeruzalė Mt 21:19-22 Mk 11:20-25
Jeruzalė, Pavyzdžiai apie nedorus ūkininkus,
šventykla vestuvių puotą
Jeruzalė, Sukti klausimai dėl mokesčių,
šventykla prikėlimo, įsakymo
Jeruzalė, Priverčiantis nutilti Jėzaus
šventykla klausimas dėl Mesijo kilmės
Jeruzalė, Griežtas Rašto aiškintojų ir
šventykla fariziejų pasmerkimas
Jeruzalė, Našlės skatikas Mk 12:41-44
šventykla Lk 21:1-4
Alyvų Pranašavimas apie Jeruzalės žlugimą,
kalnas Jėzaus karaliavimo pradžią,
santvarkos pabaigą
Nisano 13-oji Netoli Pasirengimas Paschai
(ketvirtadienio Jeruzalės Mt 26:17-19 Mk 14:12-16
popietė) ir joje Lk 22:7-13
Jeruzalė Jėzus nuplauna apaštalams kojas
Jeruzalė Judas pripažįstamas išdaviku ir
išsiunčiamas Mt 26:21-25
Jeruzalė Išpranašaujama, kad Petras išsigins
Jėzaus ir apaštalai išsisklaidys
Getsemanė Kančios sode; Jėzaus išdavimas
Jeruzalė Apklausiamas Ano; teisiamas Kajafo,
sinedriono; Petras išsigina
Jeruzalė Išdavėjas Judas pasikaria
Jeruzalė Pas Pilotą, paskui pas Erodą ir vėl
Jeruzalė Atiduodamas mirti po nesėkmingų
Piloto pastangų jį paleisti
(apie 15.00 val.,Golgota, Jėzaus mirtis ant kančių stulpo
penktadienis Jeruzalė ir su ja susiję įvykiai
Jeruzalė Jėzaus kūnas nuimamas nuo kančių
stulpo ir palaidojamas
Nisano 15-oji Jeruzalė Kunigai ir fariziejai nutaria
saugoti kapą Mt 27:62-66
Nisano 16-oji Jeruzalė ir Jėzaus prikėlimas ir tos
jos dienos įvykiai
apylinkės Mt 28:1-15 Mk 16:1-8
po Nisano Jeruzalė; Tolesni Jėzaus Kristaus pasirodymai
16-osios Galilėja Mt 28:16-20 [1 Kor 15:5-7]
Ijaro 25-oji Alyvų kalnas, Jėzaus paėmimas į dangų 40-ą dieną
netoli po prikėlimo
Betanijos [Apd 1:9-12] Lk 24:50-53