Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w19 gruodis p. 14
  • Skaitytojų klausimai

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Skaitytojų klausimai
  • Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę (studijų numeris) 2019
  • Panašūs
  • Skaitytojų klausimai
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2003
  • Svetimavimas
    Atsibuskite! 2015
  • Kaip turėčiau elgtis su mergina, kuri pasako norinti draugauti su manimi?
    Atsibuskite! 2005
Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę (studijų numeris) 2019
w19 gruodis p. 14

Skaitytojų klausimai

Biblijoje sakoma, kad dalykui patvirtinti reikia bent dviejų liudininkų (Sk 35:30; Įst 17:6; 19:15; Mt 18:16; 1 Tim 5:19). Tad kodėl vyrui išprievartavus susižadėjusią merginą laukuose ir nesant liudininkų, galinčių patvirtinti, kad ji šaukėsi pagalbos, kaltu pagal Mozės Įstatymą būdavo laikomas tik jis, o ne abu?

Įstatymas, kurį randame Pakartoto Įstatymo 22:25–27, buvo skirtas ne vyro kaltei įrodyti – ir taip buvo aišku, kad jis kaltas. Tas įstatymas apibrėžė, kokiomis aplinkybėmis mergina laikoma nekalta. Pažiūrėkime į kontekstą.

Pakartoto Įstatymo 22:23, 24 rašoma apie tai, kad „vyras mieste sutinka susižadėjusią merginą ir su ja sugula“. Šioje situacijoje jis yra kaltinamas svetimavimu, nes anuomet susižadėjusi mergina visuomenėje buvo laikoma ištekėjusia. O kaip su merginos kalte? Ten pat rašoma, kad „ji, mieste būdama, nešaukė pagalbos“. Jei būtų šaukusi, kiti tikrai būtų ją išgirdę ir apgynę. Bet kadangi pagalbos nešaukė, ji svetimavo. Vadinasi, kalti buvo abu.

Toliau Įstatyme rašoma apie kitokį atvejį: „Tačiau jei vyras sutinka susižadėjusią merginą laukuose ir ją išprievartauja, mirtimi bus nubaustas tik vyras – dėl to, kad su ja sugulė, – o merginos neliesite. Ji nepadarė nuodėmės ir nenusipelno mirties. Tai prilygsta nusikaltimui, kai žmogus užpuola artimą ir jį nužudo. Vyras ją užpuolė laukuose ir ji šaukėsi pagalbos, bet nebuvo kas gelbėtų“ (Įst 22:25–27).

Tokiu atveju teisėjai merginą išteisindavo. Kodėl? Jie tikėjo, kad „ji šaukėsi pagalbos, bet nebuvo kas gelbėtų“. Taigi mergina nebūdavo kaltinama padariusi nuodėmę. Tačiau vyrą pripažindavo kaltu ir dėl išprievartavimo, ir dėl svetimavimo, nes jis privertė su juo sugulti susižadėjusią merginą.

Tad nors minėtas įstatymas buvo skirtas apibrėžti, kokiomis aplinkybėmis mergina laikoma nekalta, vyras išprievartavimu ir svetimavimu jame kaltinamas pagrįstai. Nėra abejonių, kad teisėjai viską rūpestingai ištirdavo ir nuosprendį paskelbdavo remdamiesi tuo, kas buvo aiškiai išdėstyta ir ne sykį pakartota Dievo duotame Įstatyme (Įst 13:14; 17:4; Iš 20:14).

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti