Kodėl turime aukoti Tam, kuriam priklauso viskas?

1, 2. Kas rodo, kad Jehova yra dosnus?

JEHOVA yra labai dosnus. Ką tiktai turime, esame gavę iš jo. Jehovai priklauso visi žemės turtai: auksas, sidabras, kitos gėrybės. Jo dėka mūsų planetoje nestinga to, kas būtina gyvybei palaikyti (Ps 104:13–15; Ag 2:8). Iš Biblijos sužinome, kad Jehova daugybę kartų atvėrė ranką ir stebuklingai pasirūpino savo garbintojų poreikiais.

² Štai izraelitams keturiasdešimt metų klajojant dykumoje Jehova nuolat davė jiems manos ir vandens (Iš 16:35). Biblijoje sakoma, kad „jie nieko nestokojo“ (Neh 9:20, 21). Vėliau per pranašą Eliziejų Jehova stebuklingai pasirūpino viena našle – gausiai padaugino besibaigiančias jos aliejaus atsargas. Dėl šios Jehovos dovanos moteris galėjo grąžinti skolas ir drauge su savo sūnumis pragyventi (2 Kar 4:1–7). Galią daryti tokius stebuklus Jehova suteikė ir Jėzui: jis ne sykį žmones pamaitino, o prireikus net parūpino pinigų (Mt 15:35–38; 17:27).

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Nors Jehovos žinioje esantys ištekliai neriboti ir jam nesunku pasirūpinti kiekvienu savo kūriniu žemėje, jis vis tiek ragina savo tarnus materialiai remti jo organizacijos veiklą (Iš 36:3–7; perskaityk Patarlių 3:9). Kodėl Jehova tikisi, kad aukosime jam savo išteklius? Kokių progų finansiškai prisidėti prie Jehovos valios įgyvendinimo turėjo jo tarnai senovėje? Kaip šiandien mūsų organizacijoje panaudojamos suaukotos lėšos? Atsakymus sužinosime šiame straipsnyje.

KODĖL JEHOVAI AUKOJAME?

4. Ką parodome aukodami Jehovai?

⁴ Jehovai aukojame, nes jį mylime ir esame dėkingi už visas jo dovanas. Juk dėl mūsų Dievas yra padaręs tiek daug! Sutinkame su tuo, ką kadaise pasakė karalius Dovydas. Kai tauta dosniai priaukojo šventyklos statybai, jis pripažino, kad visa ateina iš Jehovos, o žmonės duoda jam tik tai, ką iš jo rankos yra gavę. (Perskaityk 1 Metraščių 29:11–14.)

5. Iš kokių Biblijos eilučių suprantame, kad aukojimas yra svarbi Jehovos garbinimo dalis?

⁵ Jehovai aukojame ir todėl, kad tai yra mūsų dievatarnystės dalis. Apaštalas Jonas regėjime girdėjo dangiškųjų Dievo tarnų žodžius: „Vertas esi, Jehova, mūsų Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galią, nes tu visa sukūrei, tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta“ (Apr 4:11). Tiems žodžiams, be abejo, pritariame ir mes. Jehova tikrai yra vertas visos šlovės ir pagarbos ir tai žinodami norime jam aukoti geriausia, ką turime. Senovėje per Mozę Dievas liepė izraelitams kasmet susirinkti į tris šventes. Svarbi šių iškilmių dalis turėjo būti aukojimas. Jehova prisakė: „Tenepasirodo niekas Viešpaties akivaizdoje tuščiomis rankomis“ (Įst 16:16). Nesavanaudiškos aukos ir šiandien neatsiejamos nuo Jehovos garbinimo. Labai vertiname darbą, kurį atlieka Dievo organizacija, todėl iš visos širdies jį remiame.

6. Kodėl būti dosniems mums tik į naudą? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

⁶ Dosniai dalytis su kitais mums tik į naudą. Labai gerai, kai ne vien tik gauname, bet ir duodame. (Perskaityk Patarlių 29:21, NW.a) Įsivaizduokime dvi situacijas. Mažas vaikas vis gauna iš tėvų šiek tiek kišenpinigių ir pasitaupęs nuperka jiems kokią dovanėlę. Argi tėvai nesidžiaugs? Arba štai jaunas pionierius, tebegyvenantis su tėvais, nusprendžia prisidėti prie šeimos biudžeto. Nors tėvai to ir nereikalautų, jie galbūt neatsisakys tokios sūnaus ar dukros pagalbos, suprasdami, kad duodamas vaikas gali parodyti dėkingumą už visa, ką yra iš jų gavęs. Jehova irgi žino, kad dosnumas mus labai ugdo.

AUKOS BIBLINIAIS LAIKAIS

7, 8. Kokių Biblijoje randame pavyzdžių, kai Jehovos tarnai aukojo a) kokiam nors konkrečiam reikalui? b) tiems, kas visą laiką skiria šventai tarnybai?

⁷ Šventajame Rašte ne sykį paminėta, kad Jehovos garbintojai aukojo jam savo išteklius. Kartais aukų reikėdavo kokiam nors konkrečiam reikalui. Pavyzdžiui, Mozė ragino tautiečius aukoti padangtės statybai ir įrengimui. Vėliau karalius Dovydas kvietė žmones paremti šventyklos statybą (Iš 35:5; 1 Met 29:5–9). Karaliaus Jehoašo dienomis kunigų surinkti pinigai buvo panaudoti šventyklos remontui (2 Kar 12:5, 6 [12:4, 5, Brb]). O štai pirmame amžiuje, kai Judėjoje užėjo badas, krikščionys iš kitų kraštų, sužinoję apie varganą bendratikių padėtį, „nusprendė nusiųsti [...] broliams paramą, kiekvienas pagal savo išgales“ (Apd 11:27–30).

⁸ Jehovos tarnai taip pat remdavo tuos, kas visą laiką skiria šventai tarnybai. Pagal Mozės įstatymą Levio giminė nebuvo gavusi žemės paveldo, todėl tautiečiai davė levitams dešimtines, kad šie turėtų, iš ko gyventi, ir galėtų susitelkti į tarnybą padangtėje (Sk 18:21). Biblijoje taip pat rašoma apie moteris, kurios patarnavo Jėzui ir apaštalams, dosniai remdamos juos savo turtu (Lk 8:1–3).

9. Iš kokių išteklių Jehovos tarnai aukodavo senovėje?

⁹ Iš kur Jehovos tarnai turėdavo, ką paaukoti? Kai dykumoje buvo statoma padangtė, izraelitai, matyt, dovanojo turtą, atsineštą iš Egipto (Iš 3:21, 22; 35:22–24). Pirmame amžiuje kai kurie krikščionys parduodavo nuosavybę, pavyzdžiui, namus ar žemę, ir gautus pinigus atiduodavo apaštalams. Šie suaukotas lėšas padalydavo tiems, kas stokoja (Apd 4:34, 35). Kiti krikščionys reguliariai atidėdavo tam tikrą sumą pinigų, kuriuos skirs bendruomenės veiklai remti (1 Kor 16:2). Taigi aukoti galėdavo visi – tiek vargšai, tiek pasiturintys (Lk 21:1–4).

AUKOS ŠIOMIS DIENOMIS

10, 11. a) Kaip galime sekti senovėje gyvenusių Jehovos tarnų dosnumo pavyzdžiu? b) Kaip tu žiūri į galimybę remti Karalystės darbą?

¹⁰ Šiandien aukų irgi gali reikėti kokiam nors konkrečiam reikalui. Galbūt planuojama remontuoti mūsų Karalystės salę ar statyti naują, o gal pranešama, kad vyks filialo pastatų renovacija. Lėšų reikia ir kongresams organizuoti, pagelbėti bendratikiams po stichinių nelaimių. Savo aukomis išlaikome brolius ir seses, tarnaujančius pagrindiniame biure ir viso pasaulio Beteliuose, taip pat misionierius, specialiuosius pionierius ir rajono prižiūrėtojus. Be to, kiekviena bendruomenė yra priėmusi rezoliuciją, kiek pinigų kas mėnesį paaukos Karalystės salių ir suvažiavimų salių statybai visame pasaulyje.

¹¹ Prisidėti prie darbo, kurį šiomis paskutinėmis dienomis atlieka Jehovos organizacija, galime visi. Kiek ir kas paaukojo, paprastai lieka nežinoma. Kai metame pinigus į aukų dėžutę Karalystės salėje ar aukojame internetu, to neviešiname. Galbūt manome, jog mūsų auka visai nereikšminga. Tačiau atminkime, kad didžiąją dalį suaukotų lėšų sudaro ne keletas stambių sumų, o daugybė nedidelių kaip tavo aukų. Dosnumo dvasią rodo net vargingai gyvenantys bendratikiai. Jie seka pirmo amžiaus Makedonijos krikščionių pavyzdžiu: šie, nors ir slegiami baisaus skurdo, troško prisidėti prie brolių šalpos ir aukojo labai dosniai (2 Kor 8:1–4).

12. Iš ko matyti, kad mūsų organizacija stengiasi kuo geriau panaudoti suaukotas lėšas?

¹² Vadovaujančioji taryba, tvarkydama gautas lėšas, stengiasi parodyti nuovoką ir ištikimybę Dievui (Mt 24:45). Tarybos nariai meldžia Jehovą, kad padėtų racionaliai paskirstyti pinigus ir viską kruopščiai suplanuoti (Lk 14:28). Bibliniais laikais vyrai, paskirti tvarkyti suaukotas lėšas, rūpindavosi, kad jos būtų panaudojamos pagal paskirtį. Pavyzdžiui, Ezra buvo įgaliotas į Jeruzalę pristatyti Persijos karaliaus dovanotą auksą, sidabrą ir kitas brangenybes, kurių bendra vertė šiandienine valiuta viršytų 100 milijonų eurų. Šį turtą Ezra laikė auka Jehovai, todėl ėmėsi konkrečių priemonių, kad kelionėje per nesvetingus kraštus jos būtų apsaugotos (Ezr 8:24–34). Po daugelio metų apaštalas Paulius rinko labdarą Judėjos krikščionims ir stengėsi užtikrinti, kad tie, kas pinigus gabens, viską atliktų „sąžiningai ne vien Jehovos akivaizdoje, bet ir žmonių akivaizdoje“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 8:18–21.) Mūsų organizacija seka Ezros ir Pauliaus pavyzdžiu ir suaukotas lėšas naudoja laikydamasi griežtos tvarkos.

13. Kodėl pastaruoju metu mūsų organizacija stengiasi paprastinti atliekamą darbą?

¹³ Mūsų organizaciją galima palyginti su šeima. Kartais šeimos nariams tenka drauge susėsti ir pamąstyti, ką daryti, kad neišleistų daugiau nei uždirba. Arba jeigu jie nori praplėsti tarnybą, turi pasitarti, kaip supaprastins savo buitį ir sumažins išlaidas. Taip yra ir Jehovos organizacijoje. Pastaraisiais metais buvo imtasi daug naujos veiklos, stengtasi įgyvendinti visokių naujų užmojų. Visa tai nemažai atsiėjo ir buvo momentų, kai organizacijos išlaidos viršijo įplaukas. Todėl yra nuolat siekiama išlaidas mažinti ir paprastinti atliekamą darbą, kad dosniai suaukotos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau.

KAM PANAUDOJAMOS MŪSŲ AUKOS

14–16. a) Kam panaudojamos mūsų aukos? b) Ką gera mūsų organizacija, panaudodama gautas aukas, suteikė tau?

¹⁴ Daugelis ilgamečių Jehovos tarnų sako, kad tokios dvasinių dovanų gausos kaip šiandien dar niekad neregėjo. Prieš kelerius metus buvo pristatyta svetainė jw.org, vėliau ir internetinė televizija JW Broadcasting. Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimas darosi prieinamas vis daugiau kalbų. 2014 ir 2015 metais keturiolikoje pasaulio miestų, didžiuliuose stadionuose, buvo surengti tarptautiniai trijų dienų kongresai „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės“. Kokie laimingi buvo visi atvykusieji!

¹⁵ Nemažai bendratikių su dėkingumu pasakoja, kaip Jehovos dovanos praturtino jų gyvenimą. Viena pora, paskirta tarnauti nedideliame mieste Azijoje, rašė: „Kartais jaučiamės nuo visų izoliuoti ir greit pamirštame, kokio masto darbą Jehova atlieka. Tačiau vos tik įsijungiame internetinę televiziją JW Broadcasting, prisimename, kad esame tarptautinės brolijos dalis. Mūsų brangūs vietiniai broliai ir sesės labai džiaugiasi internetine televizija. Dažnai jie sako, kad pažiūrėję mėnesinę laidą jaučiasi taip, tarsi Vadovaujančiosios tarybos nariai būtų šalia. Dabar jie kaip niekad didžiuojasi priklausydami prie Dievo organizacijos.“

¹⁶ Šiuo metu visame pasaulyje statoma arba renovuojama beveik 2500 Karalystės salių. Viena bendruomenė Hondūre, pradėjusi rinktis savo naujoje salėje, rašė: „Kokie esame laimingi, kad priklausome prie visuotinės Jehovos šeimos ir turime tokią nuostabią pasaulinę broliją! Ir vienai, ir kitai padedant, išsipildė mūsų svajonė – savo vietovėje turėti Karalystės salę.“ Tokį dėkingumą pajaučia daugybė bendratikių, kai savo kalba gauna Bibliją ir kitų leidinių, kai sulaukia pagalbos ištikus nelaimei ar kai mato puikius viešojo liudijimo jų vietovėje rezultatus.

17. Kas liudija, kad Jehova šiandien remia savo organizaciją?

¹⁷ Pašaliečiams sunku suvokti, kad šitokį darbą mūsų organizacija pajėgia nuveikti tik iš savanoriškų aukų. Vienos didelės įmonės vadovas, apsilankęs mūsų spaustuvėje, negalėjo atsistebėti, kad ten triūsia vien savanoriai ir viskas finansuojama iš savanoriškų aukų, neorganizuojant jokių renginių lėšoms rinkti. Verslininko nuomone, tai, ką mes nuveikiame, praktiškai neturėtų būti įmanoma. Ir mes su juo sutinkame. Neabejojame, kad visa pajėgiame tik su Jehovos pagalba (Job 42:2).

AUKODAMI JEHOVAI ESAME LAIMINAMI

18. a) Ką gera patiriame remdami mūsų organizacijos veiklą? b) Kaip galime mokyti savo vaikus ir naujus bendratikius remti Jehovos darbą?

¹⁸ Jehova suteikia mums garbę remti milžinišką jo organizacijos šiandien atliekamą darbą. Jis patikina, kad jei iš širdies jam aukosime, būsime palaiminti (Mal 3:10). Dosniam žmogui Jehova pažada klestėjimą. (Perskaityk Patarlių 11:24, 25.) Be to, duodami jaučiamės laimingi, nes „didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35). Žodžiu ir pavyzdžiu galime mokyti savo vaikus ir naujus bendratikius remti Jehovos darbą ir padėti jiems suprasti, kaip už tai bus laiminami.

19. Ką daryti tave paskatino šis straipsnis?

¹⁹ Visa, ką turime, mums davė Jehova. Jam aukodami parodome, kad jį mylime ir branginame visas jo dovanas (1 Met 29:17). Apie izraelitus, aukojusius šventyklos statybai, pasakyta, kad jie „džiaugėsi geros valios atnašomis, nes atnašavo iš visos širdies“ (1 Met 29:9). Tegu ir mus toliau lydės džiaugsmas ir pasitenkinimas, kai aukojame Jehovai – Tam, iš kurio gavome visa.