Artinkimės prie Dievo
Jis pažįsta „visų žmonių širdis“
TIKRIAUSIAI nerastume žmogaus, kurio niekada neslėgė vargai ir rūpesčiai. Bet kartais regisi, jog niekas nesupranta, su kokiais sunkumais mums tenka grumtis ar kokį skausmą ištverti. Vis dėlto vienas asmuo gerai žino, kaip jaučiamės, — tai Jehova Dievas. Karaliaus Saliamono žodžiai, užrašyti 2 Metraščių 6:29, 30, mums teikia tikrą paguodą.
Nusikelkime į 1026 metus prieš mūsų erą. Jeruzalėje per iškilmingą Jehovos šventyklos atidarymą karalius Saliamonas sako maldą. Šioje maldoje, kuri greičiausiai truko kokias dešimt minučių, jis šlovina Jehovą už tai, kad yra ištikimas, ištesi pažadus, išklauso maldas (1 Karalių 8:23-53; 2 Metraščių 6:14-42).
Saliamonas meldžia Dievą išklausyti savo garbintojų prašymus (29 eilutė). Jis sumini daug bėdų, varginančių žmogų (28 eilutė), tačiau sako, jog kiekvienas žino „savo nelaimę“, kenčia „savo skausmą“. Ir tikrai, vienas galbūt sielojasi dėl vienų dalykų, kitam ramybės neduoda visai kas kita.
Vis dėlto, kad ir kokie vargai prispaustų, Dievo bijančiam žmogui tikrai nereikia tos naštos vilkti vienam. Saliamonas maldoje kalba apie Dievo tarną, kuris tiesia rankas kreipdamasis į Jehovą nuoširdžia malda.a Saliamonas, matyt, prisiminė, kad jo tėvas Dovydas, nelaimių prislėgtas, sakė: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui“ (Psalmyno 55:5, 23 [55:4, 22, Brb]).
O kaip Jehova atsilieps į nuoširdžius pagalbos prašymus? Saliamonas maldauja Jehovą: „Išklausyk danguje, savo dangaus buveinėje, ir atleisk. Elkis su kiekvienu pagal jo elgesį“ (30 eilutė). Saliamonas neabejoja, kad „maldos klausytojui“ rūpi jo garbintojai — ne tik kaip tauta, bet ir kiekvienas atskirai (Psalmyno 65:2, Jr). Todėl Dievas dosniai duoda visokeriopos pagalbos, taip pat nusidėjusiam žmogui atleidžia, jei tik šis grįžta prie jo visa širdimi (2 Metraščių 6:36-39).
Kodėl karalius Saliamonas yra toks tikras, kad Jehova išklausys savo atgailaujančio garbintojo maldas? Štai tolesni jo žodžiai: „Nes tik tu [Jehova] pažįsti visų žmonių širdis.“ Taip, Jehova žino, kokia našta užgulusi kiekvieno jo garbintojo krūtinę, supranta, ką jis kenčia. Jehovai tikrai rūpi, kaip jaučiasi jo tarnas (Psalmyno 37:4)
Kaip mus nuramina ši Saliamono malda! Galbūt aplinkiniai ir ne visiškai supranta mūsų išgyvenimus — mūsų nelaimę ir skausmą (Patarlių 14:10). Bet mūsų širdį permato Jehova, o jam mes labai rūpime. Jeigu išliesime savo širdį Jehovai maldoje, gyvenimo naštas nešti bus lengviau. „Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“, — sakoma Biblijoje (1 Petro 5:7).
[Išnaša]
a Biblijos laikais meldžiantis buvo įprasta tiesti rankas delnais į viršų (2 Metraščių 6:13).