Kūrinija sako: „Jie nepateisinami“
„Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami“ (ROMIEČIAMS 1:20).
1, 2. a) Kokį kartų skundą Jobas išsakė Jehovai? b) Kaip Jobas vėliau jo atsisakė?
JOBAS, senovės laikų žmogus, likęs nepalaužiamai doras Jehovos Dievo akyse, buvo Šėtono siaubingai išmėgintas. Per Velnią Jobas neteko viso savo materialinio turto, jo sūnus ir dukteris ištiko mirtis ir jį patį — atstumianti liga. Jobas galvojo, kad Dievas siuntė jam šias nelaimes, ir karčiai skundėsi Jehovai: „Ar patinka tau jėgą prieš mane pavartoti... kodėl ieškai mano nusidėjimų ir ištiri kiekvieną mano nusikaltimą? Tu žinai, kad aš nesu bedievis“ (Jobo 1:12-19; 2:5-8; 10:3, 6, 7, ŠvR).
2 Po kurio laiko Jobo žodžiai Dievui parodė visišką minčių pasikeitimą: „Kalbėjau neišmintingai ir kas be galo viršija mano žinojimą. Mano ausys girdėjo kalbant apie tave, dabar gi mano akys mato tave. Todėl aš pats save kaltinu ir darau atgailą dulkėse ir pelenuose“ (Jobo 42:3, 5, 6). Kas įvyko, kad pasikeitė Jobo požiūris?
3. Kokį naują požiūrį Jobas įgijo apie kūrimą?
3 Tuo tarpu Jehova pasirodė Jobui viesule (Jobo 38:1). Jis uždavė Jobui daug klausimų. ‛Kur tu buvai, kai aš dėjau žemės pamatus? Kas uždarė jūrą durimis ir nustatė ribas, kurias gali pasiekti jos bangos? Ar gali priversti debesis, kad piltų ant žemės lietų? Ar gali priversti žolę želti? Ar įstengsi surišti žvaigždynus ir vesti kiekvieną iš jų savo keliu?’ Kaip aprašyta Jobo knygos 38—41 skyriuose, Jehova apibėrė Jobą šiais ir dar kitokiais klausimais apie savo kūrybą. Jis leido Jobui suvokti, kokia gili praraja tarp Dievo ir žmogaus, įtaigiai primindamas Jobui apie išmintį ir jėgą, atsispindinčias Dievo kūrinijoje, kurios sukurti ar net suprasti Jobas negalėjo. Jobas, sukrėstas pagarbą įkvepiančios visagalio Dievo galybės ir neįtikimos išminties, atsiskleidžiančios Jo kūryboje, pabūgo savo minčių, kad išdrįso ginčytis su Jehova. Todėl jis tarė: „Mano ausys girdėjo kalbant apie tave, dabar gi mano akys mato tave“ (Jobo 42:5).
4. Ką mes turime suvokti iš Jehovos kūrinių ir kokia padėtis tų, kurie to nemato?
4 Praėjus daugeliui šimtmečių, įkvėptasis Biblijos rašytojas patvirtino, kad Jehovos savybės matomos iš jo kūrinių. Apaštalas Paulius rašė Romiečiams 1:19, 20: „Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai leido suprasti. Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami.“
5. a) Kokį įgimtą poreikį žmonės turi ir kaip netinkamai kai kurie jį tenkina? b) Ką Paulius patarė graikams Atėnuose?
5 Žmogus buvo sukurtas su įgimtu poreikiu garbinti aukštesnę jėgą. Med. dr. K. G. Jungas savo knygoje „Neatskleistasis ‛aš’“ (anglų k.) kalba apie tą poreikį kaip apie „instinktyvią nuostatą, būdingą žmogui, ir jos pasireiškimus galima stebėti per visą žmonijos istoriją“. Apaštalas Paulius kalbėjo apie žmogui įgimtą potraukį garbinti, duodantį paaiškinimą, kodėl graikai Atėnuose pasidarė daugelio dievų, žinomų ir nežinomų, atvaizdus ir aukurus. Paulius taip pat leido pažinti jiems tikrąjį Dievą ir parodė, jog šį įgimtą polinkį jie turi tenkinti tinkamai, ieškodami Jehovos, tikrojo Dievo, kad „tarytum apgraibomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbai 17:22-30). Kaip mes esame arti jo kūrinių, lygiai taip pat esame arti to, kad suprastume jo savybes ir bruožus.
Nuostabi vandens apytaka
6. Kokias Jehovos savybes matome iš vandens ciklo?
6 Kokias Jehovos savybes suvokiame, pavyzdžiui, iš to, kad pūkiniai debesys pajėgūs išlaikyti tonas vandens? Mes matome jo meilę ir išmintį, nes taip jis laimina žemę lietumi. Jis tai atlieka, panaudodamas puikiai suprojektuotą vandens apytaką, paminėtą Ekleziasto 1:7: „Visos upės teka į jūrą, o jūra vis nepilna. Į vietą, iš kur upės išteka, į ten jos tekėdamos vėl grįžta.“ Biblinė Jobo knyga konkrečiai pasakoja, kaip tai vyksta.
7. Kaip vanduo patenka iš okeanų į debesis ir kaip pūkiniai debesys išlaiko tonas vandens?
7 Upės, tekančios į jūrą, ten nepasilieka. Jehova „ištraukia vandens lašus iš jūros ir išsunkia lietų iš miglos, kurią jis padarė.“ Kadangi vanduo yra garų pavidalo ir galop virsta lengva migla, ‛debesys, kybantys viršuje lygsvaros būvyje, — nuostabus jo tobulo meistriškumo darbas’ (Jobo 36:27; 37:16; The New English Bible). Debesys plaukia tol, kol jie migla: „Jis suriša vandenis savo debesyse, kad nekristų vienu kartu žemyn.“ Arba kaip sakoma kitame vertime: „Jis sulaiko vandenis Savo debesyse ir debesys tačiau neplyšta“ (Jobo 26:8, ŠvR).
8. Kokiomis skirtingomis stadijomis „dangaus indai su vandeniu“ apverčiami ir vandens apytaka užsibaigia?
8 Šie „dangaus indai su vandeniu — kas gali juos apversti“, kad lietus kristų ant žemės? (Jobo 38:37, NW). Tas, kuris savo ‛tobulu meistriškumu’, iš pat pradžių patalpino juos ten, kas „išsunkia lietų iš miglos, kurią jis padarė“. O ko reikia, kad sunktųsi lietaus lašai iš miglos? Kiekviename kubiniame centimetre oro turi būti nuo tūkstančių iki šimtų tūkstančių mikroskopinių kietos medžiagos dalelių, tokių kaip dulkės ar druska, apie kuriuos kaip apie branduolius formuojasi lašai. Paskaičiuota, kad normalaus lietaus lašo susidarymui reikia milijono smulkučių debesies lašelių. Tik po tokio proceso iš debesų gali piltis į žemę liūtis, kad susidarytų upės, grąžinančios vandenį jūrai. Taip užsibaigia vandens apytaka. Ar visa tai per aklą atsitiktinumą? Iš tikrųjų tokia galvosena nepateisinama!
Vienas Saliamono išminties šaltinis
9. Ką nuostabaus Saliamonas žinojo apie vieną skruzdžių rūšį?
9 Senovės pasaulyje Saliamono išmintis buvo neprilygstama. Daug išmanymo jis turėjo apie Jehovos kūrybą: „[Saliamonas] kalbėjo apie medžius, pradedant nuo kedro, esančio Libane, iki hisopui, kurs išlenda iš sienos; jis kalbėjo ir apie galvijus, ir paukščius, ir šliužus, ir žuvis“ (3 Karalių 4:33). Tas pats karalius Saliamonas rašė: „Eik, tinginy, pas skruzdę ir įsižiūrėk į jos kelius, ir mokykis išminties. Ji, nors neturi vado nei mokytojo, nei kunigaikščio, vasarą prirengia sau maisto ir pjūties metu susirenka sau, kuo mistų“ (Patarlių 6:6-8).
10. Kaip pasitvirtino Saliamono pateiktas pavyzdys apie skruzdes-pjovėjas?
10 Kas išmokė skruzdes kaupti maisto atsargas vasarą, kad maitintųsi jomis šaltą žiemą? Ilgus amžius buvo abejojama Saliamono pranešimų tikslumu apie šias skruzdes, kurios rinko ir kaupė sėklas žiemai. Niekas nerado jokių įrodymų apie jų egzistavimą. Bet 1871 metais anglų gamtininkas atrado jų požeminius aruodus, ir Biblijos pranešimo apie jas tikslumas buvo įrodytas. Tačiau kaip šios skruzdės įgijo apdairumą, kad žinotų vasarą, jog priekyje žiemos šalčiai, ir išmintį, kad žinotų, kaip dėl to elgtis? Pačioje Biblijoje aiškinama, jog daugelis Jehovos kūrinių turi užprogramuotą juose išmintį, kad išliktų. Skruzdės-pjovėjos gavo tokią palaimą iš savo Kūrėjo. Patarlių 30:24 sakoma apie tai: „Jie išmintingesni už išmintinguosius („instinktyviai išmintingi“, NW).“ Neprotinga sakyti, kad tokia išmintis atsirado atsitiktinai; neįžvelgti visame tame Kūrėjo yra nepateisinama.
11. a) Kodėl milžiniškas sekvojos medis toks stulbinantis? b) Kas labai stebina pirmoje fotosintezės reakcijoje?
11 Suprantama, kad milžiniškos sekvojos papėdėje žmogus, nustebintas jos masyvios didybės, jaučiasi tarsi maža skruzdė. Medžio dydis stulbinantis: aukštis — 90 m, skersmuo — 11 m, žievės storis — 0,6 m, šaknų sistema užima 1,2—1,6 ha. Tačiau dar labiau stebinantys yra cheminiai ir fiziniai jo augimo procesai. Jo lapai vandenį ima iš šaknų, anglies dvideginį — iš oro ir energiją — iš saulės, kad gamintų cukrų ir išskirtų deguonį: tai procesas, vadinamas fotosinteze, susidedantis maždaug iš 70 cheminių reakcijų, kurios ne visos suprantamos. Nuostabu, kad pirmoji reakcija priklauso nuo saulės šviesos, kuri yra kaip tik reikiamos spalvos, reikiamo bangos ilgio; antraip chlorofilo molekulės jos neabsorbuotų ir neprasidėtų fotosintezė.
12. a) Kuo stebina tai, kaip sekvoja naudoja vandenį? b) Kodėl reikalingas azotas augalų augimui ir kaip užsibaigia jo ciklas?
12 Taip pat stebina, kad medis gali traukti iš šaknų vandenį į savo 90 m aukščio koloso viršūnę. Vandens išsiurbiama daug daugiau negu reikalinga fotosintezei. Vandens perteklių lapai išgarina į orą. Taip medis vėsinamas vandeniu, panašiai kaip mes vėsinamės prakaituodami. Kad susidarytų augimui būtini baltymai, cukraus, arba angliavandenių, sudėtyje turi būti azoto. Lapai negali naudoti azoto dujas iš oro, tačiau dirvoje esantys organizmai gali paversti azoto dujas žemėje į vandenyje tirpstančius nitratus ir nitritus, kurie po to keliauja iš šaknų į lapus. Kai augalai ir gyvūnai, naudoję šį azotą savo baltymuose, miršta ir suyra, azotas išsiskiria ir užsibaigia jo ciklas. Visa tai stulbinančiai sudėtinga ir nepanašu, kad galėjo susidaryti atsitiktinai.
Jie šneka neturėdami kalbos, žodžių, balso!
13. Ką pasakojo žvaigždėti dangūs Dovydui ir ką toliau jie byloja mums?
13 Kokios stulbinančios Kūrėjo savybės atsispindi žvaigždėtame nakties danguje, kurį stebint apima pagarba! Psalmių 8:4, 5 Dovydas išreiškė tą pagarbą, kurią jis jautė: „Kai aš žiūriu į tavo dangų, tavo pirštų darbą, į mėnulį ir į žvaigždes, kurias tu padarei: kas gi yra žmogus, kad tu jį atsimeni, arba žmogaus sūnus, kad juo rūpinies?“ Tiems, kurie gali matyti akimis, klausyti ausimis ir jausti širdimi, šie žvaigždėti dangūs byloja taip, kaip bylojo Dovydui: „Dangus pasakoja Dievo garbę“ (Psalmių 18:1-5).
14. Kodėl vienos iš žvaigždžių dinaminė energija yra labai svarbi mums?
14 Kuo daugiau sužinome apie žvaigždes, tuo garsiau jos byloja mums. Izaijo 40:26 mus kviečia atkreipti dėmesį į didžiulę energiją: „Pakelkite aukštyn savo akis ir matykite, kas tai sutvėrė, Jis, kurs išveda skaičiumi jų kariuomenę ir visus šaukia įvardžiui; dėl jo stiprybės („dinaminės energijos“, NW), jėgos ir galybės daugybės nė vieno netrūksta.“ Vienos iš jų, saulės, traukos jėga ir dinaminė energija laiko žemę jos vietoje orbitoje, skatina augti augalus, teikia mums šilumą ir daro visą gyvenimą įmanomą čia, žemėje. Apaštalas Paulius, būdamas įkvėptas, sakė: „Žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi“ (1 Korintiečiams 15:41). Mokslas žino geltonąsias žvaigždes, panašias į mūsų saulę, mėlynąsias žvaigždes, raudonąsias milžines, baltąsias nykštukes, neutronines žvaigždes ir sprogstančias supernovas, kurios išlaisvina nesuvokiamą kiekį energijos.
15. Ko pasimokė iš kūrinių ir pabandė nukopijuoti daugelis išradėjų?
15 Daugelis išradėjų pasimokė iš kūrinijos ir pabandė nukopijuoti gyvių sugebėjimus (Jobo 12:7-10). Atkreipk dėmesį tik į kai kuriuos žymius kūrybos aspektus. Jūriniai paukščiai, turintys liaukas, kurios jūros vandenį daro gėlą; unguriai ir kitos žuvys, gaminantys elektros energiją; žuvys, kirmėlės ir vabzdžiai, kurie skleidžia šaltąją šviesą; šikšnosparniai ir delfinai, naudojantys akustinį lokatorių; vapsvos, gaminančios popierių; skruzdės, statančios tiltus; bebrai, statantys užtvankas; gyvatės, turinčios savyje termometrus; tvenkinių vabzdžiai, kurie naudoja akvalangų žarneles ir naro varpus; aštuonkojai, kurie naudojasi reaktyviąja varos jėga; vorai, audžiantys septynių rūšių voratinklius, darantys liukus, tinklus bei kilpas ir turintys vaikus-oreivius, kurie keliauja tūkstančius kilometrų dideliame aukštyje; žuvys ir vėžiagyviai, kurie naudojasi bakais-plūdėmis kaip povandeniniais laivais; taip pat paukščiai, vabzdžiai, jūrų vėžliai, žuvys ir žinduoliai, atliekantys stulbinančius migracijos žygdarbius, — sugebėjimai, kurių mokslas negali paaiškinti.
16. Kokios mokslinės tiesos buvo užrašytos Biblijoje prieš tūkstančius metų iki mokslui atrandant jas?
16 Biblijoje buvo užrašytos mokslinės tiesos prieš tūkstančius metų iki mokslui apie jas sužinant. Tūkstančiai metų iki Pastero Mozės Įstatyme (XVI amžius pr. m. e.) atsispindėjo informacija apie ligą sukeliančius mikrobus (Kunigų, 13, 14 skyriai). Jobas XV amžiuje pr. m. e. tvirtino: „Jis... pakabina žemę ant nieko“ (Jobo 26:7). Prieš tūkstantį metų iki Kristaus Saliamonas parašė apie kraujo apytaką; medicinos mokslas turėjo laukti iki XV m. e. amžiaus, kad sužinotų apie tai (Ekleziasto 12:6). Prieš tai Psalmių 139:16 [138:16, ŠR] atsispindėjo žinios apie genetinį kodą: „Mano gemalą jau matė tavo akys, ir tavo knygoje buvo jos visos surašytos: dienos, kurios buvo žiedžiamos, kai dar nė vienos jų nebuvo“ (NTP). Septintajame amžiuje prieš mūsų erą, iki gamtininkams sužinant apie migraciją, Jeremijas užrašė, kaip pranešama Jeremijo 8:7 (ŠvR): „Gandras po dangumi žino savo laiką, kurklelis, geršė ir kregždė numano savo laiką, kuriuo reikia grįžti.“
„Kūrėjas“, kurį pasirenka evoliucionistai
17. a) Kas kalbama Romiečiams 1:21-23 apie tuos, kurie atsisako įžvelgti, kad kūrybos stebuklai susiję su protingu Kūrėju? b) Ką iš esmės evoliucionistai pasirenka kaip savo „kūrėją“?
17 Vienur Rašte kalbama apie tuos, kurie atsisako suprasti, kad kūrybos stebuklai susiję su protingu Kūrėju: „Tuščiai svarstydami paklydo ir neišmani jų širdis aptemo. Girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili. Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus. Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui“ (Romiečiams 1:21-23, 25). Taip yra su mokslininkais-evoliucionistais, kurie iš esmės garbina, kaip savo „kūrėją“, įsivaizduojamą laipsnišką grandinę: pirmuonys — kirmėlės — žuvys — amfibijos — ropliai — žinduoliai — „žmogbeždžionės“. Paprasčiausias žinomas organizmas susideda iš šimtų milijardų atomų; jame vienu metu vyksta tūkstančiai cheminių reakcijų.
18, 19. a) Per ką iš tiesų atsirado gyvybė? b) Kiek daug iš to, ką Jehova sukūrė, mes galime matyti?
18 Jehova Dievas yra gyvybės Kūrėjas (Psalmių 35:10). Jis — didžioji Pirminė Priežastis. Jo vardas, Jehova, reiškia „Jis tapimo priežastis“. Jo kūrinių neįmanoma suskaičiuoti. Neabejotinai tarp jų yra milijonai, kurių žmogus nežino. Psalmių 104:24, 25 (103:24, 25, ŠR) duoda tai suprasti: „Viešpatie, koks įvairumas Tavųjų darbų. Visi jie yra atlikti Tavo išmintimi“ (ŠvR). Jobo 26:14 aiškiai sakoma apie tai: „Bet tai yra tik krisleliai Jo galybės ir vos šnabždesys to, ką mes girdėjome. 0 kas gali suvokti perkūnišką smarkumą Jo veiksmų?“ (ŠvR). Mes matome tik kažkurią dalį, mes girdime tik šnabždesį, bet suprasti visą jo galybės griausmą — mums neįmanoma.
19 Tačiau kad pažintume jį, mes turime geresnį šaltinį negu jo fiziniai kūriniai. Tas geresnis šaltinis yra jo Žodis, Biblija. Dabar mes kreipsimės į tą geresnį šaltinį tolesniame straipsnyje.
Ar tu atsimeni?
◻ Ką Jobas sužinojo, kai Jehova kalbėjo su juo iš viesulo?
◻ Kodėl Paulius pasakė, kad kai kurie yra nepateisinami?
◻ Kaip vyksta vandens apytaka?
◻ Kuo svarbi mums saulės šviesa?
◻ Kokias mokslines tiesas atskleidė Biblija iki mokslui atrandant jas?