Jie vykdė Jehovos valią

Jobui atlyginta už ištikimybę

JOBAS buvo gailestingas žmogus, našlių, našlaičių ir vargšų gynėjas (Jobo 29:12-17; 31:16-21). Vėliau visiškai netikėtai jį ištiko nelaimė: Jobas neteko turto, vaikų ir sveikatos. Deja, šiam garbingam vyrui, buvusiam prispaustųjų rėmėjui, niekas nepadėjo negandos laiku. Net žmona jam pasakė: „Prakeik Dievą ir mirk.“ Nepaguodė jo ir „draugai“ — Elifazas, Bildadas bei Cofaras. Maža to, jie įtarinėjo, kad Jobas buvo nusidėjęs, užtat ir susilaukė sielvarto (Jobo 2:9; 4:7, 8; 8:5, 6; 11:13-15).

Nors Jobas labai kentėjo, tačiau liko ištikimas. Todėl Jehova galiausiai pasigailėjo Jobo ir palaimino jį. Pranešimas, kaip Jis tai padarė, laiduoja visiems dorumą sergstintiems Dievo tarnams, kad ir jiems bus atlyginta metui atėjus.

Išteisinimas ir palaiminimas

Pirmiausia Jehova pabarė Elifazą, Bildadą ir Cofarą. Į Elifazą, matyt, vyriausiąjį amžiumi, jis kreipėsi tokiais žodžiais: „Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas. Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus“ (Jobo 42:7, 8, Brb red.). Pagalvok, ką tatai reiškė!

Jehova reikalavo iš Elifazo, Bildado ir Cofaro didelės aukos galbūt todėl, kad jie suprastų, kokia sunki jų nuodėmė. Jie iš tikrųjų — sąmoningai ar nesąmoningai — piktžodžiavo kalbėdami apie Dievą, kad jis „savo tarnais nepasitiki“ ir jam visai nesvarbu, ar Jobas ištikimas, ar ne. Elifazas netgi teigė, kad Dievo akyse Jobas vertas tiek, kiek kandis! (Jobo 4:18, 19, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys; 22:2, 3, Brb red.) Nenuostabu, kad Jehova pasakė: „Nekalbėjote teisingai apie mane“!

Tačiau tai dar ne viskas. Elifazas, Bildadas bei Cofaras taip pat nusidėjo pačiam Jobui sakydami, kad jis užsitraukęs sau negandų. Jų nepagrįsti kaltinimai ir neatjauta apsunkino bei prislėgė Jobą ir privertė jį sušukti: „Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais? (Jobo 10:1; 19:2, Brb red.) Įsivaizduok tų trijų vyrų suglumusius veidus tada, kai jiems teko duoti Jobui auką už savo nuodėmes!

Bet Jobas neturėjo džiūgauti dėl jų pažeminimo. Priešingai — Jehova liepė jam melstis už savo kaltintojus. Jobas padarė kaip lieptas ir už tai susilaukė palaiminimo. Pirmiausia Jehova išgydė jo baisią ligą. Paskui Jobo broliai, seserys ir buvę draugai atėjo paguosti jo ir „kiekvienas jų davė jam vieną kesitą ir vieną auksinį žiedą“.a Be to, Jobas „turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių“.b Atrodo, ir Jobo žmona buvo sutaikyta su juo. Ilgainiui Jobas buvo palaimintas septyniais sūnumis bei trimis dukterimis ir matė savo palikuonis iki ketvirtos kartos (Jobo 42:10-17, Rub).

Pamokos mums

Jobas paliko gerą pavyzdį šiuolaikiniams Dievo tarnams. Jis buvo „be priekaištų ir doras“ — vyras, kurį su pasididžiavimu Jehova vadino žodžiais „mano tarnas“ (Jobo 1:8, Rub; 42:7, 8). Tačiau tai nereiškia, kad Jobas buvo tobulas. Vienu savo išmėginimų tarpsniu jis klaidingai pamanė, kad nelaimę jam siuntęs Dievas. Jobas netgi kritikavo Dievo elgesį su žmogumi (Jobo 27:2; 30:20, 21). Ir jis iškėlė savo, o ne Dievo teisumą (Jobo 32:2, ŠvR). Tačiau Jobas nepasišalino nuo savo Kūrėjo ir nuolankiai sutiko būti Dievo pataisytas. „Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, — jis prisipažino. — Aš pats save kaltinu ir darau atgailą dulkėse ir pelenuose“ (Jobo 42:3, Brb red.; 42:6).

Išmėginami ir mes galime netinkamai mąstyti, kalbėti arba veikti. (Palygink Ekleziasto 7:7, Brb red.) Tačiau jei karštai mylime Dievą, nemaištausime prieš jį ir nebūsime pagiežingi, kad jis leidžia patirti sunkumų. Priešingai, liksime ištikimi, todėl galop susilauksime didelių palaimų. Psalmininkas pasakė apie Jehovą: „Su ištikimu tu elgiesi ištikimai“ (Psalmių 18:26, Rub).

Prieš išgydydamas Jobą, Jehova liepė jam melstis už tuos, kurie Jobui nusidėjo. Koks puikus pavyzdys mums! Jehova liepia mums pirmiau dovanoti savo nusidėjėliams, kad jis galėtų atleisti mūsų pačių kaltes (Mato 6:12; Efeziečiams 4:32). Jei nenorime kitiems atleisti, nors yra svarus pagrindas, ar galime teisėtai tikėtis Jehovos gailestingumo sau? (Mato 18:21-35)

Kartais mes visi pakliūname į išmėginimus (2 Timotiejui 3:12). Tačiau kaip ir Jobas galime likti ištikimi. Taip darydami, gausime didelį atlygį. Jokūbas rašė: „Štai mes šloviname ištverminguosius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo“ (Jokūbo 5:11).

[Išnašos]