4. Kaip savais žodžiais apibūdintum tai, kas 132-ojoje psalmėje sakoma apie brolišką vienybę?

⁴ Psalmininkas Dovydas labai vertino brolišką vienybę. Jis net buvo įkvėptas giedoti apie ją! Įsivaizduok jį grojantį su savo arfa ir giedantį: „Štai kaip gera ir kaip malonu, kai broliai gyvena išvien. Kaip geriausias aliejus ant galvos, kurs nuteka ant barzdos, ant Aarono barzdos, kurs nuteka ant jo drabužio siūlių [„apykaklės“, NW]; kaip Hermono rasa, kuri krinta ant Siono kalno, nes ten Viešpats gausingai teikia palaimą, gyvenimą per amžius“ (Psalmių 132:1-3).

6, 7. Kaip Izraelio vienybė buvo tarsi Hermono kalno rasa ir kur galima patirti Dievo palaimą šiandien?

⁶ Kaip Izraelio gyvenimas kartu vienybėje taip pat buvo lyg Hermono kalno rasa? Na, kadangi šio kalno viršūnė siekia daugiau kaip 2800 m virš jūros lygio, ji yra beveik visus metus padengta sniego. Snieguota Hermono viršūnė sukelia nakties rūko kondensavimąsi ir taip susidaro gausybė rasos, kuri saugo augmeniją ilgu sausmečio laikotarpiu. Šalto oro srovės nuo Hermono kalnų grandinės gali nunešti tokį rūką į pietus iki pat Jeruzalės srities, kur jis kondensuojasi į rasą. Tad psalmininkas teisingai kalbėjo apie ‛rasą, krintančią ant Siono kalno’. Koks puikus priminimas apie atgaivinantį poveikį, palaikantį Jehovos garbintojų šeimos vienybę!

⁷ Kol dar nebuvo įkurtas krikščionių susirinkimas, Sionas, arba Jeruzalė, buvo teisingo garbinimo centras. Taigi Dievas buvo nurodęs, kad būtent čia bus teikiamos palaimos. Kadangi visų palaimų Šaltinis simboliškai gyveno Jeruzalės šventykloje, palaimos turėjo sklisti iš čia. Kadangi tikrasis garbinimas daugiau nebėra susijęs su kokia nors atskira vieta, Dievo tarnų palaimą, meilę ir vienybę galima šiandien matyti visoje žemėje (Jono 13:34, 35). Kokie yra kai kurie tą vienybę nulemiantys veiksniai?