Kas tavo gyvenime svarbiausia?

„Duok man žinoti kelią, kuriuo turiu eiti“ (PSALMIŲ 142:8).

1. Kokią išvadą karalius Saliamonas padarė apie žmonių siekius ir sugebėjimus?

TU TIKRIAUSIAI žinai, kad gyvenimas pilnas darbų ir rūpesčių. Apgalvodamas juos, gali nustatyti, kad kai kurie yra esminiai. Kiti darbai ir rūpesčiai mažiau svarbūs ar net beprasmiai. Jei tai suvoki, tu mąstai taip, kaip mąstė vienas išmintingiausių žmonių, karalius Saliamonas. Nuodugniai apžvelgęs gyvenimo darbus, jis padarė išvadą: „Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų! O tatai yra visų žmonių pareiga“ (Ekleziasto 2:4-9, 11; 12:13, ŠvR). Kokią reikšmę tai turi mums šiandien?

2. Kokį klausimą turėtų sau užduoti dievobaimingi žmonės ir kokie kiti iš to kyla klausimai?

² Jeigu tu nori ‛bijotis Dievo ir klausyti Jo įsakymų’, užduok sau tokį nelengvą klausimą: ‛Kas mano gyvenime svarbiausia?’ Žinoma, tu galbūt negalvoji apie tai kasdien, bet kodėl to neapsvarstyti dabar? Iš tiesų šis klausimas iškelia ir kitus panašius klausimus, pavyzdžiui: ‛Ar aš neteikiu pernelyg didelės reikšmės savo darbui, profesijai arba materialiniams dalykams? Kiek man svarbūs mano namai, šeima ir mano artimieji?’ Jaunuolis galėtų pagalvoti: ‛Kiek dėmesio ir laiko aš skiriu išsilavinimui įgyti? Galbūt svarbiausiais dalykais laikau savo mėgiamą užsiėmimą, sportą, tam tikras pramogų ar technologijos sritis?’ Koks bebūtų mūsų amžius ar aplinkybės, turėtume atvirai paklausti: ‛Kokią vietą savo gyvenime skiriu Dievo tarnybai?’ Tu turbūt sutiksi, kad būtina nustatyti, kas svarbiau. Bet kaip ir kur galime ieškoti pagalbos, kad nustatytume išmintingai?

3. Kokie dalykai krikščionims yra tarp pirmaeilių?

³ Žodis „pirmaeilis“ daugiausia nurodo ką nors, kas yra svarbiau už visa kita, ar tai, į ką turi būti atsižvelgta pirmiausia. Ar tu būtum Jehovos Liudytojas, ar vienas iš milijonų su Liudytojais bendraujančių nuoširdžių Dievo Žodžio tyrinėtojų, pagalvok apie tokią tiesą: „Visam kam yra savo metas ir valanda kiekvienam reikalui po dangumi“ (Ekleziasto 3:1). Be abejo, tai reiškia, kad tu turi parodyti meilingą dėmesį šeimos nariams (Kolosiečiams 3:18-21). Tai reiškia, kad tu turi dirbti pasaulietišką darbą ir sąžiningai aprūpinti savo namiškius (2 Tesalonikiečiams 3:10-12; 1 Timotiejui 5:8). O kad pakeistum tempą, tu gali skirti laiko mėgiamam užsiėmimui, kokiai nors pramogai ar poilsiui. (Palygink Morkaus 6:31.) Bet, rimtai pagalvojus, ar tau neatrodo, kad visa tai nėra gyvenime svarbiausia? Kažkas kita yra svarbiau.

4. Kaip mintis iš Filipiečiams 1:9, 10 padeda mums nustatyti, kokie dalykai yra pirmaeiliai?

⁴ Tu tikriausiai pripažįsti, kad Biblijoje esantys vadovavimosi principai iš tikrųjų padeda nustatyti, kas svarbiau, ir padaryti išmintingus sprendimus. Pavyzdžiui, Filipiečiams 1:9, 10 krikščionys yra skatinami ‛vis augti ir augti [„tiksliu“, NW] pažinimu ir visokeriopu išmanymu’. Kokiam tikslui? Apaštalas Paulius pridūrė: „Kad jūs mokėtumėte pasirinkti kas vertingiau“. Argi tai ne prasminga? Remdamasis tiksliu pažinimu, įžvalgus krikščionis gali nuspręsti, kas gyvenime turėtų turėti svarbiausią — pirmaeilę reikšmę.

Pavyzdys to, kas svarbiausia

5. Aprašydama krikščionims parodytą pavyzdį, kaip Biblija parodo, kas buvo svarbiausia Jėzaus gyvenime?

⁵ Vertingą pažinimo būdą pamini apaštalas Petras: „Jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis“ (1 Petro 2:21). Taigi norėdami suprasti, kas gyvenime svarbiausia, galime patyrinėti, ką apie tai manė Jėzus Kristus. Psalmių 39:9 apie jį buvo pranašiškai pasakyta: „Vykdyti tavo valią, mano Dieve, yra man pasigėrėjimas, ir tavo įstatymas yra prie pat mano širdies.“ Tą pačią mintį jis pats išreiškė žodžiais: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą“ (Jono 4:34; Žydams 12:2).

6. Kaip Dievo valią laikydami svarbiausia galime pasiekti tų pačių rezultatų kaip Jėzus?

⁶ Įsidėmėk, kad svarbiausias dalykas — vykdyti Dievo valią. Jėzaus pavyzdys aiškiai rodo, kas jo mokinių gyvenime iš tikrųjų turėtų turėti pirmaeilę reikšmę, nes jis pasakė, jog „kiekvienas, būdamas tobulai išlavintas, bus kaip jo mokytojas“ (Luko 6:40, NTP). Eidamas savo Tėvo nurodytu keliu, Jėzus parodė, kad, laikydamas Dievo valią svarbiausia, jis patyrė „džiaugsmo apstumą“ (Psalmių 16:11, ŠvR; Apaštalų darbai 2:28). Ar supranti, ką tai reiškia? Nusprendę, jog svarbiausia gyvenime vykdyti Dievo valią, Jėzaus pasekėjai gali patirti „džiaugsmo apstumą“ ir gėrėtis tikruoju gyvenimu (1 Timotiejui 6:19). Yra ir daugiau priežasčių, kodėl Dievo valios vykdymą savo gyvenime turėtume laikyti svarbiausiu.

7, 8. Kokius išbandymus patyrė Jėzus ir ko galime pasimokyti iš to?

⁷ Tuoj po to, kai Jėzus krikštu simbolizavo savo atsidavimą vykdyti Dievo valią, Velnias bandė atitraukti jį nuo to. Kaip? Tris kartus vis kitaip jį gundydamas. Atsakydamas jam, Jėzus kaskart rėmėsi aiškiais Rašto žodžiais (Mato 4:1-10). Bet jo laukė ir kiti išbandymai — persekiojimas, patyčios, Judo išdavystė, melagingi kaltinimai ir mirtis ant kančių stulpo. Bet nė vienas iš šių išbandymų nepalaužė ištikimojo Dievo Sūnaus tvirtumo. Lemiamu momentu Jėzus meldėsi: „Ne kaip aš noriu, bet kaip tu!.. Tebūnie tavo valia!“ (Mato 26:39, 42) Ar toks Jėzaus atsidavimas neturėtų mus didžiai paveikti ir paskatinti būti „ištvermingus maldoje“? (Romiečiams 12:12)

⁸ Tad nustatant, kas gyvenime svarbiau, Dievo vadovavimas yra labai naudingas, ypač kai susiduriame su tiesos priešais ir Dievo valios priešininkais. Prisimink, kaip patirdamas priešiškumą vadovavimo maldavo ištikimasis karalius Dovydas. Mes pamatysime tai apsvarstę keletą 142-osios psalmės eilučių. Tai padės mums suprasti, kaip galime sustiprinti savo asmeniškus santykius su Jehova ir toliau išlikti pasiryžę savo gyvenime pirmiausia vykdyti Dievo valią.

Jehova girdi mūsų maldas ir atsako į jas

9. a) Nors Dovydas buvo nusidėjėlis, ką rodo jo žodžiai ir darbai? b) Kodėl neturime nustoti daryti tai, kas teisinga?

⁹ Būdamas nuodėmingas mirtingasis, Dovydas vis dėlto tikėjo, kad Jehova išklausys jo maldavimą. Jis nuolankiai prašė: „Viešpatie, klausyk mano maldos, būdamas ištikimas, išgirsk mano maldavimą, būdamas teisingas, išklausyk mane. Nešauk savo tarno į teismą, nes nė vienas gyvas nėra teisus tavo akyse“ (Psalmių 142:1, 2). Dovydas suvokė savo netobulumą, bet jo širdis buvo visiškai atsidavusi Dievui. Taigi jis pasitikėjo, kad jam bus atsakyta pagal teisingumą. Ar tai nepadrąsina mūsų? Nors mums nepasiekiamas Dievo teisingumas, mes galime pasitikėti, kad jis girdi mus, jei mūsų širdys visiškai atsidavusios jam (Ekleziasto 7:20; 1 Jono 5:14). Ištvermingai melsdamiesi, turime būti pilni ryžto šiomis blogio dienomis ‛nugalėti pikta gerumu’ (Romiečiams 12:20, 21; Jokūbo 4:7).

10. Kodėl Dovydui teko patirti neramių laikotarpių?

¹⁰ Dovydas turėjo priešų, kaip ir mes. Jam teko išgyventi neramių laikotarpių, kada kaip bėgliui teko slapstytis nuo Sauliaus nuošaliose, neprieinamose vietose, ar kai jau tapusį karaliumi jį persekiojo priešai. Jis aprašė, kaip tai paveikė jį: „Neprietelis persekioja mano sielą... [Jis] įstūmė mane į tamsybes... Ir mano dvasia silpsta manyje; mano viduje sustingo mano širdis“ (Psalmių 142:3, 4). Ar dėl ko nors ir tau teko panašiai jaustis?

11. Kokius neramius laikus išgyveno šių laikų Dievo tarnai?

¹¹ Priešų spaudimas, dideli ekonominiai sunkumai, sunki liga ar kitos nerimą keliančios problemos kai kuriuos Dievo tautos žmones paveikė taip, kad jie pasijuto puolą į neviltį. Ir jų širdys kartais būdavo tarsi sustingusios. Tarsi kiekvienas jų būtų šaukęs: „Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane... Ir vėl paguosi“ (Psalmių 71:20, 21, Brb red.). Kas jiems padėjo?

Kaip įveikti priešo pastangas

12. Kaip karalius Dovydas išlaikė pavojus ir išbandymus?

¹² Psalmių 143:5 (NTP) nurodoma, ką Dovydas darė nuolat patirdamas pavojų ir didelius išbandymus: „Aš atsiminiau senąsias dienas, mąsčiau apie visą tavo veiklą, apie tavo rankų darbą galvojau.“ Dovydas prisiminė, kaip Dievas elgėsi su savo tarnais ir kaip išlaisvino jį patį. Jis mąstė, ką Jehova padarė dėl savo didžio vardo. Taip, Dovydas nesiliovė domėjęsis Dievo darbais.

13. Kaip senovės ir šių laikų ištikimų tarnų pavyzdžiai padeda mums ištverti, kai patiriame išbandymus?

¹³ Argi mes ne dažnai prisimename, kaip Dievas elgėsi su savo tautos žmonėmis? Žinoma, dažnai! Prisimename ir pavyzdį „didelio debesies liudytojų“, gyvenusių ikikrikščioniškaisiais laikais (Žydams 11:32-38; 12:1, Brb red.). Pirmojo amžiaus pateptieji krikščionys taip pat buvo skatinami ‛prisiminti ankstesnes dienas’ ir tai, ką jie ištvėrė (Žydams 10:32-34). O ką pasakyti apie šių dienų Dievo tarnų išgyvenimus, aprašytus knygoje „Jehovos Liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai“ (anglų k.)?a Tame ir kituose leidiniuose pateikti tikslūs pranešimai padeda mums prisiminti, kaip Jehova padėjo savo tautos žmonėms ištverti draudimą, įkalinimą, minios užpuolimus bei tremtį koncentracijos ir vergiško darbo stovyklose. Buvo išbandymų tokiose karo apimtose šalyse kaip Burundis, Liberija, Ruanda ir buvusioji Jugoslavija. Kai pasireikšdavo aršus priešiškumas, Dievo tarnai ištverdavo todėl, kad turėjo tvirtus ryšius su Jehova. Jo ranka palaikė tuos, kuriems svarbiausia gyvenime buvo vykdyti jo valią.

14. a) Koks pavyzdys rodo, kaip Dievas sustiprina asmenį situacijoje, kuri gali būti panaši į mūsų? b) Ko tu pasimokai iš to pavyzdžio?

¹⁴ Bet tu galėtum pasakyti, kad nepatyrei tokio žiauraus elgesio ir manai, kad vargu ar kada nors patirsi. Tačiau Dievas palaiko savo žmones ne tik dramatiškomis aplinkybėmis. Jis palaikė daugelį „paprastų“ žmonių „normaliomis“ sąlygomis. Štai tik vienas iš daugelio pavyzdžių: 1996 metų gruodžio 1 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo aprašyta Penelopės Makris gyvenimo istorija. Koks puikus krikščioniškos ištikimybės pavyzdys! Ar prisimeni, ką ji iškentė nuo kaimynų, kaip įveikė sunkias negalias ir kiek dėjo pastangų nenutraukti visalaikės tarnybos? O pasitenkinimą teikianti jos patirtis Mitilėnėje? Ar tau neatrodo, kad tokie pavyzdžiai padeda mums visiems nustatyti, kas svarbiau, ir Dievo valios vykdymą savo gyvenime laikyti svarbiausiu dalyku?

15. Apie kokius kai kuriuos Jehovos veiksmus galime mąstyti?

¹⁵ Tai skatina mus mąstyti apie Jehovos darbus, kaip mąstė Dovydas. Įgyvendindamas savo tikslą, Jehova per savo Sūnaus mirtį, prikėlimą ir pašlovinimą pasirūpino išgelbėjimu (1 Timotiejui 3:16). Jis įkūrė savo dangiškąją Karalystę, išvalė dangų nuo Šėtono ir jo demonų bei atkūrė teisingą garbinimą žemėje (Apreiškimas 12:7-12). Jis įkūrė dvasinį rojų ir palaimino savo tautą gausėjimu (Izaijo 35:1-10; 60:22). Prieš prasidedant didžiajam sielvartui, jo tauta dabar atlieka baigiamąjį liudijimo darbą (Apreiškimas 14:6, 7). Taigi mes turime apie daug ką pamąstyti.

16. Kuo esame skatinami rūpintis ir kaip tai paveiks mus?

¹⁶ Rūpindamiesi ne žmonių siekiais, o atkreipdami dėmesį į Dievo daromus darbus, matome, kad Jehovos jėga neįveikiama. Bet Jehovos darbai — tai ne tik jo sukurti nuostabūs fiziniai kūriniai danguje ir žemėje (Jobo 37:14; Psalmių 18:2; 103:24). Vienas iš jo nuostabių darbų — tai jo žmonių išlaisvinimas nuo priešiškų prispaudėjų, ką įtikinamai parodo jo išrinktosios senovės tautos patirtis (Išėjimo 14:31; 15:6).

Žinoti kelią, kuriuo eiti

17. Kiek realus buvo Jehova Dovydui ir kaip tai gali mus nuraminti?

¹⁷ Dovydas meldė pagalbos, kad gyvybės versmė neišsektų jame: „Aš tiesiu savo rankas į tave; mano siela trokšta tavęs kaip išdžiūvusi žemė. Greitai išklausyk mane, Viešpatie, nes mano dvasia silpsta. Neslėpk savo veido nuo manęs, kad nebūčiau panašus į tuos, kurie žengia į kapą“ (Psalmių 142:6, 7). Dovydas, nusidėjėlis, žinojo, kad Dievas supranta jo padėtį (Psalmių 31:7, NTP). Mes kartais taip pat galime jausti, kad mūsų dvasingumas nusilpo. Bet padėtis ne beviltiška. Jehova, kuris girdi mūsų maldas, gali pagreitinti mūsų atgijimą sustiprindamas mus per meilingus vyresniuosius, Sargybos bokšto straipsnius ar sueigų programos dalis, kurios būna tarsi būtent mums skirtos (Izaijo 32:1, 2).

18, 19. a) Ko mes turime karštai maldauti Jehovos? b) Kuo galime būti tikri?

¹⁸ Pasitikėjimas Jehova skatina mus maldauti jį: „Duok man greitai gauti tavo malonę, nes aš pasitikiu tavimi. Duok man žinoti kelią, kuriuo turiu eiti“ (Psalmių 142:8). Ar jis leido nusivilti seseriai Makris, kuri buvo izoliuota vienoje Graikijos saloje? Argi jis leistų nusivilti tau, jeigu jo valios vykdymas yra svarbiausias dalykas tavo gyvenime? Velnias ir jo agentai bandys kliudyti ar visiškai nutraukti mūsų Dievo Karalystės skelbimo darbą. Ar mes tarnaujame šalyse, kuriose teisingam garbinimui netrukdoma, ar ten, kur jis varžomas, mūsų vieningos maldos derinasi su Dovydo prašymu: „Gelbėk mane nuo mano neprietelių, Viešpatie; tavyje aš turiu vilties“ (Psalmių 142:9). Ar būsime apsaugoti nuo dvasinės nelaimės, priklauso nuo to, ar gyvename Aukščiausiojo slėptuvėje (Psalmių 91:1, NTP).

¹⁹ Mūsų įsitikinimas dėl to, kas svarbiausia, yra tvirtai pagrįstas (Romiečiams 12:1, 2). Tad priešinkis pasaulio mėginimams primesti tau tai, kas jo požiūriu yra svarbu žmonių gyvenime. Tegu visuose tavo gyvenimo aspektuose atsispindi tai, kas, kaip tu žinai, yra svarbiausia — jog vykdai Dievo valią (Mato 6:10; 7:21).

20. a) Ką sužinojome apie Dovydą iš Psalmių 142:1-9? b) Kaip krikščionys šiandien atspindi Dovydo dvasią?

²⁰ Pirmosios devynios 142-osios psalmės eilutės atskleidžia Dovydo artimus asmeniškus santykius su Jehova. Būdamas apsuptas priešų, jis atvirai prašė Dievo vadovavimo. Jis atvėrė savo širdį šaukdamasis pagalbos, kad galėtų eiti teisingu keliu. Taip yra ir šiandien su žemėje esančių dvasia pateptųjų likučiu ir jų palydovais. Jie vertina savo santykius su Jehova, todėl maldauja jo vadovavimo. Nors Velnias ir pasaulis juos spaudžia, vykdyti Dievo valią jiems yra svarbiausia.

21. Kodėl mums svarbu rodyti gerą pavyzdį, jeigu norime kitus išmokyti, kas turi būti svarbiausia jų gyvenime?

²¹ Milijonai studijuojančiųjų Bibliją su Jehovos Liudytojais turi pripažinti, kad vykdyti Dievo valią yra svarbiausia. Mes galime jiems padėti suprasti tai apsvarstydami knygos Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą 13 skyrių, kuriame pabrėžiami principai, būtini tiems, kurie nori paklusti Žodžiui.b Žinoma, mes savo pavyzdžiu turime parodyti, kad laikomės to, ko mokome juos. Po palyginti trumpo laiko jie irgi pažins kelią, kuriuo turi eiti. Kai tie milijonai patys suvoks, kas turėtų būti visų svarbiausia jų gyvenime, daugelis bus paskatinti siekti pasiaukojimo ir krikšto. Po to susirinkimas jiems gali padėti vaikščioti gyvenimo keliu.

22. Kokie klausimai bus svarstomi kitame straipsnyje?

²² Dauguma noriai pripažįsta, kad jų gyvenime visų svarbiausia turėtų būti Dievo valia. Bet kaip Jehova palaipsniui moko savo tarnus vykdyti jo valią? Kokios naudos jie turi iš to? Tie klausimai, kartu apsvarstant pagrindinį Psalmių 142:10 tekstą, bus apžvelgiami kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip, pritaikydami Filipiečiams 1:9, 10, galime nustatyti, kas svarbiau?

◻ Kaip Jėzus parodė, kas jo gyvenime buvo svarbiausia?

◻ Ko galime pasimokyti iš Dovydo poelgių, kai jis buvo išbandomas?

◻ Kaip mums šiandien padeda Psalmių 142:1-9 žodžiai?

◻ Kas mūsų gyvenime turi būti svarbiausia?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Dovydo veiksmai rodė jo pasitikėjimą Jehova

[Šaltinio nuoroda]

Perspausdinta iš Illustrirte Pracht - Bibel/Heilige Schrift des Alten und Neuen Testaments, nach der deutschen Uebersetzung D. Martin Lutherʼs