PSALMININKAS Dovydas giedojo: „Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią. Leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu, tepalaiko mane nori dvasia“ (Psalmyno 51:12, 14 [51:10, 12, Brb]). Nusidėjęs su Batšeba, Dovydas atgailavo maldaudamas Jehovą apvalyti jo širdį bei įkvėpti dvasios, kitaip tariant, nusistatymo daryti, kas teisinga.

Ar Jehova tiesiogine to žodžio prasme sukuria mums tyrą širdį ir įkvepia naują dvasią? O gal patys turime ją tokią išsiugdyti ir sergėti? Jehova „tiria žmogaus širdį“, tačiau kiek nuo jo priklauso, kas joje vyksta? (Patarlių 17:3, Brb; Jeremijo 17:10) Kiek Dievas kreipia mūsų gyvenimą, veikia motyvus ir elgesį?

Kaip ‘paruošti savo širdį’

„Žmogus paruošia savo širdį“, — rašoma Patarlių 16:1a (Brb). Vadinasi, tai turime daryti patys. Jehova stebuklingai nei paruoš už mus širdies, nei įkvėps norios dvasios. Turime stengtis tiksliai pažinti jo Žodį, Bibliją, gilintis į jos mintis ir mokytis mąstyti kaip Jehova (Patarlių 2:10, 11).

Dovydas prašė „tyros širdies“ ir ‘atnaujintos dvasios’, nes pripažino, kad yra linkęs nusidėti ir kad vienam, be Dievo, savo širdies apvalyti nepavyks. Kadangi esame netobuli, galime būti sugundyti įsitraukti į „kūno darbus“ (Galatams 5:19-21). Norint ‘numarinti, kas mūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė’, reikia Jehovos pagalbos (Kolosiečiams 3:5). Taigi melsti, kad nepasiduotume gundymams ir išrautume savo nuodėmingus troškimus, — gyvybiškai svarbu!