„Neužkietinkite savo širdžių“

13. Kokį perspėjimą Paulius davė ir kaip jis rėmėsi 94-ąja psalme?

¹³ Nurodęs palaimintą krikščionių žydų padėtį, Paulius perspėjo: „Anot Šventosios Dvasios žodžių: ‛Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje’“ (Žydams 3:7, 8). Paulius citavo 94-ąją psalmę, todėl ir sakė „anot Šventosios Dvasios žodžių“b (Psalmių 94:8, 9; Išėjimo 17:1-7). Raštas yra Dievo įkvėptas per Jo šventąją dvasią (2 Timotiejui 3:16).

14. Kaip izraelitai reagavo į tai, ką Jehova padarė jų labui, ir kodėl?

¹⁴ Iš Egipto vergijos išvaduotiems izraelitams teko didelė garbė turėti sandoros ryšius su Jehova (Išėjimo 19:4, 5; 24:7, 8). Užuot rodę dėkingumą Dievui už tai, ką jis nuveikė jų labui, izraelitai netrukus ėmė maištauti (Skaičių 13:26—14:10). Kaip tai atsitiko? Paulius nurodė priežastį: jų širdžių užkietėjimas. Tačiau kaip sukietėjo jautrios ir imlios Dievo Žodžiui širdys? Ir ką reikėtų daryti, kad mes apsisaugotume nuo to?

15. a) Kaip ‛Dievo balsas’ buvo girdimas praeityje ir kaip jis sklinda dabar? b) Ko turime paklausti savęs dėl ‛Dievo balso’?

¹⁵ Pauliaus perspėjimas prasideda nuo sąlyginio sakinio: „jei šiandien išgirsite jo balsą“. Dievas kalbėjo savo tautai per Mozę bei kitus pranašus. Paskui — per savo Sūnų Jėzų Kristų (Žydams 1:1, 2). Šiandieną mes turime visą Dievo įkvėptą Žodį, Šventąją Bibliją. Taip pat turime „ištikimą ir protingą vergą“, paskirtą Jėzaus tiekti dvasinį „maistą reikiamu metu“ (Mato 24:45-47, NTJ). Taigi Dievas kalba iki šiol. Bet ar mes klausome? Pavyzdžiui, kaip mes reaguojame į patarimus dėl drabužių, išvaizdos arba pramogų bei muzikos pasirinkimo? Ar mes „klausome“, tai yra ar atkreipiame dėmesį ir paklūstame, ką girdime? Jei esame įpratę pateisinti savo elgesį arba elgtis priešingai patarimui, mums gresia širdies užkietėjimas.

16. Kokia yra viena priežastis, dėl kurios mūsų širdis gali užkietėti?

¹⁶ Mūsų širdys taip pat gali užkietėti, jei išsisukinėjame nuo to, ką galime ir turime padaryti (Jokūbo 4:17). Izraelitai, nepaisydami visko, ką jų labui nuveikė Jehova, nepanoro rodyti tikėjimo, maištavo prieš Mozę, geriau patikėjo nepalankiu pranešimu apie Kanaaną ir atsisakė įžengti į Pažadėtąją žemę (Skaičių 14:1-4). Todėl Jehova nutarė palikti juos dykumoje 40 metų — tiek, kad neištikimi tos kartos žmonės išmirtų. Pasipiktinęs jais, Dievas sakė: „‛Visuomet jie klysta širdyje; jie nepažįsta mano kelių.’ Taigi aš užsirūstinęs prisiekiau: ‛Jie neįžengs į mano atilsio šalį’“ (Žydams 3:9-11). Ar tai nėra pamoka mums?

19. Kokios gali būti sunkios pasekmės neklausant patarimų? Pateik pavyzdžių.

¹⁹ Tad galime pasimokyti štai ko: jei įprasime ne ‛klausytis jo balso’, bet nepaisyti Jehovos patarimų, duodamų per jo Žodį bei ištikimo vergo klasę, gan greit mūsų širdys pasidarys bejausmės, užkietėjusios. Pavyzdžiui, nesusituokusi pora gali pernelyg intymiai bendrauti. Kas bus, jei jie tiesiog ignoruos tokį dalyką? Ar tai padės jiems nebekartoti savo veiksmų, o gal dar laisviau vėl darys tą patį? Taip yra ir su kitais vergo klasės patarimais dėl muzikos bei pramogų pasirinkimo ir panašių dalykų — ar mes dėkingai juos priimame ir pasitaisome, jei būtina? Paulius skatino mus ‛neapsileisti lankyti savųjų susirinkimo’ (Žydams 10:24, 25). Nepaisydami šio patarimo, kai kurie abejingai žiūri į krikščionių sueigas. Jie mano, jog praleisti kai kada sueigas arba tiesiog kai kurių nelankyti yra visai nereikšminga.