19-ta Biblijos knyga: Psalmynas

Rašytojai: Dovydas ir kiti

Parašymo vieta nenustatyta

Baigta rašyti: maždaug 460 m. p. m. e.

1. Kas per knyga yra Psalmynas ir kas jį sudaro?

PSALMYNAS buvo įkvėpta giesmių knyga, skirta tikriesiems senovės laikų Jehovos garbintojams; tai muzikinis 150 šventų giesmių, arba psalmių, rinkinys, sudarytas bei paruoštas viešai garbinti Jehovą Dievą jo šventykloje Jeruzalėje. Šios psalmės nėra vien šlovės giesmės Jehovai; jose atsispindi ir nuolankūs pasigailėjimo bei pagalbos prašymai, taip pat vilties ir pasitikėjimo žodžiai. Psalmėse gausu dėkojimų ir džiūgavimų, netgi didžiausio džiaugsmo šūksnių. Kai kuriose pateikiama istorijos santrauka, skatinanti pamąstyti apie Jehovos meilingą gerumą bei didžius darbus. Jose pilna pranašysčių, kurių dauguma nuostabiai išsipildė, taip pat daug naudingų bei ugdančių pamokymų, ir visa tai išdėstyta gražia, vaizdinga kalba, jaudinančia skaitytoją iki pat sielos gelmių. Psalmės yra puikiai paruoštas ir patraukliai mums patiektas dvasinis patiekalas.

2. a) Kokie pavadinimai pritaikyti psalmėms ir ką jie reiškia? b) Kas yra psalmė?

² Ką reiškia šios knygos pavadinimas ir kas parašė Psalmyną? Hebrajiškoje Biblijoje jis pavadintas Seʹfer Tehilimʹ, kas reiškia „Liaupsių knyga“, arba tiesiog Tehilimʹ — „Liaupsės“. Tai žodžio Tehilahʹ daugiskaitos forma. Tas žodis verčiamas „Liaupsė“ arba „Liaupsės giesmė“ ir randamas 145 psalmės antraštėje. Pavadinimas „Liaupsės“ yra tinkamiausias, nes ši knyga šlovina Jehovą, o pavadinimas „Psalmynas“ kyla iš graikiškosios Septuagintos, kurioje pavartotas žodis Psal·moiʹ, nurodantis giesmes, giedamas pritariant muzikai. Tas žodis taip pat yra keliose Krikščionių graikiškųjų raštų eilutėse, pavyzdžiui, Luko 20:42 ir Apaštalų darbų 1:20. Psalmė yra šventa giesmė arba poema Dievo šlovei ir garbei.

3. Ką psalmių antraštės liudija apie rašytojus?

³ Daugelis psalmių turi antraštes, arba užrašus viršuje, kuriuose neretai paminimas rašytojas. Septyniasdešimt trijose antraštėse minimas Dovydo, „geriausio giesmininko Izraelyje“, vardas (2 Sam 23:1, Brb). 2, 72 ir 95 psalmes, be abejo, irgi parašė Dovydas. (Žiūrėk Apaštalų darbų 4:25; Psalmyno 72:20 ir Hebrajams 4:7.) Be to, 10 ir 71 psalmės, atrodo, yra atitinkamai 9 ir 70 psalmių tęsinys, todėl gali būti priskiriamos Dovydui. Dvylika psalmių priskiriamos Asafui, matyt, nurodant Asafo giminę, nes kai kuriose iš jų kalbama apie įvykius po Asafo mirties (Ps 79; 80; 1 Met 16:4, 5, 7; Ezr 2:41). Vienuolika psalmių parašė Koracho sūnūs (1 Met 6:16-23 [6:31-38, Brb]). 43 psalmė, atrodo, yra 42-osios tęsinys, tad irgi gali būti priskiriama Koracho sūnums. Be minėtų „Koracho sūnų“, 88 psalmės autoriumi nurodytas Hemanas, o 89-osios — Etanas. 90 ir 91 psalmės priskiriamos Mozei, 127-ąją parašė Saliamonas. Taigi daugiau kaip du trečdalius psalmių parašė įvairūs rašytojai.

4. Kiek laiko buvo rašomos psalmės?

⁴ Psalmynas yra didžiausia Biblijos knyga. Kaip rodo 90, 126 ir 137 psalmės, jis buvo rašomas ilgai — nuo Mozės laikų (1513—1473 m. p. m. e.) iki izraelitų sugrįžimo iš Babilono ir galbūt Ezros dienų (537—maždaug 460 m. p. m. e.). Taigi Psalmyno rašymas, atrodo, truko apie tūkstantį metų. Tačiau aprašyti įvykiai apima daug ilgesnį laikotarpį, nes kalbama ir apie sukūrimą, ir apie Jehovos santykius su savo tarnais iki pat paskutinės psalmės sudarymo meto.

5. a) Kuo Psalmynas atspindi organizuotumą? b) Kokios papildomos informacijos pateikta antraštėse? c) Kodėl skaitant psalmes nebūtina tarti žodelio „sela“?

⁵ Psalmynas yra organizuotumo pavyzdys. Pats Dovydas mini „eitynes, Dievo, mano Karaliaus, žygiavimą į savo šventovę. Giesmininkai priekyje, muzikantai gale, tarp jų merginos muša būgnelius su žvangučiais. ‛Susirinkę į sueigą, garbinkite Dievą’“ (Ps 68:25-27 [68:24-26, Brb]). Dėl to psalmių viršuje dažnai pasikartoja žodžiai „choro vadovui“, taip pat daug poetinių bei muzikinių terminų. Kai kuriose antraštėse nurodoma, kaip giedama psalmė, kokia jos paskirtis arba pateikiama nurodymų dėl instrumentų. (Žiūrėk 6, 30, 38, 60, 88, 102 ir 120 psalmių antraštes.) Mažiausiai 13-oje Dovydo psalmių, pavyzdžiui, 18 ir 51 psalmėse, antraštėse trumpai nupasakoti įvykiai, paskatinę sukurti jas. Trisdešimt keturios psalmės visai neturi antraščių. Žodelis „sela“, 71 kartą pavartotas pagrindiniame tekste, tikriausiai yra specialus aranžuotės ar poezijos terminas, nors tiksli jo reikšmė nežinoma. Kai kurių nuomone, jis nurodo tylaus apmąstymo pauzę — galbūt giesmėje arba ir giesmėje, ir muzikoje. Todėl skaitant jo nereikia tarti.

6. a) Į kokius tomus padalytas Psalmynas? b) Kas, matyt, galutinai parengė Psalmyną?

⁶ Nuo senovės Psalmynas buvo suskirstytas į penkias knygas, arba tomus: 1) 1—41 psalmės; 2) 42—72 psalmės; 3) 73—89 psalmės; 4) 90—106 psalmės; 5) 107—150 psalmės. Atrodo, pirmąjį šių giesmių rinkinį sudarė Dovydas. O Ezra, kunigas ir „raštininkas — žinovas Mozės Įstatymo“, Jehovos valia, matyt, parengė galutinį Psalmyno rinkinį (Ezr 7:6).

7. Kokie dar įsidėmėtini Psalmyno bruožai?

⁷ Kadangi rinkinys nuolat didėjo, nesunku paaiškinti, kodėl kai kurios psalmės ar jų dalys pasikartoja, pavyzdžiui, Ps 14 ir 53; 40:14-18 [40:13-17, Brb] ir Ps 70; 57:8-12 [57:7-11, Brb] ir Ps 108:2-6 [108:1-5, Brb]. Kiekviena iš penkių dalių baigiasi Jehovos pašlovinimu, arba doksologija — pirmose keturiose žmonės pritaria, o paskutinėje dalyje šlovinimui paskirta visa 150 psalmė (Ps 41:14 [41:13, Brb]).

8. Paaiškink ir pailiustruok kompozicijos akrostichą.

⁸ Devyniose psalmėse panaudotas ypatingas kompozicijos stilius; dėl savo abėcėlinės struktūros jis vadinamas akrostichu (9, 10, 25, 34, 37, 111, 112, 119 ir 145 psalmės). Čia pirma eilutė arba pirmo posmo eilutės prasideda pirmąja hebrajų abėcėlės raide aleph (א), kita eilutė (-ės) — antrąja raide behth (ב) ir t. t., išvardijant visas ar beveik visas hebrajų abėcėlės raides. Tai galėjo padėti lengviau įsiminti — juk šventyklos giedotojai turėjo mokėti tokias ilgas giesmes kaip 119-oji psalmė! Įdomu, kad Psalmyno 96:11 yra Jehovos vardo akrostichas. Pirmąją pusę šios eilutės hebrajų kalba sudaro keturi žodžiai, o pirmosios šių žodžių, skaitomų iš dešinės į kairę, raidės yra keturios hebrajiškos tetragramos priebalsės YHWH (יהוה).

9. a) Dėl kokios temos daugelis psalmių paliečia protą bei širdį? b) Kas dar suteikia joms įspūdingumo ir žavesio?

⁹ Šios šventos lyrinės poemos parašytos nerimuotomis hebrajiškomis eilutėmis, jose atsiskleidžia nuostabaus grožio stilius ir ritmiška minčių tėkmė. Jos paliečia protą ir širdį bei atveria gyvus paveikslus. Daugumos psalmių tema pagrįsta turtinga Dovydo gyvenimo patirtimi; iš dalies todėl jos pasižymi tokiu temos gilumu ir emocionalumu. Nedaugelis vyrų nugyveno tokį margą gyvenimą: paauglystėje Dovydas buvo piemuo, vienas kovojo su Galijotu, grojo karaliaus rūmuose, buvo ištikimų draugų ir išdavikų persekiojamas, tapo karaliumi ir nugalėtoju, buvo mylintis tėvas, kenčiantis savo namiškių nesantaiką, dukart patyrė didelės nuodėmės kartėlį, tačiau visada išliko uolus Jehovos garbintojas ir Jo Įstatymo mylėtojas. Todėl nenuostabu, kad psalmėse pasireiškia visas žmogiškų emocijų spektras! Be to, įspūdingumo ir grožio jai suteikia lyriniai sugretinimai bei kontrastai, ypač būdingi hebrajų poezijai (Ps 1:6; 22:21 [22:20, Brb]; 42:2 [42:1, Brb]; 121:3, 4).

10. Kas liudija apie Psalmyno autentiškumą?

¹⁰ Šių seniausių Jehovos gyriaus giesmių autentiškumą visiškai patvirtina jų harmonija su visu Šventuoju Raštu. Psalmyną daug kartų cituoja Krikščionių graikiškųjų raštų rašytojai (Ps 5:10 arba 5:9, Brb [Rom 3:13]; Ps 10:7 [Rom 3:14]; Ps 24:1 [1 Kor 10:26]; Ps 50:14 [Mt 5:33]; Ps 78:24 [Jn 6:31]; Ps 102:26-28 arba 102:25-27, Brb [Hbr 1:10-12]; Ps 112:9 [2 Kor 9:9]). Pats Dovydas savo paskutinėje giesmėje pasakė: „Per mane kalba Viešpaties Dvasia, ant mano liežuvio jo žodis.“ Būtent ši dvasia veikė jame nuo tos dienos, kai jį patepė Samuelis (2 Sam 23:2; 1 Sam 16:13). Be to, ir apaštalai citavo psalmes. Petras nurodė „Rašto žodžius, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis“, ir daug kartų cituodamas iš psalmių Laiško hebrajams rašytojas nurodė jas kaip Dievo mintis arba sakė „anot Šventosios Dvasios žodžių“ (Apd 1:16; 4:25; Hbr 1:5-14; 3:7; 5:5, 6).

11. Kokį svariausią liudijimą pateikia pats Jėzus?

¹¹ Tvirčiausią psalmių autentiškumo įrodymą pateikia Jėzus, prikeltas Viešpats, pasakęs savo mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau...: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“ Čia Jėzus visus Hebrajiškuosius raštus suskirstė į grupes taip, kaip buvo žinoma ir priimta žydų. Jo minimos psalmės sudarė trečiąją raštų grupę, vadinamą Hagiografa (arba Šventaisiais raštais), kurios pirmoji knyga buvo Psalmynas. Tai patvirtina vėlesni jo žodžiai dviem mokiniams, keliavusiems į Emausą, kai „aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta“ (Lk 24:27, 44, kursyvas mūsų).

KUO NAUDINGAS PSALMYNAS

23. a) Kokia gyva žinia yra Psalmyne? b) Kaip jame išaukštinamas Jehovos vardas ir visavaldystė?

²³ Dėl savo tobulo grožio bei stiliaus Biblijos psalmės yra vienas puikiausių viso pasaulio literatūros kūrinių. Tačiau jos — ne tik literatūra, bet gyva žinia nuo Aukščiausio visatos Valdovo, Jehovos Dievo. Jose išsamiai nušviečiami pagrindiniai Biblijos mokymai ir pirmiausia kalbama apie jos Autorių, Jehovą. Jis aiškiai parodomas visatos ir visko, kas joje, Kūrėju (8:4-10 [8:3-9, Brb]; 90:1, 2; 100:3; 104:1-5, 24; 139:14). Psalmyne išaukštinamas Jehovos vardas; čia jis pavartotas apie 700 kartų. Be to, sutrumpinta forma „Jah“ pasirodo 43 kartus, todėl Dievo vardas kiekvienoje psalmėje paminėtas vidutiniškai po 5 kartus. Taip pat apie 350 kartų Jehova įvardijamas ʼElo·himʹ, arba Dievu. Daugelyje psalmių, nurodant aukščiausią Jehovos valdžią, jis vadinamas „Visavaldžiu Viešpačiu“ (68:20, NW; 69:6, NW; 71:5, NW; 73:28, NW; 140:7, NW; 141:8, NW).

24. Kas Psalmyne kalbama apie mirtingą žmogų ir koks duodamas naudingas patarimas?

²⁴ Parodomas kontrastas tarp Dievo ir mirtingo žmogaus — pastarajam reikia Atpirkėjo, nes jis gimęs nuodėmėje, miršta ir grįžta į „dulkes“, eina į Šeolą, bendrą žmonijos kapą (6:5, 6 [6:4, 5, Brb]; 49:8-21 [49:7-20, Brb]; 51:7, 9 [51:5, 7, Brb]; 89:49 [89:48, Brb]; 90:1-5; 115:17; 146:4). Psalmyne pabrėžiama būtinybė laikytis Dievo įstatymo ir pasitikėti Jehova (1:1, 2; 62:9 [62:8, Brb]; 65:6 [65:5, Brb]; 77:13 [77:12, Brb]; 115:11; 118:8; 119:97, 105, 165). Perspėjama dėl per didelio pasitikėjimo savimi ir „nežinomų kalčių“ (19:12-14, Brb; 131:1), skatinama ieškoti dorų ir naudingų draugijų (15:1-5; 26:5; 101:5). Parodoma, kad teisingai elgiantis įgyjama Jehovos malonė (34:14-16 [34:13-15, Brb]; 97:10). Psalmių knyga teikia vilties, kad „išgelbėjimas — Viešpaties valioje“ ir kad jis ‛išgelbės nuo mirties [jo bijančiųjų] gyvastį’. Tai pranašiški žodžiai.

25. a) Ko gausu Psalmyne? b) Kaip Petras pritaikė psalmes kalbėdamas apie Didesniojo Dovydo tapatybę?

²⁵ Psalmyne yra gausybė pranašysčių, bylojančių apie Jėzų Kristų, „sūnų Dovydo“, bei jo, kaip Jehovos Pateptojo ir Karaliaus, vaidmenįa (Mt 1:1). Kai per 33 m. e. m. Sekmines susikūrė krikščionių susirinkimas, šventoji dvasia pradėjo nušviesti apaštalams tų pranašysčių išsipildymą. Tą pačią dieną, plėtodamas šią temą savo garsiojoje kalboje, Petras keliskart citavo iš Psalmių. Čia buvo kalbama apie vieną asmenį: „Jėzų Nazarietį“. Paskutinius argumentus jis daugiausia pagrindė Psalmyno citatomis, įrodančiomis, kad Kristus Jėzus yra Didesnis Dovydas ir kad Jehova nepaliks Jėzaus sielos hade, o prikels jį iš mirties. Ne, „ne Dovydas pakilo į dangų“, bet, kaip išpranašauta Psalmyno 110:1, tai padarė jo Viešpats. Kas yra Dovydo Viešpats? Petras pasiekia kulminaciją ir įtikinamai atsako: „Tas Jėzus, kurį jūs nukryžiavote“! (Apd 2:14-36)

26. Kodėl Petro kalba buvo naudinga?

²⁶ Ar psalmėmis pagrįsta Petro kalba buvo naudinga? Tai iškalbingai paliudija apie 3000 asmenų, kurie tą dieną pasikrikštiję prisidėjo prie krikščionių susirinkimo (Apd 2:41).

27. Kaip „šventoji dvasia“ paaiškino 2 psalmę?

²⁷ Netrukus po to ypatingoje sueigoje mokiniai kreipėsi malda į Jehovą ir citavo Psalmyno 2:1, 2. Jie kalbėjo, kad dabar išsipildė šios psalmės žodžiai, nes valdovai susibūrė išvien prieš ‛šventąjį tarną Jėzų, kurį [Dievas] patepė’. Pranešime toliau sakoma, kad jie „visi prisipildė Šventosios Dvasios“ (Apd 4:23-31).

28. a) Kokį argumentą, pasinaudodamas psalmėmis, plėtoja Paulius Laiško hebrajams 1—3 skyriuose? b) Kaip 110 psalmės 4 eilutę Paulius ima pagrindu kalbėdamas apie Melchizedeko kunigystę?

²⁸ Dabar patyrinėk Laišką hebrajams. Pirmuose dviejuose skyriuose randame keletą Psalmyno citatų, pabrėžiančių, kad Jėzus yra pakeltas į sostą Dievo dangiškasis Sūnus, aukštesnis už angelus. Paulius iš Psalmyno 22:23 [22:22, Brb] bei kitų eilučių parodo, jog Jėzus turi „brolių“ susirinkimą, priklausantį Abraomo sėklai, „dangiškojo pašaukimo dalininkus“ (Hbr 2:10-13, 16; 3:1). Paskui, pradėjęs Hebrajams 6:20 ir per visą 7 skyrių, apaštalas plačiau kalba apie Jėzaus, tapusio „amžiams vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu“, pareigas. Tai nurodo Dievo priesaika patvirtintą pažadą, užrašytą 110 psalmėje, 4 eilutėje, kurią Paulius ne sykį mini įrodydamas, kad Jėzaus kunigystė pranašesnė už Aarono. Paulius paaiškina, jog kaip Jehova prisiekė, Jėzus Kristus yra kunigas ne žemėje, o danguje ir „lieka kunigas per amžius“ — jo kunigystės nauda amžina (Hbr 7:3, 15-17, 23-28).

29. Kokio žymaus atsidavimo pavyzdžio mes turime laikytis, kaip sakoma Psalmyne ir aiškinama Hebrajams 10:5-10?

²⁹ Be to, Hebrajams 10:5-10 sakoma, kad Jėzus labai brangino pasiaukojamą kelią, jam skirtą Dievo valia, ir buvo pasiryžęs įvykdyti tą valią. Tai pagrįsta Dovydo žodžiais iš Psalmyno 40:7-9 [40:6-8, Brb]. Mums visiems labai naudinga svarstyti apie tokią puikią atsidavimo dvasią ir sekti ja, kad įgytume Dievo pritarimą. (Žiūrėk taip pat Psalmyno 116:14-19.)

30. Kaip psalmėse detaliai nusakytas Jėzaus gyvenimo kelias ir kaip jis tikriausiai sėmėsi paguodos iš jų?

³⁰ Jėzaus kelias, pasibaigęs sunkiu išmėginimu, — mirtimi ant kančių stulpo — buvo nepaprastai detaliai išpranašautas Psalmėse. Tai siūlymas gerti rūgštaus vyno, burto dėl jo drabužių metimas, rankų ir kojų perdūrimas, patyčios bei didžiulis skausmas, išreikštas agonišku šauksmu: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ (Mt 27:34, 35, 43, 46; Ps 22:1, 7, 8, 14-18; 69:20, 21) Pasak Jono 19:23-30, net ir tomis valandomis Jėzus sėmėsi paguodos bei stiprybės iš Psalmių, žinodamas, jog visi Raštai turėjo išsipildyti iki smulkiausių detalių. Jėzus žinojo, kad Psalmėse kalbama ir apie jo prikėlimą bei išaukštinimą. Be abejonės, jis mąstė apie tuos dalykus, paskutinį vakarą prieš savo mirtį su apaštalais ‛giedodamas liaupsės giesmes’, arba psalmes (Mt 26:30, Vl).

31. Kas Psalmyne pranašiškai pasakyta apie Karalystės Sėklą ir Jėzaus susirinkimą?

³¹ Taigi Psalmėse aiškiai nušviečiama, kad „Dovydo sūnus“ ir Karalystės Sėkla yra Kristus Jėzus, dabar išaukštintas dangiškajame Sione kaip Karalius ir Kunigas. Dėl vietos stokos negalime smulkiai nurodyti visų Psalmyno ištraukų, pacituotų Krikščionių graikiškuosiuose raštuose ir išsipildžiusių Jehovos Pateptajam, tad čia nurodome dar keletą pavyzdžių: Ps 78:2 — Mt 13:31-35; Ps 69:5 [69:4, Brb] — Jn 15:25; Ps 118:22, 23 — Mk 12:10, 11 ir Apd 4:11; Ps 34:21 [34:20, Brb] — Jn 19:33, 36; Ps 45:7, 8 [45:6, 7, Brb] — Hbr 1:8, 9. Be to, Psalmyne pranašiškai kalbama apie tikrųjų Jėzaus sekėjų susirinkimą, ne kaip apie asmenis, o kaip apie grupę, surinktą iš visų tautų ir įgijusią Dievo malonę, kad atliktų Jehovos pašlovinimo darbą (Ps 117:1 — Rom 15:11; Ps 68:19 [68:18, Brb] — Ef 4:8-11; Ps 95:7-11 — Hbr 3:7, 8; 4:7).

32. a) Ką psalmių nagrinėjimas atskleidžia apie Jehovos išteisinimą ir Karalystės tikslus? b) Kaip turime parodyti ištikimybę bei dėkingumą suvokdami jo karaliavimą?

³² Studijuodami psalmes, mes įgyjame daugiau supratimo apie Jehovos Dievo karaliavimą per pažadėtąją Sėklą ir Karalystės Paveldėtoją Jo šlovei bei išteisinimui. Visada būkime tarp ištikimųjų, džiūgaujančių dėl „[Jehovos] didybės garbingo spindesio“, apie kuriuos kalbama 145 psalmėje, pavadintoje „Dovydo liaupse“: „Tepasakoja apie tavo karalystės garbę ir tegarsina tavo galybę, kad paskelbtų visai žmonijai tavo žygius ir garbingą tavo viešpatavimo spindesį. Tavo viešpatavimas — amžinas, tavo valdžia tveria per visas kartas“ (Ps 145:5, 11-13). Pagal šią pranašišką psalmę, Dievo įkurtos Kristaus Karalystės didybę iki šiol garsina visų tautų žmonių sūnūs. Kokie turime būti dėkingi už tą Karalystę ir jos Karalių! Tad labai derami baigiamieji Psalmyno žodžiai: „Visa, kas kvėpuoja, tegiria Viešpatį! Girkite Viešpatį!“ (Ps 150:6, Brb).

[Išnaša]