Ar tarp šeimos narių yra maištininkas?

1, 2. a) Kokį Jėzus davė palyginimą norėdamas pabrėžti žydų religinių vadų neištikimybę? b) Ką apie paauglius galime sužinoti iš Jėzaus palyginimo?

LIKUS kelioms dienoms iki savo mirties, grupei žydų religinių vadų Jėzus uždavė susimąstyti verčiantį klausimą. Jis pasakė: „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį sakydamas: ‛Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne.’ Šis atsakė: ‛Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: ‛Einu, viešpatie’, bet nenuėjo. Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Žydų vadai atsakė: „Pirmasis“ (Mato 21:28-31).

² Jėzus čia pabrėžė žydų vadų neištikimybę. Jie buvo panašūs į antrąjį sūnų, kuris pasižadėjo vykdyti Dievo valią ir po to nesilaikė savo pažado. Bet daugelis tėvų pripažins, jog tas Jėzaus palyginimas rodo, kaip gerai jis suprato šeimos gyvenimą. Kaip Jėzus aiškiai parodė, dažnai sunku žinoti, ką jaunuoliai galvoja, arba numatyti, ką jie darys. Jaunuolis savo paauglystės metais gali sukelti daug problemų, bet vėliau užaugęs gali būti atsakingas, pagarbus subrendęs žmogus. Tai verta turėti omenyje svarstant paauglių maištavimo problemą.

KAS YRA MAIŠTININKAS?

3. Kodėl tėvai neturi skubėti priskirti savo vaiką prie maištininkų?

³ Kartkartėmis tu galbūt girdi apie paauglius, kurie atvirai maištauja prieš savo tėvus. Tu galbūt net asmeniškai pažįsti šeimą, kurioje paauglio, atrodo, neįmanoma suvaldyti. Tačiau ne visada lengva žinoti, ar vaikas iš tikrųjų yra maištininkas. Be to, gali būti sunku suprasti, kodėl kai kurie vaikai maištauja, o kiti — netgi iš tos pačios šeimos — ne. Jeigu tėvams atrodo, kad vienas iš jų vaikų gali pasidaryti tikru maištininku, ką jie turėtų daryti? Kad atsakytume, pirmiausia turime aptarti, kas yra maištininkas.

4—6. a) Kas yra maištininkas? b) Ką turi atsiminti tėvai, jeigu jų paauglys retkarčiais yra nepaklusnus?

⁴ Paprastai sakant, maištininkas yra asmuo, kuris savavališkai ir nuolatos nepaklūsta ar priešinasi bei ignoruoja aukštesnį autoritetą. Žinoma, ‛paikybė yra vaiko širdyje’ (Patarlių 22:15). Taigi vienu ar kitu laiku visi vaikai priešinasi tėvų ar kitokiam autoritetui. Tai ypač pasireiškia fizinio ir emocinio vystymosi laikotarpiu — paauglystės metais. Pasikeitimas kiekvieno asmens gyvenime sukelia stresą, o paauglystė yra daugelio pasikeitimų laikas. Tavo paauglys sūnus ar duktė palieka vaikystę ir pradeda eiti į subrendimą. Dėl to paauglystė kai kuriems tėvams ir vaikams yra metas, kai sunku sutarti tarpusavyje. Dažnai tėvai instinktyviai bando sulėtinti tą perėjimą, o tuo tarpu paaugliai nori jį pagreitinti.

⁵ Paauglys, kuris yra maištininkas, atmeta tėvų vertybes. Vis dėlto atsimink, kad keli nepaklusnumo veiksmai dar nereiškia, jog paauglys yra maištininkas. Kalbant apie dvasingumą, kai kurie vaikai gali pradžioje mažai domėtis ar visai nesidomėti Biblijos tiesa, bet jie gali nebūti maištininkai. Tėvai, neskubėkite tuojau spręsti, koks jūsų vaikas.

⁶ Ar visų jaunuolių paauglystę galima apibūdinti kaip maištavimą prieš tėvų autoritetą? Visiškai ne. Iš tikrųjų yra akivaizdu, kad tik mažuma paauglių tuo laikotarpiu būna tikri maištininkai. Vis dėlto kaip yra su vaiku, kuris atkakliai ir nuolatos maištauja? Kas galėtų skatinti jį maištauti?

MAIŠTAVIMO PRIEŽASTYS

7. Kaip šėtoniška aplinka gali skatinti vaiką maištauti?

⁷ Pagrindinė maištavimo priežastis — šėtoniška pasaulio aplinka. „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Šėtono valdžioje esantis pasaulis išugdė žalingą kultūrą, su kuria krikščionims reikia kovoti (Jono 17:15). Daugelis dalykų šioje kultūroje šiandien daug šiurkštesni, pavojingesni ir daro daug blogesnį poveikį negu praeityje (2 Timotiejui 3:1-5, 13). Jeigu tėvai nemoko, neperspėja ir nesaugo savo mažamečių, šie gali būti lengvai užvaldyti „dvasios, veikiančios neklusnumo vaikuose“ (Efeziečiams 2:2). Su tuo susijęs bendraamžių spaudimas. Biblija sako: „Kas susideda su paikaisiais, tas turės nukentėti“ (Patarlių 13:20, ŠvR). Taip pat ir bendraujantis su tais, kurie pripildyti šio pasaulio dvasios, tikriausiai bus tos dvasios paveiktas. Vaikams reikia nuolatinės pagalbos, kad jie suprastų, jog paklusnumas Dievo principams yra paties geriausio gyvenimo kelio pagrindas (Izaijo 48:17, NW; 48:18).

8. Kokie veiksniai gali paskatinti vaiką maištauti?

⁸ Kita maišto priežastis gali būti namų atmosfera. Pavyzdžiui, jeigu kuris nors iš tėvų yra alkoholikas, narkomanas ar žiauriai elgiasi su savo partneriu, paauglio požiūris į gyvenimą gali būti iškreiptas. Maištas gali kilti netgi palyginti ramiuose namuose, kai vaikas jaučia, jog jo tėvai nesidomi juo. Tačiau ne visada paaugliai maištauja dėl išorinės įtakos. Kai kurie vaikai atmeta savo tėvų vertybes, nors jų tėvai taiko Dievo principus ir tikrai saugo juos nuo aplinkinio pasaulio. Kodėl? Turbūt dėl kitos mūsų problemų priežasties — žmogiško netobulumo. Paulius pasakė: „Per vieną žmogų [Adomą] nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12). Adomas buvo savanaudis maištininkas, ir visiems savo palikuonims jis paliko blogą palikimą. Kai kurie jaunuoliai tiesiog nusprendžia maištauti, kaip padarė ir jų protėvis.

NUOLAIDUSIS HELIS IR GRIEŽTASIS ROBOAMAS

9. Kokie vaiko auklėjimo kraštutinumai galėtų sukelti vaiko maištą?

⁹ Paauglių maištas dar gali kilti dėl kraštutinio tėvų požiūrio į vaiko auklėjimą (Kolosiečiams 3:21). Kai kurie sąžiningi tėvai nustato savo vaikams griežtas ribas ir drausmina juos. Kiti nuolaidžiauja ir neduoda jokių nurodymų, kurie apsaugotų jų nepatyrusius paauglius. Tarp šių dviejų kraštutinumų ne visada lengva išlaikyti pusiausvyrą. O skirtingų vaikų skirtingi poreikiai. Vienam gali reikėti daugiau priežiūros negu kitam. Tačiau du pavyzdžiai iš Biblijos padės suprasti, kokie yra pavojai, kai laikomasi kraštutinumo, — ar tai būtų griežtumas, ar nuolaidžiavimas.

10. Kodėl Helis, nors ir buvo, matyt, ištikimas vyriausiasis kunigas, buvo blogas tėvas?

¹⁰ Senovės Izraelio vyriausiasis kunigas Helis buvo tėvas. Jis tarnavo 40 metų ir, be abejo, gerai išmanė Dievo Įstatymą. Helis, matyt, gana ištikimai vykdė savo nuolatines kunigo pareigas ir galbūt net kruopščiai išmokė Dievo Įstatymo savo sūnus Ofnį ir Finėją. Tačiau Helis buvo per daug nuolaidus savo sūnums. Ofnis ir Finėjas tarnavo kunigais, bet jie buvo „niekam tikę vyrai“, besirūpinantys vien patenkinti savo apetitus ir amoralius troškimus. Netgi kai jie elgėsi gėdingai šventoje vietoje, Heliui neužteko drąsos pašalinti juos iš kunigų tarnybos. Jis jiems tik silpnai papriekaištaudavo. Nuolaidžiaudamas Helis gerbė savo sūnus labiau už Dievą. Todėl jo sūnūs maištavo prieš tyrą Jehovos garbinimą ir visi Helio namai patyrė nelaimę (1 Samuelio 2:12, NW; 2:13-17, 22-25, 29; 3:13, 14; 4:11-22).

11. Ko tėvai gali pasimokyti iš blogo Helio pavyzdžio?

¹¹ Helio vaikai jau buvo suaugę, kai atsitiko tie dalykai, bet ši istorija parodo, koks slypi pavojus, kai nėra drausminimo. (Palygink Patarlių 29:21.) Kai kurie tėvai galbūt painioja meilę su nuolaidumu, užmiršdami išdėstyti ir įdiegti aiškias, nuoseklias ir išmintingas taisykles. Jie nesirūpina meilingai drausminti, — netgi kai pažeidžiami Dievo principai. Dėl tokio nuolaidžiavimo jų vaikai gali imti nebekreipti dėmesio į tėvų ar kitokį autoritetą. (Palygink Ekleziasto 8:11, ŠvR.)

12. Kokią klaidą, turėdamas valdžią, padarė Roboamas?

¹² Roboamo pavyzdys rodo kitą kraštutinumą pasinaudojimo savo valdžia atžvilgiu. Roboamas buvo paskutinis jungtinės Izraelio karalystės karalius, tačiau jis nebuvo geras karalius. Roboamas paveldėjo kraštą, kurio žmonės buvo nepatenkinti jo tėvo Saliamono užkrautomis naštomis. Ar Roboamas parodė supratingumą? Ne. Kai delegacija paprašė jo panaikinti kai kurias despotiškas priemones, jis nepriėmė išmintingo savo senesniųjų patarėjų patarimo ir įsakė uždėti žmonėms dar didesnį jungą. Jo išdidumas išprovokavo dešimties šiaurinių giminių maištą, ir karalystė buvo padalyta į dvi dalis (3 Karalių 12:1-21; 2 Kronikų 10:19).

13. Kaip tėvai gali išvengti Roboamo klaidos?

¹³ Iš biblinio pranešimo apie Roboamą tėvai gali pasimokyti kai ko svarbaus. Jiems reikia „ieškoti Jehovos“ maldoje ir tyrinėti savo vaikų auklėjimo metodus Biblijos principų šviesoje (Psalmių 105:4, NW). „Prievarta gali ir išmintingą žmogų paskatinti elgtis neprotingai“, — sakoma Ekleziasto 7:7 (NW). Gerai apgalvoti nurodymai teikia paaugliams galimybę augti ir apsaugo juos nuo žalos. Bet vaikai neturėtų gyventi atmosferoje, kuri tokia griežta ir varžanti, kad jiems neleidžiama ugdyti deramo pasitikėjimo savimi ir savo sugebėjimais. Jei tėvai stengsis išlaikyti pusiausvyrą tarp tinkamos laisvės ir tvirtų, aiškiai nustatytų ribų, dauguma paauglių bus mažiau linkę maištauti.

SVARBIAUSIŲ POREIKIŲ PATENKINIMAS GALI UŽKIRSTI KELIĄ MAIŠTUI

14, 15. Koks turi būti tėvų požiūris į vaiko vystymąsi?

¹⁴ Nors tėvai džiaugiasi matydami, kaip jų vaikai fiziniu atžvilgiu pereina iš kūdikystės į subrendimą, juos gali trikdyti tai, kad jų paauglys vaikas, anksčiau buvęs priklausomas, pradeda, kaip ir dera, pasitikėti savo jėgomis. Nesistebėk, jei tuo pereinamuoju laikotarpiu tavo paauglys yra gana užsispyręs ar nelinkęs bendradarbiauti. Turėk omenyje, kad krikščionių tėvų tikslas turi būti užauginti subrendusį, tvirtą ir sąmoningą krikščionį. (Palygink 1 Korintiečiams 13:11; Efeziečiams 4:13, 14.)

¹⁵ Kaip bebūtų sunku, tėvai turi nustoti neigiamai reaguoti į bet kokį savo paauglių reikalavimą suteikti jiems didesnę nepriklausomybę. Vaikui turi būti tinkamos sąlygos vystytis kaip asmenybei. Iš tikrųjų kai kurie paaugliai, būdami palyginti jauno amžiaus, pradeda ugdyti tikro suaugusio žmogaus požiūrį. Pavyzdžiui, apie jaunąjį karalių Joziją Biblijoje sakoma: „Dar vaikas tebebūdamas [maždaug 15-kos metų], jis ėmė ieškoti savo tėvo Dovido Dievo.“ Šis puikus paauglys buvo tikrai sąmoninga asmenybė (2 Kronikų 34:1-3).

16. Ką vaikai turi suprasti, kai jiems suteikiama didesnė atsakomybė?

¹⁶ Tačiau laisvė susijusi su atsakomybe. Tad leisk suaugusiu tampančiam savo vaikui išbandyti kai kurių jo paties sprendimų ir veiksmų pasekmes. Principas „ką žmogus sėja, tai ir pjaus“ pritaikomas ir paaugliams, ir suaugusiems (Galatams 6:7). Vaikai negali būti saugomi amžinai. Tačiau kas tada, jeigu tavo vaikas nori daryti kažką, kas yra visiškai nepriimtina? Kaip atsakingas tėvas, tu turi pasakyti „ne“. Ir nors tu gali paaiškinti priežastis, niekas neturi tavo „ne“ pakeisti į „taip“. (Palygink Mato 5:37.) Bet savo „ne“ pabandyk pasakyti ramiai ir protingai, nes „švelnus atsakymas numalšina pyktį“ (Patarlių 15:1, ŠvR).

17. Kokie yra kai kurie paauglio poreikiai, kuriuos turi patenkinti tėvai?

¹⁷ Jaunuoliams būtinas saugumas, kurį teikia nuolatinė drausmė, netgi jei jie ne visada noriai sutinka su apribojimais ir taisyklėmis. Viskas virsta niekais, jei taisyklės dažnai keičiamos pagal tai, kokia tuo metu tėvų nuotaika. Be to, jei paaugliai padrąsinami ir jiems padedama, kai reikia, įveikti drovumą, neryžtingumą ar nepasitikėjimą savimi, jie tikriausiai išaugs tvirtesni. Paaugliai taip pat vertina tai, kad sulaukia tėvų pasitikėjimo, kurį jie užsitarnavo. (Palygink Izaijo 35:3, 4; Luko 16:10; 19:17.)

18. Kokie yra kai kurie padrąsinantys faktai apie paauglius?

¹⁸ Tėvams gali būti paguoda žinoti, kad kai šeimos narių tarpe vyrauja taika, stabilumas ir meilė, vaikams paprastai gera augti (Efeziečiams 4:31, 32; Jokūbo 3:17, 18). Daug vaikų, nors ir kilę iš šeimų, kuriose buvo girtaujama, vartojama prievarta ar pasireiškė kitokia žalinga įtaka, nepasidavė blogai namų aplinkai ir išaugo puikiais subrendusiais žmonėmis. Taigi jeigu tu rūpiniesi, kad tavo namuose paaugliai jaustųsi saugiai ir žinotų, kad jie patirs meilę, prieraišumą ir dėmesį, — netgi jei kartu su tokia parama taikomi išmintingi Biblijos principais paremti apribojimai ir drausminimas, — paaugliai tikriausiai užaugs tokiais subrendusiais žmonėmis, kuriais tu didžiuosiesi. (Palygink Patarlių 27:11, ŠvR.)

KAI VAIKAI PATENKA Į BĖDĄ

19. Nors tėvai turi mokyti vaiką kelio, kuriuo jis privalo eiti, kokia atsakomybė tenka vaikui?

¹⁹ Neabejotinai yra svarbu, kad tėvai gerai atliktų savo pareigas. Patarlių 22:6 (ŠvR) sakoma: „Auklėk vaiką iš jaunystės, tai jis žinos, ir pasenęs, kaip pasielgti.“ Tačiau kaip su vaikais, kuriems iškyla rimtų problemų, nors jie ir turi gerus tėvus? Ar taip būna? Taip. Tos patarlės žodžiai turi būti suprantami apsvarstant kartu ir kitus tekstus, kuriuose pabrėžiama vaiko atsakomybė ‛klausyti’ savo tėvų ir paklusti jiems (Patarlių 1:8). Kad šeimoje būtų darna, ir tėvai, ir vaikai turi bendradarbiauti pritaikydami Rašto principus. Jeigu tėvai ir vaikai neveikia drauge, atsiras sunkumų.

20. Koks turi būti išmintingas tėvų požiūris, kai vaikai suklysta dėl nerūpestingumo?

²⁰ Kaip turi reaguoti tėvai, kai paauglys suklysta ir patenka į bėdą? Tada vaikui ypač reikalinga pagalba. Jeigu tėvai atsimins, kad prieš juos yra nepatyręs jaunuolis, jiems bus lengviau nugalėti polinkį perdėtai jautriai reaguoti. Paulius patarė subrendusiems susirinkimo nariams: „Jei kurį žmogų ištiktų nelaimė nusidėti, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai“ (Galatams 6:1). Tėvai gali panašiai elgtis su jaunuoliu, kuris dėl savo nerūpestingumo padaro klaidą. Nuodugniai paaiškindami, kodėl jo elgesys buvo neteisingas ir kaip jis gali išvengti pakartoti klaidą, tėvai gali parodyti, kad blogas yra ne pats jaunuolis, o jo neteisingas elgesys. (Palygink Judo 22, 23, ŠvR.)

21. Sekdami krikščionių susirinkimo pavyzdžiu, kaip turėtų reaguoti tėvai, kai jų vaikai padaro sunkią nuodėmę?

²¹ O kaip tada, jei paauglio nusikaltimas labai didelis? Tuo atveju vaikui reikia ypatingos pagalbos ir sumanaus vadovavimo. Jeigu susirinkimo narys padaro sunkią nuodėmę, jis yra skatinamas atgailauti ir kreiptis pagalbos į vyresniuosius (Jokūbo 5:14-16). Jeigu jis gailisi, vyresnieji padeda jam dvasiškai atsigauti. Padėti klystančiam paaugliui atsakomybė šeimoje tenka tėvams, bet gali reikėti, kad jie apsvarstytų tą reikalą ir su vyresniaisiais. Jie, žinoma, neturi mėginti nuslėpti nuo vyresniųjų korporacijos kokių nors sunkių jų vaiko padarytų nuodėmių.

22. Sekdami Jehova, kokį požiūrį stengsis išlaikyti tėvai, jeigu jų vaikas padaro didelę klaidą?

²² Tėvams labai sunku, jei jų vaikai patenka į didelę bėdą. Sukrėsti tėvai gali būti linkę neklusniajam paaugliui piktai grasinti; bet tai gali tik suerzinti jį. Atsimink, kad to vaiko ateitis galbūt priklauso nuo to, kaip su juo bus elgiamasi šiuo kritišku metu. Taip pat atsimink, kad Jehova būdavo pasiruošęs atleisti savo tautai, kai jos žmonės nukrypdavo nuo to, kas teisinga, — jeigu tik jie atgailautų. Įsiklausyk į jo meilingus žodžius: „Tuomet ateikite ir bylinėkitės su manim, sako Viešpats: Jei jūsų nuodėmės būtų kaip škarlatas, bus padarytos baltos kaip sniegas; jei jos būtų raudonos kaip purpuras, bus kaip balta vilna“ (Izaijo 1:18). Koks puikus pavyzdys tėvams!

23. Kaip turėtų elgtis tėvai ir ko vengti, kai jų vaikas sunkiai nusideda?

²³ Taigi bandyk paskatinti nepaklusnųjį vaiką pakeisti savo elgesį. Prašyk naudingo patyrusių tėvų ir susirinkimo vyresniųjų patarimo (Patarlių 11:14, ŠvR). Stenkis veikti ne impulso pagautas ir nesakyk bei nedaryk to, kas pasunkintų tavo vaikui sugrįžti pas tave. Venk nevaldomo įniršio ir šiurkštumo (Kolosiečiams 3:8). Neskubėk pasiduoti (1 Korintiečiams 13:4, 7). Nors nekenti blogio, venk pasidaryti abejingas ir rūstus savo vaikui. Svarbiausia, tėvai turėtų parodyti puikų pavyzdį ir išlaikyti tvirtą savo tikėjimą Dievu.

KAIP ELGTIS SU TIKRU MAIŠTININKU

24. Kokia liūdna padėtis kartais susidaro krikščionių šeimoje ir kaip turi reaguoti tėvai?

²⁴ Kai kuriais atvejais paaiškėja, kad paauglys tikrai nusistatęs maištauti ir visiškai atmeta krikščioniškas vertybes. Tada dėmesys turėtų būti sutelktas išlaikyti ar atkurti kitų šeimos vaikų gyvenimą. Būk atsargus, kad visos savo energijos neskirtum maištaujančiam vaikui ignoruodamas kitus vaikus. Užuot stengęsis nuslėpti nelaimę nuo likusių šeimos narių, kiek tinkama apsvarstyk tą reikalą su jais ir nuramink juos. (Palygink Patarlių 20:18.)

25. a) Sekdami krikščionių susirinkimo pavyzdžiu, kaip gali elgtis tėvai, kai vaikas pasidaro tikru maištininku? b) Ką turi atsiminti tėvai, jeigu vienas iš jų vaikų maištauja?

²⁵ Apie vieną, tapusį nepataisomu maištininku susirinkime, apaštalas Jonas pasakė: „To nepriimkite į namus ir nesveikinkite“ (2 Jono 10). Tėvams gali atrodyti, jog panašiai reikia elgtis su savo vaiku, jeigu jis pilnametis ir pasidaro visiškas maištininkas. Kad ir kaip sunku bei skausminga būtų taip elgtis, kartais tai būtina norint apsaugoti likusius šeimos narius. Tavo namiškiams reikia tavo apsaugos ir tolesnės priežiūros. Taigi laikykis aiškiai apibrėžtos, tačiau protingos elgesio linijos. Bendrauk su kitais vaikais. Domėkis jų veikla mokykloje ir susirinkime. Taip pat leisk jiems suprasti, kad nors tu nepateisini maištingojo vaiko veiksmų, tu nejauti jam neapykantos. Verčiau smerk blogą elgesį, o ne vaiką. Kai dėl dviejų Jokūbo sūnų žiaurių veiksmų šeima buvo pasmerkta būti ištremta iš bendruomenės, Jokūbas prakeikė baisų savo sūnų įtūžį, bet ne juos pačius (Pradžios 34:1-31; 49:5-7).

26. Kuo gali guostis tėvai, jeigu vienas iš jų vaikų maištauja?

²⁶ Tu galbūt jautiesi atsakingas dėl to, kas įvyko tavo šeimoje. Bet jeigu tu meldeisi ir padarei viską, ką galėjai, laikeisi Jehovos patarimo, kaip tik sugebėjai, nėra reikalo neprotingai save kritikuoti. Guoskis tuo, kad niekas negali būti tobulu tėvu, bet tu nuoširdžiai stengeisi būti geru tėvu. (Palygink Apaštalų darbų 20:26.) Turėti tikrą maištininką savo šeimoje — sielvartingas dalykas, bet jeigu taip atsitiktų tau, būk tikras, kad Dievas supranta ir niekada nepaliks savo atsidavusių tarnų (Psalmių 26:10). Taigi būk pasiryžęs išlaikyti savo namus saugia dvasine prieglauda visiems kitiems vaikams.

27. Prisimindami palyginimą apie sūnų palaidūną, ko gali visada tikėtis maištingojo vaiko tėvai?

²⁷ Be to, tu niekada neturi prarasti vilties. Tavo ankstesnės pastangos tinkamai auklėti galbūt galiausiai paveiks nuklydusio vaiko širdį ir jis ateis į protą (Ekleziasto 11:6). Daugelis krikščionių šeimų patyrė tą patį, ką ir tu, ir kai kurios pamatė, kaip jų neklusnūs vaikai grįžo, — panašiai kaip Jėzaus palyginime tėvas sulaukė palaidūno sūnaus (Luko 15:11-32). Taip gali būti ir tau.