Pasitikėk Jehova!

„Pasitikėk Jehova visa savo širdimi“ (PATARLIŲ 3:5, NW).

1. Kaip Patarlių 3:5 tekstas patraukė vieną jaunuolį ir kokia buvo ilgalaikė pasekmė?

ILGAMETIS misionierius rašo: „‛PASITIKĖK VIEŠPAČIU VISA SAVO ŠIRDIMI; IR NEPASITIKĖK SAVO PATIES PROTU.’ Tie žodžiai iš Biblijos, įrėminti rėmelyje ant sienos, patraukė mano dėmesį man lankantis vienuose namuose. Likusią tos dienos dalį aš mąsčiau apie juos. ‛Ar aš galėčiau, — klausiau pats savęs, — pasitikėti Dievu visa savo širdimi?’“ Tada šitam asmeniui buvo 21 metai. Jau būdamas 90 metų ir vis dar ištikimai tebetarnaudamas vyresniuoju Perte (Australija), jis gali žvelgti atgal į savo gyvenimą, kuris buvo labai vaisingas dėl širdingo pasitikėjimo Jehova, kuomet jis 26 sunkius metus praleido tarnaudamas pionieriumi srityse, kur dar nebuvo lankęsi misionieriai, — Ceilone (dabar Šri Lanka), Birmoje (dabar Mianma), Malajoje, Tailande, Indijoje ir Pakistane.a

2. Kokį pasitikėjimą turi ugdyti mumyse Patarlių 3:5 žodžiai?

² „Pasitikėk Jehova visa savo širdimi“ — šie Patarlių 3:5 žodžiai, kaip jie išversti New World Translation Biblijoje, turėtų paskatinti mus visus toliau iš visos širdies savo gyvenimą aukoti Jehovai su įsitikinimu, kad jis gali sustiprinti mūsų tikėjimą taip, jog mes įveiksime į kalnus panašias kliūtis (Mato 17:20). Dabar panagrinėkime Patarlių 3:5 eilutę pagal jos kontekstą.

Tėviškas pamokymas

3. a) Koks padrąsinimas randamas pirmuose devyniuose Patarlių knygos skyriuose? b) Kodėl mes turėtume sutelkti dėmesį į Patarlių 3:1, 2 žodžius?

³ Pirmieji devyni Biblijos Patarlių knygos skyriai kupini puikių tėviškų pamokymų, išmintingų Jehovos patarimų visiems, kurie su viltimi laukia sūnystės danguje arba „Dievo vaikų garbės laisvės“ žemės rojuje (Romiečiams 8:18-21, 23). Čia yra išmintingi patarimai, kuriuos tėvai gali pritaikyti auklėdami savo sūnus ir dukteris. Ypač svarbus Patarlių 3-iojo skyriaus patarimas, kuris prasideda perspėjimu: „Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo ir tegul tavo širdis laikosi mano įsakymų.“ Kai paskutinės Šėtono piktojo pasaulio dienos skuba į savo pabaigą, mes turime vis labiau sutelkti dėmesį į Jehovos priminimus. Kelias gali atrodyti ilgas, bet pažadas visiems, kurie ištveria, yra ‛ilgos dienos ir gyvenimo metai bei ramybė’ — amžinas gyvenimas Jehovos naujojoje sistemoje (Patarlių 3:1, 2).

4, 5. a) Kokie puikūs ryšiai aprašyti Jono 5:19, 20? b) Kaip patarimas iš Pakartoto Įstatymo 11:18-21 pritaikomas šiandien?

⁴ Puikūs tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšiai gali būti labai vertingi. Mūsų Kūrėjas, Jehova Dievas, numatė, kad taip būtų. Kristus Jėzus pasakė apie savo artimą ryšį su Jehova: „Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką jisai daro, lygiai daro ir Sūnus. Tėvas gi myli Sūnų ir parodo jam visa, ką pats daro“ (Jono 5:19, 20). Jehovos tikslas buvo, kad panašus artimumas egzistuotų tarp jo ir visos jo šeimos žemėje, taip pat ir tarp žmogiškų tėvų bei jų vaikų.

⁵ Pasitikėjimu pagrįsti šeimos santykiai buvo skatinami senovės Izraelyje. Jehova davė tėvams patarimą: „Įsidėkite šituos mano žodžius į savo širdis ir sielas ir pasikabinkite juos kaip ženklą ant rankų, ir patalpinkite tarp savo akių. Mokykite savo sūnus juos apmąstyti, kada sėdėsi savo namuose ir eisi keliu, atsiguldamas ir atsikeldamas. Pasirašyk juos savo namų staktose ir ant durų, kad tavosios ir tavo sūnų dienos padaugėtų žemėje, kurią Viešpats jūsų tėvams prisiekė jiems duoti, kolei dangus ištiestas viršum žemės“ (Pakartoto Įstatymo 11:18-21). Inspiruotas mūsų Didžiojo Instruktoriaus, Jehovos Dievo, Žodis gali tikrai tarnauti tam, kad būtų sukurti artimi santykiai tarp jo ir tėvų bei jų vaikų, taip pat tarp jo bei visų kitų, kurie tarnauja jam krikščionių susirinkime (Izaijo 30:20, 21).

6. Kaip mes galime rasti malonę pas Dievą ir žmones?

⁶ Išmintingas tėviškas patarimas Dievo tautai, kaip jauniems, taip ir seniems, tęsiamas Patarlių knygos 3-io skyriaus 3 ir 4 eilutėse: „Tenepameta tavęs gailestingumas [„meilės kupinas gerumas“, NW] ir tiesa [„teisingumas“, NW]. Pasikabink sau jas po kaklu ir įsirašyk į savo širdies plokštes. Tai tu rasi malonės ir geros drausmės Dievo ir žmonių akivaizdoje.“ Pats Jehova Dievas yra nepranokstamas meilės kupinu gerumu ir teisingumu. Psalmių 25:10 (NW [24:10,ŠR]) sakoma, kad „visi Jehovos keliai yra meilės kupinas gerumas ir teisingumas“. Imituodami Jehovą, mes turime branginti šias savybes ir jų apsaugančią jėgą, vertinti jas, kaip vertintume neįkainojamą vėrinį, ir neišdildomai įrašyti savo širdyje. Tada mes galime karštai melsti: „O Jehova, ... tegu tavo meilės kupinas gerumas ir tavo teisingumas nuolat saugo mane“ (Psalmių 40:11, NW [39:12, ŠR]).

Nuolatinis pasitikėjimas

7. Kaip Jehova įrodė, kad jis vertas pasitikėjimo?

⁷ Žodyne Webster’s Ninth New Collegiate Dictionary pasitikėjimas yra apibūdinamas kaip „tvirtas pasikliovimas charakteriu, sugebėjimais, stiprumu arba kieno nors ar kokia nors tiesa“. Tvirtas Jehovos charakterio pagrindas yra meilės kupinas gerumas. Ir mes galime turėti visišką pasitikėjimą jo sugebėjimu įvykdyti tai, ką jis pažadėjo, nes pats jo vardas, Jehova, identifikuoja jį kaip didįjį tikslų Įvykdytoją (Išėjimo 3:14; 6:2-8). Kaip Kūrėjas, jis yra jėgos ir dinaminės energijos šaltinis (Izaijo 40:26, 29, NW). Jis — tiesos įsikūnijimas, kadangi „neįmanoma, kad Dievas meluotų“ (Žydams 6:18). Todėl mes esame skatinami besąlygiškai pasitikėti Jehova, mūsų Dievu, didžiuoju visos tiesos Šaltiniu, turinčiu begalinę jėgą apsaugoti tuos, kurie juo pasitiki, ir šlovingai įgyvendinti visus savo didingus tikslus (Psalmių 90:1, 2; Izaijo 55:8-11).

8, 9. Kodėl pasaulyje beviltiškai trūksta pasitikėjimo ir kuo tuo atžvilgiu skiriasi Jehovos Liudytojai?

⁸ Šiame išsigimusiame mus supančiame pasaulyje pasitikėjimo beviltiškai trūksta. Priešingai, visur matome gobšumą ir korupciją. Žurnalo World Press Review (Pasaulio spaudos apžvalga) 1993 metų gegužės mėnesio leidinio viršelyje buvo išspausdinta žinia: „KORUPCIJOS BUMAS — nešvarūs pinigai esant naujai pasaulio tvarkai. Korupcijos industrija nusitęsė nuo Brazilijos iki Vokietijos, nuo Jungtinių Valstijų iki Argentinos, nuo Ispanijos iki Peru, nuo Italijos iki Meksikos, nuo Vatikano iki Rusijos.“ Vadinamoji nauja žmonių pasaulio tvarka, pagrįsta neapykanta, gobšumu ir nepasitikėjimu, neatneša nieko daugiau kaip tik didėjančias žmonijos nelaimes.

⁹ Priešingai negu pasaulio tautos, Jehovos Liudytojai yra laimingi, būdami „tauta, kurios Dievas yra Jehova“. Vien tik jie gali tikrai pasakyti: „Mes pasitikime Dievu.“ Kiekvienas iš jų gali džiugiai skelbti: „Dievu aš pasitikiu, išgirdamas Jo žodį... Aš pasitikiu Dievu nesibijodamas“ (Psalmių 33:12, NW; 56:5, 12, ŠvR [32:12, ŠR; 55:5, 12, ŠR]).

10. Kas daugeliui jaunų krikščionių suteikė stiprybės išsaugoti ištikimybę?

¹⁰ Vienoje Azijos šalyje, kur tūkstančiai jaunų Liudytojų buvo žvėriškai mušami ir įkalinami, pasitikėjimas Jehova padėjo didžiajai daugumai iš jų ištverti. Kartą naktį kalėjime vienas jaunas Liudytojas, patyręs baisias kančias, pajuto, kad daugiau nebegalės iškęsti. Bet vogčiomis, tamsos priedangoje, pas jį atėjo kitas jaunuolis. Jis sušnibždėjo: „Laikykis; aš pasidaviau ir nuo tol nebeturiu dvasios ramybės.“ Pirmajam jaunuoliui vėl atgijo ryžtas tvirtai laikytis. Mes galime visiškai pasitikėti Jehova, kad jis padės mums nugalėti bet kokį Šėtono mėginimą sugriauti mūsų ištikimybę (Jeremijo 7:3-7; 17:1-8; 38:6-13, 15-17).

11. Kaip mes esame skatinami pasitikėti Jehova?

¹¹ Pirmajame įsakyme iš dalies pasakyta: „Mylėk Viešpatį [„Jehovą“, NW], savo Dievą, visa širdimi“ (Morkaus 12:30). Kai mąstome apie Dievo Žodį, didingos tiesos, kurių mes išmokstame, giliai įstringa mūsų širdyje, todėl mes esame skatinami visiškai atsidėti mūsų nuostabaus Dievo, Suverenaus Viešpaties Jehovos, tarnybai. Tai širdis, kupina dėkingumo jam už viską — ko jis mus išmokė, ką dėl mūsų padarė ir ką dar padarys — skatina mus besąlygiškai pasitikėti jo išgelbėjimu (Izaijo 12:2).

12. Kaip metams bėgant daugelis krikščionių parodė savo pasitikėjimą Jehova?

¹² Šis pasitikėjimas gali būti išugdytas metams bėgant. Nuolankus Jehovos Liudytojas, nuo 1927-jų balandžio daugiau nei 50 metų ištikimai tarnavęs Sargybos bokšto bendruomenės pagrindiniame biure Brukline, rašė: „To mėnesio pabaigoje aš gavau kišenpinigius — penkis dolerius, kurie buvo įdėti į voką su puikiu atviruku ir jame užrašytu tekstu iš Biblijos Patarlių 3:5, 6... Tai buvo visiškas pagrindas pasitikėti Jehova, nes pagrindiniame biure aš greitai supratau, kad Jehova turi ‛ištikimą bei protingą vergą’, kuris ištikimai rūpinasi visais Karalystės interesais čia, žemėje (Mato 24:45-47).“b Šio krikščionio širdis buvo kupina ne meilės pinigams, bet noro įsigyti „nenykstantį lobį danguje“. Taip pat ir šiandien tūkstančiai tų, kurie tarnauja Sargybos bokšto bendruomenės Betelio namuose visoje žemėje, daro tai, tarsi būtų davę teisinį neturto įžadą. Jie pasitiki Jehova, kad jis pasirūpins kasdieniniais jų poreikiais (Luko 12:29-31, 33, 34).

Pasitikėk Jehova

13, 14. a) Kur tiktai galima rasti brandų patarimą? b) Ko turime vengti, kad iškęstume persekiojimą?

¹³ Mūsų dangiškasis Tėvas primena mums: „Nesiremk savo gudrumu“ (Patarlių 3:5). Pasaulietiniai patarėjai ir psichologai negali niekada tikėtis priartėti prie Jehovos išminties ir supratimo. „Jo išmintis yra begalinė“ (Psalmių 147:5, ŠvR [146:5, ŠR]). Užuot pasitikėję žymių pasaulio žmonių išmintimi arba savo pačių neapšviestais jausmais, dėl brandaus patarimo verčiau kreipkimės į Jehovą, jo Žodį ir į krikščionių susirinkimo vyresniuosius (Psalmių 54:23; 1 Korintiečiams 2:5).

¹⁴ Žmonių išmintis arba aukštas postas mums visiškai nepadės greitai besiartinančią rūstaus išmėginimo dieną (Izaijo 29:14; 1 Korintiečiams 2:14). Antrojo pasaulinio karo metu Japonijoje vienas gabus, bet išdidus Dievo tautos ganytojas nusprendė pasitikėti savo paties protu. Patyręs priespaudą, jis tapo atskalūnu, ir didžioji kaimenei priklausiusiųjų dalis dėl persekiojimo nutraukė savo veiklą. Ištikima sesuo japonė, kuri drąsiai ištvėrė baisų elgesį purvinose kalėjimo kamerose, pasakė: „Tie, kurie ištvėrė, neturėjo ypatingų sugebėjimų ir būdavo nepastebimi. Žinoma, mes visi turime nuolat pasitikėti Jehova visa savo širdimi.“c

15. Kokia dieviška savybė būtina, kad įtiktume Jehovai?

¹⁵ Kad pasitikėtume Jehova labiau negu savo protu, reikalingas nuolankumas. Kokia svarbi ši savybė visiems, kurie nori patikti Jehovai! Juk netgi mūsų Dievas, nors jis yra Suverenus visos visatos Viešpats, parodo nuolankumą, elgdamasis su savo protingais kūriniais. Mes galime būti už tai dėkingi. „Jis nusilenkia žemyn į dangų ir į žemę stebėti pasižeminančiuosius. Jis iškelia vargstantįjį iš dulkių“ (Psalmių 113:6, 7, ŠvR [112:6, 7, ŠR]). Būdamas didžiai gailestingas, jis atleidžia mums mūsų silpnybes dėl savo mylimo Sūnaus, Kristaus Jėzaus, vertingos išperkamosios aukos, kuri yra didžiausia jo dovana žmonijai. Kokie mes turime būti dėkingi už šį neužtarnautą gerumą!

16. Kaip broliai turėtų siekti privilegijų susirinkime?

¹⁶ Jėzus pats mums primena: „Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“ (Mato 23:12). Su nuolankumu krikštyti broliai turėtų siekti atsakingų pareigų krikščionių susirinkime. Tačiau vyresnieji turėtų žiūrėti į savo pareigas ne kaip į padėties simbolį, bet kaip į galimybę atlikti darbą — kukliai, su dėkingumu, stropiai, kaip tai darė Jėzus, kuris pasakė: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“ (Jono 5:17; 1 Petro 5:2, 3).

17. Ką mes visi turime pripažinti ir ką daryti tai turėtų mus paskatinti?

¹⁷ Visada nuolankiai ir maldingai pripažinkime, kad Jehovos akimis mes esame ne daugiau kaip dulkės. Taigi kokie laimingi mes galime būti, kad „Viešpaties gailestingumas [„meilės kupinas Jehovos gerumas“, NW] nuo amžių ir per amžius tiems, kurie jo bijo, ir jo teisybė vaikų vaikams“! (Psalmių 102:14, 17). Todėl mes visi turėtume būti uolūs Dievo Žodžio tyrinėtojai. Laiką, praleistą studijuojant asmeniškai ir šeimoje, taip pat krikščionių sueigose, turėtume laikyti savo pačiomis vertingiausiomis kiekvienos savaitės valandomis. Taip mes ‛atpažįstame šventąjį’. Ir taip įgyjame „supratimo“ (Patarlių 9:10, ŠvR).

„Visuose savo keliuose...“

18, 19. Kaip mes galime pritaikyti Patarlių 3:6 savo gyvenime ir koks gali būti rezultatas?

¹⁸ Nukreipdamas mus į Jehovą, dievišką supratimo Šaltinį, Patarlių 3:6 tekstas toliau sako: „Visuose savo keliuose atsimink jį, tai jis ves tavo žingsnius.“ Atsiminti Jehovą — tai, be kita ko, glaudžiai bendrauti su juo maldoje. Kad ir kur bebūtume ir kokia beiškiltų situacija, mes galime tiesiogiai kreiptis į jį malda. Atlikdami savo kasdieninį darbą, ruošdamiesi lauko tarnybai ir skelbdami jo Karalystę po namus, mes galime nuolat melsti, kad jis palaimintų mūsų veiklą. Taigi mes galime turėti neįkainojamą privilegiją ir džiaugsmą ‛vaikščiodami su Dievu’ ir pasitikėdami, kad jis ‛ves mūsų žingsnius’, kaip jis vedė dievobaimingąjį Henochą, Nojų ir ištikimuosius izraelitus, tokius kaip Jozuė ir Danielius (Pradžios 5:22; 6:9; Pakartoto Įstatymo 8:6; Jozuės 22:5; Danieliaus 6:23; taip pat žiūrėk Jokūbo 4:8, 10).

¹⁹ Jeigu savo prašymus mes išsakome Jehovai, tai galime būti tikri, kad ‛Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės mūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje’ (Filipiečiams 4:7). Ši Dievo ramybė, kurią atspindi džiugi veido išraiška, gali padėti palankiai reaguoti į mūsų žinią butų savininkams, kuriuos sutinkame mūsų skelbimo darbe (Kolosiečiams 4:5, 6). Tai gali taip pat padrąsinti tuos, kurie galbūt prislėgti sunkumų arba neteisybės, taip paplitusios šiandieniniame pasaulyje, kaip parodo žemiau nurodytas pranešimas.d

20, 21. a) Kaip Jehovos Liudytojų ištikimybė nacistų teroro metu drąsino kitus? b) Kokį ryžtą mumyse turi pažadinti Jehovos balsas?

²⁰ Maksas Libsteris, gimimo žydas, lyg per stebuklą išsigelbėjęs masinio naikinimo metu, savo kelionę į nacistų mirties stovyklą aprašė tokiais žodžiais: „Mus sugrūdo į traukinio vagonus, kurie buvo pertvarkyti į mažytes kameras dviem asmenims. Kai mane spyriu įstūmė į vieną iš jų, aš susidūriau su kaliniu, kurio akys spindėjo ramybe. Jis čia pateko dėl to, kad gerbė Dievo įstatymą ir, užuot praliejęs kitų žmonių kraują, verčiau pasirinko kalėjimą bei galimą mirtį. Jis buvo vienas iš Jehovos Liudytojų. Iš jo buvo atimti vaikai ir buvo nužudyta jo žmona. To paties tikėjosi ir jis. Per 14-ka kelionės dienų aš gavau atsakymą į savo maldas, nes kaip tik šiame kelyje į mirtį aš radau amžinojo gyvenimo viltį.“

²¹ Išleistas iš Osvencimo, kaip jis pats pasakė, iš „liūtų urvo“, po savo krikšto šis brolis vedė vieną Jehovos Liudytoją, kuri pati buvo įkalinta ir jos tėvas kentėjo koncentracijos stovykloje Dachau. Būdamas ten, jos tėvas sužinojo, kad jo žmona ir jaunesnioji duktė taip pat suimtos. Jis aprašo savo reakciją: „Aš buvau labai sunerimęs. Kai vieną dieną aš stovėjau eilėje prie dušo, išgirdau balsą, cituojantį Patarlių 3:5, 6... Atrodė, tarsi šis balsas aidėtų iš dangaus. Tai buvo kaip tik tai, ko man reikėjo, kad atgaučiau pusiausvyrą.“ Iš tikrųjų tai buvo balsas vieno kalinio, citavusio šį tekstą, tačiau šis atsitikimas aiškiai parodo, kokią jėgą gali mums suteikti Dievo Žodis (Žydams 4:12). Te šiandien Jehovos balsas kalba mums galingai mūsų 1994 metų teksto žodžiais: „Pasitikėk Jehova visa savo širdimi“!

[Išnašos]

Santrauka

◻ Koks patarimas pateikiamas Patarlių knygoje?

◻ Kokią naudą teikia mums pasitikėjimas Jehova?

◻ Ką reiškia pasitikėti Jehova?

◻ Kodėl turėtume prisiminti Jehovą visuose savo keliuose?

◻ Kaip Jehova veda mūsų žingsnius?

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Džiugi Karalystės žinia patraukia atviros širdies žmones