Koks jūsų požiūris į mirtį?

MINTYS apie mirtį slegia visus žmones — kad ir kokie stiprūs ar turtingi jie būtų. Ji gali ištikti bet kada: pereinant gatvę ar gulint lovoje. Teroristų išpuoliai 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją Niujorke ir Vašingtone akivaizdžiai rodo, kad šis „paskutinis priešas“, mirtis, renkasi aukas iš visokių visuomenės sluoksnių, įvairaus amžiaus, ir kartais nusineša tūkstančius gyvybių per keletą minučių. (1 Korintiečiams 15:26)

Nors mirties tema skaudi, ji, atrodo, žmones domina. Ko gero, niekas neskatina pirkti tiek laikraščių ir nepritraukia tiek žmonių prie televizorių ekranų, kaip pranešimai apie mirtį, ypač apie daugybės žmonių žūtį siaubingomis aplinkybėmis. Žmonėms tarsi nenusibosta klausytis apie karų, stichinių nelaimių padarinius, nusikaltėlių ar ligų aukas. Toks perdėtas domėjimasis mirtimi matomas iš to, kaip žmonės audringai reaguoja į valstybės veikėjų ar garsenybių mirtį.

Visa tai nepaneigiama. Žmonių nenustoja dominti mirtis — kitų mirtis. Bet apie savo pačių mirtį jie vengia ir pagalvoti. Mūsų gyvenimo baigtis yra tema, kurios kratomės iš tolo.

Mirtis trikdo

Mintys apie mirtį yra ir visuomet bus nemalonios. Kodėl? Todėl, kad Dievas įdiegė mums stiprų troškimą gyventi amžinai. „Jis įdiegė amžinybę į jų širdį“, — sakoma Mokytojo 3:11. Dėl mirties neišvengiamybės žmogaus viduje kyla konfliktas, nuolatinis nerimas. Norėdami nuslopinti tą konfliktą ir patenkinti įgimtą troškimą gyventi, žmonės prikūrė įvairiausių idėjų pradedant sielos nemirtingumo dogma ir baigiant reinkarnacija.

Šiaip ar taip, mirtis yra skausmas ir beveik kiekvienas žemėje jos bijo. Tad nenuostabu, kad žmonijai sunku susitaikyti su mintimi apie mirtį. Ji paverčia niekais gyvenimą, paaukotą siekti turtų ir valdžios.

Mirtis atskiria

Praeityje nepagydomam ligoniui ar mirtinai sužeistam žmogui būdavo leidžiama mirti savo namuose, apsuptam mylimų artimųjų. Taip dažnai būdavo bibliniais laikais, kai kur įprasta ir šiandien. (Pradžios 49:1, 2, 33) Tokiais atvejais susirenka visa šeima, net vaikai įtraukiami į pokalbį. Kiekvienas šeimos narys mato nesąs paliktas sielvartauti vienas, todėl toks dalijimasis atsakomybe ir skausmu visus guodžia.

Visiškai kitaip yra visuomenėje, kur mirtis laikoma tabu, vengtina tema, kur vaikams apie ją neužsimenama, manant, kad jie to nepakels. Šiandien dažnai žmonės miršta vieniši. Nors dauguma norėtų mirti namie rūpestingai prižiūrimi namiškių, ne vienas užgęsta ligoninėje, paliktas ir kenčiantis, prijungtas prie modernios aparatūros. O milijonai kitų nueina į nežinią per masinius naikinimus, pilietinius karus, pakirsti bado, AIDS ar nepakeliamo skurdo.

Svarstytina tema

Biblijoje nesakoma, jog mąstyti apie mirtį nevalia. Mokytojo 7:2 yra tokie žodžiai: „Verčiau eiti į namus, kur gedima, negu į namus, kur puotaujama, nes toks kiekvieno žmogaus galas.“ Jei tenka gedėti dėl artimo mirties, tikriausiai pamirštame kasdienius rūpesčius ar darbus ir susimąstome, koks trumpas gyvenimas. Tokie apmąstymai gali padėti gyventi prasmingiau ir neeikvoti laiko tuščiai.

Kaip jūs žiūrite į mirtį? Ką manote, kuo tikite, ko viliatės ir ko bijote galvodami apie savo gyvenimo pabaigą?

Paaiškinti ir suvokti mirties esmę žmogui neįmanoma lygiai taip pat, kaip suprasti gyvenimo esmę. Patikimų žinių apie tai turi tiktai Kūrėjas. Jis yra „gyvenimo šaltinis“ ir tik jis vienas „gali išgelbėti iš mirties“. (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; 68:20, Brb) Gal ir nustebsite, bet kai kuriuos paplitusius įsitikinimus apie mirtį palyginę su Dievo Žodžiu būsite paguostas ir nuramintas. Sužinosite, kad mirtis nėra visko pabaiga.

[Anotacija 4 puslapyje]

Mirties neišvengiamybė skatina nugyventi savo dienas prasmingiau