Toliau aukite pažinimu

‛Savo tikėjimu ugdykite... pažinimą’ (2 PETRO 1:5).

1, 2. a) Ką tu galėtum sužinoti, pažvelgęs į dangų? (Romiečiams 1:20). b) Kiek iš esmės padidėjo žmogaus pažinimas?

KĄ TU galėtum sužinoti išėjęs į aiškią tamsią naktį ir pažvelgęs į šviesų mėnulį ir nesuskaičiuojamas žvaigždes? Tu galėtum kai ką sužinoti apie Tą, kuris visa tai sukūrė (Psalmių 18:2-7; 68:35).

² Jeigu norėtum padidinti tą pažinimą, ar tu turėtum lipti ant savo namo stogo ir žvelgti nuo čia į dangų? Tikriausiai ne. Albertas Einšteinas kartą pavartojo tokią iliustraciją pabrėžti mintį, kad mokslininkai iš tiesų nedaug tepadidino savo žinias apie visatą ir, žinoma, labai mažai apie jos Kūrėją.a Dr. Luisas Tomas rašė: „Vienintelis didžiausias mokslo pasiekimas šiame moksliniu atžvilgiu produktyviausiame amžiuje yra atradimas, kad mes esame visiški nemokšos; mes labai mažai žinome apie gamtą ir suprantame apie ją dar mažiau.“

3. Kokia prasme, didėjant pažinimui, didėja kančios?

³ Netgi jeigu visus likusius savo gyvenimo metus tu eikvotum tokių žinių įgijimui, tai tik dar labiau suprastum, koks trumpas gyvenimas, ir aiškiau pamatytum, kad dėl savo netobulumo ir šio pasaulio „iškrypimo“ žmogus panaudoja tas žinias ribotai. Saliamonas pabrėžė šią mintį, rašydamas: „Nes kur yra daug išminties, ten daug ir apmaudo, ir kas daugina žinojimą, didina ir kentėjimą“ (Ekleziasto 1:15, 18). Taip, įgijimas pažinimo ir išminties, nekreipiant jokio dėmesio į Dievo tikslus, paprastai sukelia kančias ir apmaudą (Ekleziasto 1:13, 14; 12:12; 1 Timotiejui 6:20).

4. Kokį pažinimą mes turėtume trokšti įgyti?

⁴ Bet ar Biblija mums nepataria stengtis padidinti savo pažinimą? Apaštalas Petras rašė: „Todėl aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir iki amžinybės dienos! Amen“ (2 Petro 3:18). Mes galime ir turime priimti šį tarsi mums taikomą patarimą, skatinantį mus augti pažinimu. Tačiau kokios rūšies pažinimu? Kaip mes galime jį padidinti? Ir ar tai mes tikrai darome?

5, 6. Kaip Petras pabrėžė, kad mums būtina įgyti pažinimą?

⁵ Tikslaus pažinimo apie visatos Kūrėją ir Jėzų gausinimas — tai pagrindinė antrojo Petro laiško mintis. Jo įžangoje jis rašė: „Malonė ir ramybė teauga jums su Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus [„tiksliu“, NW] pažinimu. Jo dieviška galybė padovanojo mums visa, kas praverčia gyvenimui ir maldingumui [„tiksliu“, NW] pažinimu to, kuris pašaukė mus savo šlove ir jėga“ (2 Petro 1:2, 3). Taigi neužtarnautą malonę ir ramybę jis susieja su įgijimu pažinimo apie Dievą ir jo Sūnų. Tai protinga, kadangi tikrojo pažinimo centre yra Kūrėjas, Jehova. Kas bijo Dievo, tas sugeba matyti dalykus tikroje šviesoje ir gali padaryti pagrįstas išvadas (Patarlių 1:7).

⁶ Po to Petras ragino: ‛Savo tikėjimu ugdykite dorybę, dorybe — pažinimą, pažinimu — susivaldymą, susivaldymu — ištvermę, ištverme — maldingumą, maldingumu — brolybę, o brolybe — meilę. Kai šitie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus [„tiksliame“, NW] pažinime’ (2 Petro 1:5-8).b Kitame skyriuje mes skaitome, kad pažinimo įgijimas padeda žmonėms išvengti pasaulio užteršimo (2 Petro 2:20). Todėl Petras paaiškino, kad pažinimas reikalingas ir tiems, kurie tampa krikščionimis, ir tiems, kurie jau tarnauja Jehovai. Ar tu priklausai vienai iš šių grupių?

Mokykis, pakartok, pritaikyk

7. Kokiu būdu daugelis įgijo tikslų pagrindinių Biblijos tiesų pažinimą?

⁷ Galbūt tu studijuoji su Jehovos Liudytojais Bibliją, kadangi išgirdai jų žinioje tiesos skambesį. Kartą per savaitę, maždaug vieną valandą jūs tyrinėjate biblinę temą, naudodamiesi tokia pagalbine priemone, kaip knyga You Can Live Forever in Paradise on Earth (Tu amžiais gali gyventi žemės rojuje [rusų kalba]). Puiku! Daugelis, taip studijavę su Jehovos Liudytojais, įgijo tikslų pažinimą. Tačiau ką tu gali daryti, kad asmeniškai galėtum dar daugiau išmokti? Čia pateikiami keli patarimai.c

8. Ką gali daryti mokinys, ruošdamasis studijoms, kad daugiau išmoktų?

⁸ Ruošdamasis savo studijai, iš anksto susipažink su medžiaga, kuri bus studijuojama. Tai reiškia peržiūrėti skyriaus pavadinimą, paantraštes ir medžiagos iliustravimui skirtus paveikslus. Po to, kai skaitai leidinio pastraipą arba jo dalį, ieškok pagrindinių minčių ir jas paremiančių Rašto tekstų, pabraukdamas arba paryškindamas juos. Kad pamatytum, ar įsisavinai perskaitytas tiesas, mėgink atsakyti į įvairių pastraipų klausimus. Tai darydamas, stenkis formuluoti atsakymus savais žodžiais. Pagaliau pakartok pamoką, stengdamasis prisiminti pagrindinius punktus ir juos paremiančius argumentus.

9. Kaip patarimų dėl studijavimo pritaikymas padės mokytis?

⁹ Jeigu tu pritaikai šiuos patarimus, tai gali tikėtis, kad tavo žinios didės. Kodėl? Viena priežastis ta, kad tu imiesi tos medžiagos su dideliu troškimu mokytis, tai yra lyg ruoši dirvą. Apžvelgdamas visą medžiagą ir po to pagrindinius punktus bei argumentacijos būdą, tu pamatysi, kaip atskiri punktai siejasi su tema arba su išvada. Galutinis pakartojimas padės tau prisiminti, ką studijavai. O kas tau gali būti naudinga toliau studijuojant Bibliją?

10. a) Kodėl vien pakartojimas faktų ar naujos informacijos turi tiktai ribotą vertę? b) Kas įeina į „prisiminimą išdėstytais intervalais“? c) Kaip izraelitų sūnums galėjo būti naudingas pakartojimas?

¹⁰ Lavinimo srities specialistai žino savalaikio ir tikslingo pakartojimo vertę. Tai ne beprasmis žodžių pakartojimas, ką mes galbūt darydavome mokykloje, atmintinai mokydamiesi kokį nors vardą, faktą arba mintį. Tačiau ar pastebėjai, kad tu greitai užmiršdavai, ką būdavai mintinai deklamavęs, kad tai greit išnykdavo iš atminties? Kodėl? Naujo žodžio arba fakto mechaniškas kartojimas gali būti nuobodus, ir todėl rezultatai — trumpalaikiai. Kaip tai galima pakeisti? Padės tavo nuoširdus noras mokytis. Kitas būdas yra tikslingas pakartojimas. Kai tu įsisavinai mintį, po kelių minučių, kol tai dar neišnyko iš tavo atminties, pabandyk pats išrausti iš ten, ką išmokai. Tai vadinamasis „prisiminimas išdėstytais intervalais“. Taip atgaivindamas ką nors savo atmintyje, kol tai dar neišblėso, tu prailginsi įsiminimo laiką. Izraelyje tėvai-vyrai turėdavo įdiegti Dievo įsakymus savo sūnums (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). „Įdiegti“ reiškia mokyti pakartojant. Matyt, dauguma tų tėvų pirmiausia perskaitydavo įstatymus savo sūnums; vėliau jie pakartodavo informaciją; ir po to jie užduodavo savo sūnums klausimus iš to, ką jie išmokdavo.

11. Ką, studijuojant Bibliją, galima daryti, kad geriau išmoktume?

¹¹ Jeigu kas nors iš Liudytojų studijuoja su tavimi Bibliją, tai jis arba ji gali padėti tau mokytis, studijavimo metu protarpiais darydami trumpus apibendrinimus. Tai nėra primityvu. Tai technika, kuri pagerina įsiminimą, todėl mielai imkis periodiškų pakartojimų. Po to, studijos pabaigoje galutinai pakartok, atsakydamas iš atminties. Tu gali paaiškinti mintį savais žodžiais, tartum mokytum kitą asmenį (1 Petro 3:15). Tai padės įdiegti tai, ką tu išmokai, tavo atmintyje ilgam laikui. (Palygink Psalmių 118:1, 2, 125; 2 Petro 3:1.)

12. Ką gali daryti studijuojantysis, kad pagerintų savo atmintį?

¹² Kitas tau naudingas žingsnis: pasakok tai, ką išmokai, vieną arba dvi dienas kam nors kitam — galbūt mokyklos draugui, bendradarbiui arba kaimynui. Tu gali paminėti temą ir po to pasakyti, kad tik nori pažiūrėti, kaip tau seksis prisiminti pagrindinius argumentacijos punktus arba paremiančius Biblijos tekstus. Taip gali būti pažadintas kito susidomėjimas. Net jeigu taip ir neatsitiktų, pats tavo naujos informacijos pakartojimo procesas po vienos ar dviejų dienų įtvirtins ją tavo atmintyje. Tada tu ją tikrai įsisavinsi ir darysi tai, kam skatina 2 Petro 3:18 tekstas.

Aktyviai mokytis

13, 14. Kodėl mes turėtume trokšti daugiau, negu tik įgyti ir prisiminti informaciją?

¹³ Mokytis — tai daugiau negu kaupti faktus arba sugebėti prisiminti informaciją. Tai darė religingi žmonės Jėzaus dienomis, nuolat kartodami savo maldas (Mato 6:5-7). Bet kaip juos veikė šita informacija? Ar jie parodė teisingumo vaisius? Vargu (Mato 7:15-17; Luko 3:7, 8). Problema dalinai buvo ta, kad pažinimas neprasiskverbė į jų širdis ir nepaveikė jų daryti gera.

¹⁴ Pagal Petrą, krikščionys ir tada, ir dabar turėjo elgtis kitaip. Jis skatina mus papildyti savo tikėjimą pažinimu, kuris padėtų mums vengti būti neaktyviems ar bevaisiams (2 Petro 1:5, 8). Kad taip iš tikrųjų būtų su mumis, mes turime trokšti augti tuo pažinimu ir kad jis giliai įsišaknytų mumyse, paliesdamas mūsų slapčiausią vidų. Tačiau taip būna ne visada.

15. Koks sunkumas iškilo kai kuriems hebrajams-krikščionims?

¹⁵ Pauliaus dienomis hebrajai-krikščionys šiuo atžvilgiu turėjo sunkumų. Būdami žydai, jie turėjo tam tikrą Raštų pažinimą. Jie žinojo apie Jehovą ir kai kuriuos jo reikalavimus. Vėliau savo pažinimą jie papildė žiniomis apie Mesiją, parodė tikėjimą ir buvo pakrikštyti kaip krikščionys (Apaštalų darbai 2:22, 37-41; 8:26-36). Slenkant mėnesiams ir metams, jie, matyt, lankė krikščionių sueigas, kur galėjo dalyvauti skaitydami Rašto tekstus ir komentuodami. Vis dėlto kai kurie neaugo pažinimu. Paulius rašė: „Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų pagrindinių dalykų apie Dievo apreiškimą. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio“ (Žydams 5:12). Kaip tai galėjo būti? Ar galėtų tai atsitikti ir mums?

16. Kas yra amžinasis įšalas ir kokią įtaką jis turi augalams?

¹⁶ Pavyzdžiui, pagalvokime apie amžinąjį įšalą, pastoviai įšalusią Arkties ir kitų regionų žemę, kur vidutinė temperatūra yra žemiau užšalimo taško. Žemė, uoliena, požeminis vanduo sušąla į tvirtą masę, kartais pasiekiančią 900 metrų gylį. Vasarą žemės paviršius gali tirpti (vadinamasis sezoninio tirpimo sluoksnis). Tačiau šis plonas aptirpusios žemės sluoksnis paprastai virsta purvu, nes drėgmė negali įsiskverbti giliau į įšalą. Augalai, augantys ploname viršutiniame sluoksnyje, dažnai maži ir sunykę; jų šaknys negali prasiskverbti pro įšalą. „Kokį ryšį, — nusistebėsi tu, — amžinasis įšalas gali turėti su tuo, ar tu augi Biblijos tiesų pažinimu?“

17, 18. Kaip amžinasis įšalas ir jo sezoninio tirpimo sluoksnis gali būti panaudotas pailiustruoti, kas atsitiko kai kuriems hebrajams-krikščionims?

¹⁷ Amžinasis įšalas gerai iliustruoja būseną tų, kurių protinės jėgos nėra aktyviai pajungtos priimti, prisiminti ir pritaikyti tikslų pažinimą. (Palygink Mato 13:5, 20, 21.) Toks asmuo, matyt, turi protinį sugebėjimą pažinti įvairius dalykus, tarp jų ir Biblijos tiesą. Kaip ir anie hebrajai-krikščionys, jis studijavo „Dievo žodžių pradinius pagrindus“ ir galbūt įvykdė reikalavimus, būtinus krikštui. Tačiau jis galbūt ‛nekilo aukštyn į subrendimą’, prie dalykų, viršijančių „Kristaus mokslo pradinę dalį“ (Žydams 5:12; 6:1, NTP).

¹⁸ Įsivaizduok kai kuriuos krikščionis to meto sueigoje. Jie dalyvavo ir buvo budrūs, tačiau ar jų protas buvo užimtas mokymusi? Ar jie aktyviai ir noriai augo pažinimu? Turbūt ne. Nesubrendusiems bet kuris dalyvavimas sueigose vyko tarsi ploname sezoninio tirpimo sluoksnyje, tuo tarpu giluminiai sluoksniai buvo įšalę. Tvirtesnių arba sudėtingesnių tiesų šaknys negalėjo prasiskverbti į tą daugiamečio protinio įšalo sritį. (Palygink Izaijo 40:24.)

19. Kaip patyręs krikščionis šiandien gali tapti panašus į hebrajus-krikščionis?

¹⁹ Panašiai gali būti krikščioniui ir šiandien. Nors jis ir dalyvauja sueigose, tačiau galbūt neišnaudoja galimybių augti pažinimu. Ar jis aktyvus per sueigas? Jaunam arba naujam pasisiūlyti perskaityti Rašto tekstą arba komentuoti pastraipos žodžiais gali prireikti didelių pastangų, tačiau tai atspindi gerą ir pagirtiną jo sugebėjimų lavinimą. Bet Paulius parodė, kad kiti krikščionys, atsižvelgiant į jų buvimo tiesoje laiką, turėtų žengti pirmyn už pradinės dalyvavimo stadijos, jeigu jie nori toliau augti pažinimu (Žydams 5:14).

20. Kokią savianalizę turi atlikti kiekvienas iš mūsų?

²⁰ Jeigu ilgametis krikščionis tik tiek pažengė pirmyn, kad gali perskaityti Biblijos tekstą arba pakomentuoti tik tiesiog iš pastraipos, panašu, kad jo dalyvavimas sueigoje išeina tarsi iš jo proto viršutinio „sezoninio tirpimo sluoksnio“. Gali praeiti sueiga po sueigos, bet, jeigu remtumėmės ankstesniu mūsų pavyzdžiu apie daugiametį įšalą, jo protinio sugebėjimo gelmės toliau lieka užšalusios. Mes turime savęs paklausti: „Ar taip nėra su manimi? Ar aš leidau, kad manyje įsigalėtų daugiametis proto įšalas? Kokiu mastu aš protiškai budžiu ir esu susirūpinęs mokymusi?“ Netgi jeigu sąžiningai atsakydami į tuos klausimus jausimės nesmagiai, mes dabar galime imtis atitinkamų priemonių augti pažinimu.

21. Kokias anksčiau aptartas priemones tu gali pritaikyti ruošdamasis sueigoms ar dalyvaudamas jose?

²¹ Kiekvienas iš mūsų gali pritaikyti patarimus iš 8-os pastraipos. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko mes esame susirinkime, mes galime pasiryžti veržtis pirmyn į subrendimą ir didesnį pažinimą. Kai kuriems tai gali reikšti, kad jie turės stropiau pasiruošti sueigoms, galbūt atnaujinti įpročius, kurių jie laikėsi prieš daug metų, tačiau kurie palaipsniui išnyko. Ruošdamasis pamėgink nustatyti pagrindinius punktus ir pabandyk suprasti nežinomus Rašto tekstus, kurie panaudojami pagrįsti argumentacijai. Ieškok naujo kampo ar aspekto studijuojamoje medžiagoje. Panašiai, per sueigas stenkis pritaikyti pats sau patarimus, paminėtus 10 ir 11 pastraipose. Stenkis būti protiškai budrus, tartum išlaikydamas aukštą savo proto temperatūrą. Tai neutralizuos kiekvieną tendenciją įsigalėti „daugiamečiui įšalui“; šios sąmoningos pastangos taip pat ištirpdys bet kurią „įšalo“ būseną, kuri galėjo atsirasti iki to (Patarlių 8:12, 32-34).

Pažinimas padeda parodyti dvasios vaisius

22. Kokia mums bus nauda, jeigu stengsimės padidinti savo pažinimą?

²² Kokia bus nauda mums asmeniškai, jeigu stengsimės augti mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus neužtarnauta malone ir pažinimu? Jeigu sąmoningai stengiamės išlaikyti mūsų proto jėgas budrias, pasiruošusias priimti pažinimą, tai naujų ir sudėtingesnių Biblijos tiesų sėklos išleis gilias šaknis ir mūsų supratimas didės ir taps ilgalaikis. Tai gali būti palyginta su tuo, ką pasakė Jėzus kitame palyginime apie širdis (Luko 8:5-12). Nukritusios į gerą žemę sėklos gali auginti tvirtas šaknis, ant kurių augalai remiasi, kad neštų ir duotų vaisius (Mato 13:8, 23).

23. Kokie bus rezultatai, jeigu širdimi priimame patarimą iš 2 Petro 3:18? (Kolosiečiams 1:9-12).

²³ Jėzaus palyginimas šiek tiek skiriasi, tačiau geri rezultatai panašūs į tuos, kuriuos pažadėjo Petras: „Todėl parodykite visą stropumą, kad savo tikėjimu ugdytumėte dorybę, dorybe — pažinimą... Kai šitie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime“ (2 Petro 1:5-8). Taip, mūsų augimas pažinimu padės mums būti vaisingiems. Mes pamatysime, kad įgydami vis didesnį pažinimą, jausime vis didesnį malonumą (Patarlių 2:2-5). Tu lengviau prisiminsi tai, ko mokysies, ir tai bus naudinga tau padedant kitiems tapti mokiniais. Taigi tavo darbas bus dar vaisingesnis ir teiks šlovę Dievui bei jo Sūnui. Petras užbaigė savo antrąjį laišką: „Aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir iki amžinybės dienos! Amen“ (2 Petro 3:18).

[Išnašos]

Ar tu gali prisiminti?

◻ Kodėl mes turime būti suinteresuoti padidinti savo pažinimą?

◻ Kaip neseniai studijuojantis Bibliją gali turėti daugiau naudos iš savo studijos?

◻ Kokio pavojaus, sulyginto su daugiamečiu įšalu, tu nori išvengti?

◻ Kodėl tu turi būti pasiryžęs pagerinti savo sugebėjimą padidinti pažinimą?

[Iliustracija 25 puslapyje]

Ar aš turiu sunkumų su protiniu įšalu?