Susikurkite laimingą gyvenimą!

„Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą... Ką tik daro, jam sekasi“ (PSALMIŲ 1:1, 3).

1. a) Kas, daugumos pasaulio jaunuolių nuomone, yra sėkmė? b) Kaip Biblijoje apibūdinamas žmogus, kuriam sekasi?

SĖKMĖ — kuo reikšmingas tau šis žodis? „Svarbiausias mano tikslas — susikurti sėkmingą verslą“, — sako vienas jaunuolis. O čia vienos paauglės žodžiai: „Didžiausia mano svajonė — turėti laimingą šeimą.“ Štai kitos paauglės mintys: „Mano troškimas — gražus namas, puikus automobilis... Rūpinuosi tik savimi.“ Bet tikroji sėkmė nėra matuojama nei pinigais, nei šeima, nei pelninga karjera. Psalmių 1:1–3 skaitome: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą, kas... Viešpaties įstatymu džiaugiasi... Ką tik daro, jam sekasi.“

2. Kur yra tikroji sėkmė ir koks vienintelis būdas ją pasiekti?

² Biblija žada tikrąją sėkmę — tai, ko nepajėgia suteikti joks žmogus! Tačiau ji nekalba apie finansinę naudą. Biblija pati perspėja: „Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams“ (1 Timotiejui 6:10, Brb red.). Tikroji sėkmė — įtikti Dievui ir laikytis jo įstatymų. Tik taip galima būti tikrai patenkintiems ir laimingiems! Galbūt pati mintis, kad reikia paklusti Jehovos įstatymams ir laikytis nurodymų, nemaloni. Tačiau Jėzus pasakė: „Palaiminti, kurie pripažįsta savo dvasios neturtą“ (Mato 5:3, NTJ). Suvoki tai, ar ne, esi sukurtas su dvasinėmis reikmėmis — vidiniu poreikiu pažinti Dievą bei suprasti jo tikslus. Taigi tu būsi tikrai laimingas tik tada, jei patenkinsi šias reikmes ir laikysies „Viešpaties įstatymo“.

Kodėl mums reikia Dievo įstatymų

3. Kodėl būsime laimingi tik Jehovai leisdami ‛pakreipti mūsų žingsnius’?

³ Pranašas Jeremijas rašė: „Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią nulemia. Gyvenimo kelio žmogus negali nei pasirinkti, nei gyvenime savuosius žingsnius pakreipti“ (Jeremijo 10:23). Taip yra visiems žmonėms, jauni jie, ar seni. Mums ne tik trūksta išminties, patyrimo ir žinių pakreipti savo žingsnius; mes tiesiog neturime teisės to daryti. Biblijoje, Apreiškimo 4:11, sakoma: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sukūrei — tavo valia visa yra ir buvo sukurta.“ Mūsų Kūrėjas Jehova yra „gyvybės šaltinis“ (Psalmių 36:9, NW). Todėl jis geriausiai žino, kaip mums gyventi. Jo duoti įstatymai neatima džiaugsmo, o teikia naudos (Izaijo 48:17). Atmesk Dievo įstatymą ir pasmerksi save nesėkmei.

4. Kodėl tiek daug jaunuolių griauna savo gyvenimą?

⁴ Pavyzdžiui, ar kada nors susimąstei, kodėl tiek daug jaunuolių griauna savo gyvenimą narkotikais, palaidu elgesiu ir kitomis blogybėmis? Psalmių 36:2, 3 paaiškinama: „Nuodėmė šnabžda giliai širdyje nedoram žmogui, kuris nepuoselėja Dievo baimės. Kadangi apie save taip gerai mano, jis tikisi, kad jo kaltė negali būti aptikta ir nubausta.“ Neturėdami sveikos „Dievo baimės“, jaunuoliai paikai tiki, kad nė kiek nenukentės, jei rizikuos. Tačiau galiausiai jiems tenka pripažinti nekintamą principą: „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus. Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja dvasiai, tas iš dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą“ (Galatams 6:7, 8).

‛Skaičiuoti dienas’

5, 6. a) Kodėl jaunuoliams reikia „skaičiuoti savo dienas“ ir ką tai reiškia? b) Ką reiškia ‛atsiminti Kūrėją’?

⁵ Kaip patirti sėkmę ir ‛pjauti amžinąjį gyvenimą’? Mozė rašė: „Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni — galbūt aštuonias. ... Jie greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Psalmių 90:10). Tu tikriausiai retai kada pagalvoji apie mirtį. Daugelis jaunuolių išties elgiasi taip, tarsi būtų nepažeidžiami. Tačiau Mozė mums primena skaudžią realybę: gyvenimas trumpas. Mes net nežinome, ar sulauksime 70 ar 80 metų. Dėl „laiko ir atsitiktinumo“ žūva net jauni ir sveiki (Ekleziasto 9:11, Brb  red.). Tad kaip tu pragyvensi tą vertingą gyvenimą? Mozė meldėsi: „Mokyk tad mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“ (Psalmių 90:12).

⁶ Ką reiškia skaičiuoti dienas? Tai nereiškia, kad turi pernelyg rūpintis, kiek gyvensi. Mozė meldė Jehovos pamokyti savo žmones nugyventi likusias dienas taip, kad būtų garbė Jam. Ar skaičiuoji savo gyvenimo dienas — ar kiekviena iš jų tau yra gera proga šlovinti Dievą? Biblija padrąsina jaunuolius: „Išmesk rūpestį iš savo širdies, savęs neapsunkink, nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra rūkas! Atsimink Kūrėją savo jaunystės dienomis“ (Ekleziasto 11:10—12:1). Prisiminti savo Kūrėją — tai ne tik nepamiršti, kad jis egzistuoja. Kai piktadarys maldavo Jėzų: „Prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“, jis norėjo, kad Jėzus padarytų kai ką daugiau — ne vien prisimintų jo vardą. Jo noras buvo, kad Jėzus veiktų — prikeltų jį! (Luko 23:42; palygink Pradžios 40:14, 23; Jobo 14:13) Prisiminti Jehovą irgi reiškia veikti, daryti, kas jam patinka. Ar tu gali pasakyti, kad prisimeni Jehovą?

Nepavydėk nusidėjėliams

7. Kodėl kai kurie jaunuoliai užmiršta savo Kūrėją? Pateik pavyzdį.

⁷ Daugelis jaunuolių mano, jog Liudytojo gyvenimas suvaržytas, todėl pamiršta Jehovą. Vienas brolis iš Ispanijos prisimena, ką jautė būdamas paauglys: „Mane traukė pasaulis, nes tiesa atrodė sunki ir griežta. Sėdėti, studijuoti, lankyti sueigas, ryšėti kaklaraištį — viso to aš nemėgau.“ Gal ir tu kartais jauti, jog tarnaudamas Dievui kažką prarandi? Tikriausiai nustebsi, kad vienas iš Biblijos rašytojų jautė tą patį. Atsiversk Bibliją ir perskaityk 73 psalmę.

8. Kodėl Asafas ‛pavydėjo pagyrūnams’?

⁸ Patyrinėkime šią psalmę detaliau. 2–oje ir 3–ioje eilutėse sakoma: „Man beveik kojos buvo pradėjusios pintis, mano žingsniai bemaž buvo ėmę slidinėti, nes aš pavydėjau pagyrūnams, matydamas jų gerovę, nors jie ir nedori.“ Viršutinis užrašas rodo, jog šią psalmę parašė Asafas. Jis buvo vienas iš Levio giminės muzikų, karaliaus Dovydo amžininkas (1 Kronikų 25:1, 2; 2 Kronikų 29:30). Nors turėjo puikią privilegiją tarnauti Dievo šventykloje, jis ‛pavydėjo’ tiems, kurie gyrėsi nepaisą įstatymo. Jiems lyg ir sekėsi; jie tarėsi gyveną taikiai ir saugiai. Jiems tartum sekėsi ‛daugiau, negu geidė jų širdis’ (5, 7 eilutės, Brb red.). Apie savo žygius jie kalbėjo „įžūliai“, akiplėšiškai (8 eilutė). ‛Jų burnos dangui grūmojo, o liežuviai vaikštinėjo po žemę’ niekam nerodydami pagarbos — nei danguje, nei žemėje (9 eilutė, Brb red.).

9. Kodėl kai kurie krikščionių jaunuoliai gali pajusti tą patį, ką jautė Asafas?

⁹ Tikriausiai tą patį galima pasakyti apie tavo bendramokslius. Galbūt girdi juos begėdiškai giriantis savo seksualiniais nuotykiais, laukiniais pokyliais bei svaiginimusi alkoholiu ir narkotikais. Jeigu palygini jų tariamai malonų gyvenimą su siauru krikščionies keliu, kartais gali pajusti ‛pavydą pagyrūnams’ (Mato 7:13, 14). Pats Asafas ėmė taip mąstyti: „Argi ne veltui laikiau tyrą savo širdį ir ploviau rankas parodydamas, kad esu nekaltas? Juk diena iš dienos kenčiu vargą“ (13, 14 eilutės). Taigi jis ėmė abejoti, ar verta tarnauti Dievui ir gyventi teisingai.

10, 11. a) Kas paskatino Asafą pakeisti savo požiūrį? b) Kodėl nedorėliai yra „ant slidaus šlaito“? Pateik pavyzdį.

¹⁰ Laimei, Asafas atsitokėjo. Jis greit suvokė, kad tariama nedorėlių ramybė tėra trumpalaikė iliuzija. Jis sušuko: „Iš tikrųjų tu užvedi juos ant slidaus šlaito; tu pastumi juos į žūtį. Kaip staiga jie tampa nelaimingi! Jie, klaiko apimti, visiškai išnyksta“ (18, 19 eilutės). Daugelis tavo bendraamžių stovi lyg „ant slidaus šlaito“. Anksčiau ar vėliau jie patirs blogas nedoro elgesio pasekmes — nepageidaujamą nėštumą, lytiškai platinamą ligą, kalėjimą ar mirtį! Tačiau blogiausia, kad jie svetimi Dievui (Jokūbo 4:4).

¹¹ Viena jauna Liudytoja iš Ispanijos pati tuo įsitikino. Paauglystėje ji gyveno dvilypį gyvenimą — draugavo su grupe nedorų jaunuolių. Greitai vieną iš jų — narkomaną ji įsimylėjo. Nors pati nevartojo narkotikų, draugui jų parūpindavo. „Net padėdavau juos susileisti“, — priduria ji. Laimei, ši sesuo priėmė pagalbą, atsipeikėjo ir vėl dvasiškai atsigavo. Kokia sukrėsta ji buvo, vėliau sužinojusi, jog narkotikus vartojęs jos draugas mirė nuo AIDS. Iš tiesų, kaip pasakė psalmininkas, bedieviai yra „ant slidaus šlaito“. Kai kurie netikėtai miršta dėl palaido gyvenimo. Kiti, jei nepasuks iš savo kelių, netolimoje ateityje patirs ‛apsireiškimą Viešpaties Jėzaus su savo galybės angelais. Jis atmonys tiems, kurie nepripažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai’ (2 Tesalonikiečiams 1:7, 8).

12. Kaip vienas jaunuolis iš Japonijos suprato, jog kvaila pavydėti piktadariams?

¹² Taigi kaip kvaila pavydėti „tiems, kurie nepripažįsta Dievo“! Iš tiesų pavydėti reikėtų tiems, kurie pažįsta Dievą ir turi viltį gyventi amžinai. Tai suvokė vienas jaunas brolis iš Japonijos. Būdamas paauglys, jis irgi „troško daugiau laisvės“. Štai jo mintys: „Maniau, jog kažką prarandu. Paskui pagalvojau, koks būtų mano gyvenimas be tiesos: pragyventi 70 ar 80 metų ir mirti. O Jehova duoda amžinojo gyvenimo viltį! Viską apmąstęs, ėmiau branginti tai, ką iš tikrųjų turiu.“ Kad ir kaip būtų, likti ištikimiems Dievui tarp bedievių žmonių nelengva. Kaip priešintis jų įtakai?

Žiūrėk, su kuo bendrauji!

13, 14. Kodėl svarbu išmintingai pasirinkti draugus?

¹³ Dar kartą atkreipkime dėmesį, kaip Psalmių 1:1–3 apibūdintas žmogus, kuriam sekasi: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais, bet Viešpaties įstatymu džiaugiasi ir šnabžda jo mokymą dieną ir naktį. Jis yra lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, tas, kurio lapai nevysta. Ką tik daro, jam sekasi.“

¹⁴ Įsidėmėk: tavo draugai daro tau nemažą įtaką. Patarlių 13:20 sakoma: „Bendrauk su išmintingu, ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.“ Tai nereiškia, kad su jaunuoliais ne Jehovos Liudytojais turime elgtis šaltai, nedraugiškai ir šiurkščiai. Biblija ragina mus mylėti savo artimą ir ‛gyventi taikoje su visais žmonėmis’ (Romiečiams 12:18; Mato 22:39). Vis dėlto netrukus pastebėsi, kad, artimai bendraudamas su tais, kurie nesilaiko Biblijos normų, pats klausai „nedorėlių patarimo“.

Biblijos skaitymo nauda

15. Kaip jaunuoliams ugdytis troškimą skaityti Bibliją?

¹⁵ Psalmininkas dar pastebi, kad tas, kuriam sekasi, mėgsta skaityti Dievo įstatymą — ‛šnabžda jį dieną ir naktį’ (Psalmių 1:1, 2). Žinoma, Bibliją skaityti nėra lengva, joje yra „sunkiai suprantamų dalykų“ (2 Petro 3:16). Bet Biblijos skaitymas gali būti įdomus. Įmanoma išsiugdyti ‛neatmiešto [Dievo Žodžio] pieno troškimą’ (1 Petro 2:2). Bandyk kasdien po truputį ją skaityti. Jeigu randi nesuprantamų minčių, tyrinėk. Paskui apmąstyk, ką perskaitei (Psalmių 77:12, 13 [77:11, 12]). Jeigu sunku susikaupti, balsu ‛šnabždėk’. Per laiką tu tikrai pamėgsi skaityti Bibliją. Viena jauna sesuo iš Brazilijos pasakoja: „Jehova man visada atrodė tolimas. Bet štai jau keletą mėnesių stengiuosi geriau studijuoti asmeniškai ir skaityti Bibliją. Dabar jaučiu stipresnį ryšį su Jehova. Jis man tapo daug realesnis.“

16. Kaip mums turėti daugiau naudos iš susirinkimo sueigų?

¹⁶ Susirinkimo sueigų lankymas irgi svarbus, nes padeda dvasiškai augti. Jeigu ‛žiūri, kaip klausaisi’, būsi labai padrąsintas (Luko 8:18). Galbūt kartais atrodo, kad sueigos nelabai įdomios? Tada paklausk savęs: ‛Ką aš darau, kad sueigos būtų įdomesnės? Ar esu atidus? Ar ruošiuosi? Ar komentuoju? Pagaliau juk Biblijoje liepiama ‛žiūrėti vieniems kitų, skatinant mylėti ir daryti gerus darbus..., raginti vieniems kitus’ (Žydams 10:24, 25, Brb red.). Todėl tu turi dalyvauti! O norint tai daryti, reikia iš anksto pasiruošti. Viena jauna sesuo prisipažįsta: „Pasiruošus daug lengviau dalyvauti sueigose.“

Laikykis Dievo kelio ir patirsi sėkmę

17. Kuo stropus Biblijos skaitytojas panašus į „medį, pasodintą prie tekančio vandens“?

¹⁷ Žmogų, kuriam sekasi, psalmininkas toliau palygina su „medžiu, pasodintu prie tekančio vandens“. Vandens srovė galbūt reiškia drėkinamąjį kanalą, kokie įrengiami drėkinti sodo medžiams (Izaijo 44:4). Kasdien skaitydamas Bibliją tarsi augi prie tokio neišsenkamo stiprybės bei atgaivos šaltinio (Jeremijo 17:8). Taip kasdien gausi jėgų, reikalingų ištverti išbandymus bei sunkumus. Suvokęs Jehovos mąstyseną, įgysi išminties ir teisingai viską nuspręsi.

18. Kas gali užtikrinti jaunuoliui sėkmę Jehovos tarnyboje?

¹⁸ Kartais tarnauti Jehovai atrodys sunku. Bet niekada nemanyk, kad neįmanoma (Pakartoto Įstatymo 30:11). Biblijoje žadama, kad galiausiai ‛ką tik darysi, pasiseks’, jei svarbiausias tavo tikslas bus įtikti Jehovai ir džiuginti jo širdį! (Patarlių 27:11) Ir atsimink: tu nepaliktas vienas. Tave palaiko Jehova ir Jėzus Kristus (Mato 28:20; Žydams 13:5). Jie žino tavo patiriamus sunkumus ir niekada tavęs neapleis (Psalmių 55:23 [55:22]). Be to, gali tikėtis visos „brolijos“ ir savo tėvų, jeigu jie dievobaimingi, paramos (1 Petro 2:17, Brb red.). Visų padedamas, ryžtingai nusiteikęs ir sutelkęs pastangas, galėsi džiaugtis laimingu gyvenimu ne tik dabar, bet ir amžinai!

Pakartojimo klausimai

◻ Kas yra tikroji sėkmė?

◻ Kodėl turime leisti Jehovai pakreipti mūsų žingsnius?

◻ Kaip jaunuoliai gali „skaičiuoti savo dienas“?

◻ Kodėl kvaila pavydėti piktadariams?

◻ Kaip kasdienis Biblijos skaitymas bei reguliarus sueigų lankymas padeda jaunuoliams susikurti laimingą gyvenimą?

[Iliustracija 20 puslapyje]

Neturėdami sveikos „Dievo baimės“, daugelis jaunuolių ima pražūtingai elgtis

[Iliustracija 22 puslapyje]

Jaunuoliai dažnai negalvoja apie savo veiksmų pasekmes

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ugdykis pomėgį skaityti Bibliją

[Iliustracija 23 puslapyje]

Dalyvaudamas sueigose, labiau jas pamėgsi