12, 13. a) Kodėl galima pasitikėti atkūrimo pažadu? b) Kokia gera naujiena skelbiama žydų tremtiniams ir kodėl galima ja tikėti?

¹² Izaijas nurodo dar vieną priežastį pasitikėti atkūrimo pažadu: jį davė Visagalis Dievas, švelnus savo tautos Prižiūrėtojas. Izaijas kalba: „Užlipk ant aukšto kalno, moterie, nešanti gerą naujieną Sionui. Galingai pakelk savo balsą, moterie, nešanti gerą naujieną Jeruzalei.“ „Skelbk, nebijok! Sakyk Judo miestams: ‛Štai jūsų Dievas!’ Štai Viešpats Dievas ateina su galybe, o jo ranka — valdinga. Atlygį jis turi su savimi, o algą moka į priekį. Kaip piemuo ganys jis savo kaimenę, savo rankomis surinks ėriukus, nešios juos prie krūtinės ir švelniai vedžios vedekles“ (Izaijo 40:9-11; NW).

¹³ Biblijos laikais įprasta, kad moterys švenčia pergales, garsiai pasakodamos arba giedodamos gerą naujieną apie laimėtas kovas ar pasibaigusią priespaudą (1 Samuelio 18:6, 7; Psalmyno 68:12 [68:11, Brb]). Dabar Izaijas pranašiškai sako, jog žydų tremtiniams yra gera naujiena — tokia naujiena, kad ją galima be baimės garsiai skelbti nuo kalnų viršūnių: Jehova parves savo tautos žmones į mieląją Jeruzalę! Tegul jie neabejoja, nes Jehova ateis „su galybe“. Niekas nesutrukdys jam ištesėti pažado.

15. a) Kada Jehova atėjo „su galybe“ ir kas yra ‛jo valdinga ranka’? b) Kokią gerą naujieną reikia drąsiai skelbti?

¹⁵ Izaijo pranašiški žodžiai reikšmingi ir mūsų laikais. 1914 metais Jehova atėjo „su galybe“ ir įkūrė danguje Karalystę. ‛Jo valdinga ranka’ yra Jėzus Kristus, jo Sūnus, pasodintas į dangiškąjį sostą. 1919 metais Jehova žemėje išlaisvino savo pateptuosius tarnus iš didžiosios Babelės vergijos ir pasirūpino, kad žmonės galėtų teisingai garbinti gyvąjį ir tikrąjį Dievą. Šią gerą naujieną reikia garsiai, lyg nuo kalnų viršūnių, skelbti be baimės, — idant plačiai nuskambėtų. Tad pakelkime balsus ir drąsiai kalbėkime, kad Jehova Dievas atkūrė žemėje tyrą garbinimą!