3. Ką Jehova per Izaiją pranašauja apie ‛savo tarną’?

³ Jehova per Izaiją pranašauja, kad bus tarnas, kurį jis pats išsirinks: „Štai mano tarnas, kurį aš remiu, mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi. Apgaubiau jį savo dvasia, kad neštų tautoms teisingumą ne šauksmu ar pakeltu balsu; gatvėje nebus girdėti jo balso. Nei palaužtos nendrės jis nelauš, nei blėstančio dagčio negesins. Jis neš tikrą teisingumą. Nepails ir nepasiduos nevilčiai, kurdamas žemėje teisingumą. Jo mokymo lauks tolimosios salos“ (Izaijo 42:1-4).

6. Kaip Jėzus padėjo žmonėms perprasti tikrąjį teisingumą?

⁶ O Jėzus apreiškė Dievo požiūrį į teisingumą. Savo mokymais ir gyvenimu Jėzus parodė, kad tikrasis teisingumas neatskiriamas nuo užuojautos ir gailesčio. Prisiminkime garsųjį Kalno pamokslą (Mato 5—7 skyriai). Čia nuostabiai paaiškinta, kaip rodyti teisingumą ir teisumą! Ar skaitydami Evangelijas nesižavime Jėzaus užuojauta vargšams ir kenčiantiems? (Mato 20:34; Morkaus 1:41; 6:34; Luko 7:13) Jis nešė paguodos žinią daugeliui žmonių, kurie buvo lyg talžoma, blaškoma nendrė, lyg smilkstantis lininis dagtis. Paskutinė jų gyvenimo kibirkštis vos vos ruseno. Jėzus nelaužė „palaužtos nendrės“ ir negesino „blėstančio dagčio“. Meilingais, švelniais žodžiais bei poelgiais jis atgaivino romiuosius (Mato 11:28-30).