16, 17. Kaip 1914 metais Jehovos šlovė nušvito jo panašiai į žmoną organizacijai ir kokį įsakymą jis jai davė?

¹⁶ Širdį jaudinančiais žodžiais Raštai aprašo, kaip visur tarp žmonių yra skleidžiama dieviška šviesa. Ištraukoje iš Izaijo 60:1-3, kreipiamasi į Jehovos „žmoną“, arba jo lojalių tarnų dangiškąją organizaciją, žodžiais: „Kelkis, nušvisk, Jeruzale [„moterie“, NW] nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties garbė tau užteka. Nes štai tamsybė dengia žemę ir tamsumas tautas; tau gi teka Viešpats ir jo garbė pasirodo tavyje. Tautos vaikščios tavo šviesoje ir karaliai — tavo užtekėjusiame skaistume.“

²⁰ Tačiau kokiam tikslui Jehova elgiasi su jais tokiu būdu? Kaip jis pats pasakė pagal Izaijo 60:21 — dėl to, kad tai jam suteiktų „garbę“, kad jo vardas būtų gerbiamas ir kiti, patraukti prie jo kaip vienintelio tikrojo Dievo, naudotųsi amžinąja gerove. Dėl to 1931 metais šie tikrojo Dievo garbintojai pasivadino Jehovos Liudytojais. Ar dėl šio liudijimo „karaliai“ buvo patraukti į šviesą, kurią atspindėjo tie garbintojai, kaip pranašavo Izaijas? Taip! Ne politiniai žemės valdovai, bet likęs skaičius tų, kurie paskirti karaliais valdyti su Kristumi jo dangiškoje Karalystėje (Apreiškimas 1:5, 6; 21:24). O kaip su ‛tautomis’? Ar jas patraukė šita šviesa? Be abejonės! Šviesa patraukė ne atskirą tautą kaip politinį vienetą, bet milžiniška žmonių minia iš visų tautų stojo Dievo Karalystės pusėn ir dabar jie nekantriai laukia išlaisvinimo, kad gyventų Dievo naujajame pasaulyje. Tikrai tai bus naujasis pasaulis, kuriame viešpataus teisingumas (2 Petro 3:13; Apreiškimas 7:9, 10).