1, 2. Kas hebrajiškuosiuose raštuose vadinama Dievo pakoju?

JEHOVA yra pasakęs: „Dangus – mano sostas, o žemė – suolelis mano kojoms“ (Iz 66:1). Apie tą „suolelį“ jis sakė: „Aš pašlovinsiu savo pakojo vietą“ (Iz 60:13, Brb). Kaip jis tai daro? Kokią reikšmę tai turi mums, gyvenantiems Dievo „pakojyje“?

² Žodis „pakojis“ hebrajiškuosiuose raštuose perkeltine prasme buvo vartojamas ir kalbant apie Jeruzalės šventyklą (1 Met 28:2; Ps 132:7). Ji buvo Dievo teisingo garbinimo centras pasaulyje, todėl Jehovos akys ja grožėjosi. Tai, kad žemėje buvo tokia šventykla, jau savaime darė Jehovos „pakojo vietą“ šlovingą.

3. Kokia prasme šiandien garbiname Dievą jo šventykloje ir nuo kada tokia tvarka įsigaliojo?

³ Anuomet, kad galėtų artintis prie Jehovos, jo garbintojai turėjo laikytis jo nurodymų ir lankyti šventyklą Jeruzalėje. Dabar tokio pastato, kuris būtų Dievo garbinimo centras, žemėje nebėra. Jehova yra įvedęs naują, daug prakilnesnę tvarką, kaip turėtume jį garbinti. 29 m. e. metais, kai Jėzus pasikrikštijo, Jehova patepė jį naujuoju Vyriausiuoju Kunigu ir vėliau per jį parūpino mums išpirką (Hbr 9:11, 12). Taigi susitaikyti su Dievu ir prie jo artintis žmonės gali per Jėzų. Jei šios Jehovos nustatytos tvarkos laikomės, garbiname jį teisingai ir tarsi esame jo šventykloje.

4, 5. a) Koks tikrųjų Dievo garbintojų troškimas nusakytas 99-oje psalmėje? b) Apie ką kiekvienam verta pagalvoti?

⁴ Galimybę būti Jehovos šventykloje, tai yra tyrai jį garbinti, labai vertiname. Dėl to garsiname jo vardą ir visiems pasakojame apie brangią jo dovaną, išpirką. Kaip džiugu, kad Jehovą šiandien šlovina jau daugiau nei aštuoni milijonai tikrųjų krikščionių! Kai kurie religingi žmonės mano, kad galės garbinti Dievą, kai paliks žemę ir nukeliaus į dangų. Tačiau Jehovos liudytojai supranta, kad Dievą girti svarbu jau dabar ir būtent čia, žemėje.

⁵ Todėl mes sekame atsidavusiais senovės laikų Jehovos tarnais, apie kuriuos užsimenama 99-oje psalmėje. Ši psalmė byloja, kad Mozė, Aaronas ir Samuelis visomis išgalėmis rėmė teisingą Dievo garbinimą. (Perskaityk Psalmyno 99:1–3, 5–7.) Šiandien, prieš pradėdami eiti kunigų pareigas danguje sykiu su Jėzumi, pateptieji krikščionys ištikimai tarnauja Jehovai žemėje, nelyginant jo šventyklos kiemuose. Juos uoliai remia milijonai „kitų avių“ (Jn 10:16). Nors šios dvi grupės puoselėja skirtingą viltį, visi vieningai tarnauja Jehovai. Tad kiekvienam iš mūsų verta pagalvoti: ar ir aš visomis išgalėmis tarnauju Jehovai ir garbinu jį taip, kaip jis nori?

⁷ Svarbūs metai buvo 1919-ieji. Tada jau aiškiai matėsi, ką Jehova pripažino savo tarnais, tikraisiais krikščionimis. Iki to laiko jie buvo pataisyti, apvalyti, kad jų tarnystė Dievui būtų dar mielesnė (Iz 4:2, 3; Mal 3:1–4). Pradėjo pildytis vienas regėjimas, kurį pirmajame mūsų eros amžiuje matė apaštalas Paulius.

8, 9. Prašom paaiškinti, kokius tris dalykus reiškia „rojus“, kurį Paulius matė regėjime.

⁸ Apie tą regėjimą rašoma 2 Korintiečiams 12:1–4 (perskaityk). Jehova Pauliui apreiškė, kas dar bus ateityje. Apaštalas sakėsi buvęs „staigiai paimtas ir nuneštas iki trečiojo dangaus“, į „rojų“. Kokius dalykus tame regėjime jis matė? Pirma, būsimą žemės rojų (Lk 23:43). Antra, dvasinę Dievo tarnų gerovę, kuri bus galutinai pasiekta naujajame pasaulyje. Trečia, palaimingą dangiškąjį „Dievo rojų“ (Apr 2:7).

⁹ O kodėl žodžiai, kuriuos Paulius girdėjo, yra „nesakomi“, kodėl žmogui jų „nevalia ištarti“? Todėl, kad dar nebuvo atėjęs metas regėjime matytus nuostabius dalykus detaliai nupasakoti. Bet šiandien tikrai tinkama kalbėti apie tai, kaip Jehova laimina savo tarnus.

10, 11. Kokia garbė šiandien mums suteikta?

¹⁰ Mūsų leidiniuose neretai sakoma, kad dvasiniu požiūriu Jehovos tarnai jau šiandien gyvena rojuje. Taip tvirtinti išties galime. Juk džiaugiamės dvasine gerove, taika su Dievu ir bendratikiais. Visa tai aiškiai byloja, kad turime Jehovos pritarimą ir tarnaujame jo šventykloje – teisingai jį garbiname (Mal 3:18).

¹¹ Kaip gera žinoti, kad nuo 1919-ųjų Jehova leidžia netobuliems žmonėms drauge su juo kurti ir puoselėti dvasinę gerovę žemėje! Ar prisidedi ir tu prie šio nuostabaus darbo? Ar brangini garbę darbuotis kartu su Jehova, kad jo „pakojo vieta“ taptų vis šlovingesnė?