Džiaukitės Jehova!

„Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (FILIPIEČIAMS 4:4).

1. Kodėl mums gali būti nesuprantama, ką Paulius turėjo omenyje sakydamas, kad krikščionys turėtų visada džiaugtis?

DABARTINIAIS laikais gali atrodyti, kad priežasčių džiaugtis yra labai nedaug. Žmonės, padaryti iš dulkių, netgi tikrieji krikščionys, susiduria su sielvartą keliančiomis situacijomis — tai nedarbas, bloga sveikata, mylimųjų mirtis, asmenybės problemos, netikinčių šeimos narių arba buvusių draugų pasipriešinimas. Tai kaip mes turime suprasti Pauliaus paraginimą „Visuomet džiaukitės“? Atsižvelgiant į nemalonias ir sunkias aplinkybes, su kuriomis mes visi privalome kovoti, ar tai apskritai įmanoma? Šių žodžių konteksto aptarimas padės tai išsiaiškinti.

Džiaugtis — kodėl ir kaip?

2, 3. Kokia yra džiaugsmo svarba, kaip parodo atvejai su Jėzumi ir senovės izraelitais?

² „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ Tai gali mums priminti prieš maždaug 24 šimtmečius izraelitams pasakytus žodžius: „Viešpaties [„Jehovos“, NW] džiaugsmas yra mūsų stiprybė“, arba pagal Moffatt vertimą: „Džiaugtis Amžinuoju yra jūsų stiprybė“ (Nehemijo 8:10). Džiaugsmas suteikia jėgos ir yra kaip tvirtovė, į kurią pasitraukus galima atrasti paguodą ir apsaugą. Netgi tobulam žmogui Jėzui džiaugsmas buvo pagalbinė priemonė iškęsti. „Dėl džiaugsmo, kuris buvo jam pažadėtas, jis iškentė kančių stulpą nepaisydamas gėdos, ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Žydams 12:2, NW). Aišku, norint būti išgelbėtam, gyvybiškai svarbu sugebėti džiaugtis, susidūrus su sunkumais.

³ Prieš įeidami į Pažadėtąją žemę, izraelitai gavo įsakymą: „Turi džiaugtis visu tuo geru, ką Viešpats [„Jehova, tavo Dievas“, NW] tau ir tavo giminei davęs yra, tu ir levitas ir pas tave esąs svetimasis.“ Tarnavimo be džiaugsmo pasekmės turėjo būti sunkios. „Visi šie keikimai užeis ant tavęs, persekios tave ir vargins tave tol, kol būsi išnaikintas, ... kad tu Viešpačiui, savam Dievui, netarnavai su džiaugsmu ir visa širdimi atsidavęs, kai visa ko apsčiai turėjai“ (Pakartoto Įstatymo 26:11, ŠvR; 28:45-47, ŠvR).

4. Dėl kokių priežasčių mes galbūt nebegalime džiaugtis?

⁴ Todėl būtina, kad šių dienų pateptasis likutis ir jų bendražygiai iš „kitų avių“ džiaugtųsi! (Jono 10:16). Paulius, pakartodamas savo patarimą — „ir vėl kartoju“ — pabrėžė, kaip svarbu džiaugtis visu tuo geru, ką Jehova yra padaręs dėl mūsų. Ar mes džiaugiamės? O gal mes taip pasinėrę į gyvenimo kasdienybę, kad kartais pamirštame tą daugelį savo turimų priežasčių džiaugtis. O gal problemų susikaupia tiek daug, jog jos užgožia mūsų viltį dėl Karalystės ir jos palaimų? Gal mes leidžiame, kad džiaugsmą mums atimtų kiti dalykai — nepaklusnumas Dievo įstatymams, Dievo principų ignoravimas arba krikščioniškų pareigų nepaisymas?

5. Kodėl nesupratingam žmogui sunku džiaugtis?

⁵ „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!“ (Filipiečiams 4:5, NW). Nesupratingam žmogui trūksta dvasinės pusiausvyros. Jis gali nepakankamai rūpintis savo sveikata, bereikalingai įtempti arba varginti savo kūną. Galbūt jis neišmoko pripažinti savo ribotumo ir atitinkamai gyventi. Jis gali užsibrėžti per aukštus tikslus ir po to stengtis pasiekti juos bet kokia kaina. Arba jis gali savo trūkumais pateisinti tai, kad tapo nebe toks uolus. Jeigu jis neturi dvasinės pusiausvyros arba yra nesupratingas, jam sunku džiaugtis.

6. a) Ką mumyse turėtų matyti mūsų bendrakrikščionys ir tik kokiu atveju jie tai pamatys? b) Kaip Pauliaus žodžiai iš 2 Korintiečiams 1:24 ir Romiečiams 14:4 gali padėti mums būti supratingiems?

⁶ Netgi jeigu priešininkai į mus žiūri kaip į fanatikus, bendrakrikščionys visada turėtų pastebėti mūsų supratingumą. Ir jie pastebės, jeigu mes turėsime dvasinę pusiausvyrą ir nesitikėsime tobulumo iš savęs arba iš kitų. Svarbiausia, mes privalome vengti apsunkinti kitus naštomis, kurios viršija Dievo Žodžio reikalavimus. Apaštalas Paulius pasakė: „Ne kad mes viešpataujame jūsų tikėjimui, bet kad bendradarbiaujame jums džiaugsmo padaryti“ (2 Korintiečiams 1:24, NTP). Kaip buvęs fariziejus, Paulius gerai žinojo, kad griežtos taisyklės, įvestos tų, kurie turi įgaliojimus, mažina džiaugsmą, o naudingi bendradarbių patarimai jį didina. Faktas, jog „Viešpats yra arti“, supratingam žmogui turėtų priminti, kad mes neturime ‛teisti svetimo tarno. Ar jis stovi, ar puola — tai savajam Viešpačiui [„šeimininkui“, NW]’ (Romiečiams 14:4).

7, 8. Kodėl krikščionys turi būti pasiruošę turėti problemų, tačiau kodėl jiems įmanoma nenustoti džiaugtis?

⁷ „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6). Šiandien mes patiriame Pauliaus aprašytus „kritiškus laikus, kai sunku susidoroti su problemomis“ (2 Timotiejui 3:1-5, NW). Taigi krikščionys turi būti pasiruošę susidurti su problemomis. Pauliaus žodžiai „visuomet džiaukitės“ nereiškia, kad lojaliam krikščioniui negali atsitikti taip, kad kartais jis pasijustų nusiminęs ar praradęs drąsą. Savo paties atveju Paulius realistiškai prisipažino: „Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet neprarandame vilties. Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę“ (2 Korintiečiams 4:8, 9). Tačiau krikščionio džiaugsmas sušvelnina, o galiausiai nugali laikinus nerimo ir liūdesio periodus. Jis suteikia jėgą, kuri būtina tam, kad ir toliau ryžtingai eitume pirmyn ir niekada nepamirštume to daugelio priežasčių džiaugtis.

⁸ Kai iškyla problemos, — kokios jos bebūtų, su džiaugsmu tarnaujantis krikščionis nuolankiai prašo Jehovos pagalbos maldoje. Jis nepasiduoda per daug dideliam nerimui. Padaręs viską, ką pats protingai gali padaryti problemai išspręsti, visa kita jis atiduoda į Jehovos rankas, kaip ir raginama: „Mesk ant Viešpaties savo naštą, o jis palaikys tave.“ O tuo tarpu krikščionis nenustoja dėkojęs Jehovai už visokeriopą Jo gerumą (Psalmių 55:22, NTP; žiūrėk taip pat Mato 6:25-34).

9. Kaip tiesos žinojimas suteikia dvasios ramybę ir kokį gerą poveikį tai turi krikščioniui?

⁹ „Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:7). Biblinės tiesos žinojimas išlaisvina krikščionio protą nuo melagysčių ir padeda jam išsiugdyti sveiką mąstymo būdą (2 Timotiejui 1:13). Taip jam lengviau išvengti neteisingo arba neišmintingo elgesio, kuriuo galėtų pakenkti taikiems santykiams su kitais. Užuot pasidavęs nusivylimui dėl neteisybės ir blogio, jis tiki, kad Jehova išspręs žmonijos problemas per Karalystę. Tokia dvasios ramybė saugo jo širdį, išlaiko tyrus jo motyvus ir veda jo mąstymą teisingumo keliu. O tyri motyvai ir teisingas mąstymas suteikia nesuskaičiuojamas priežastis džiaugtis, nepaisant šio chaotiško pasaulio sukeliamų problemų ir sunkumų.

10. Tik apie kokius dalykus kalbant ir galvojant galima patirti tikrą džiaugsmą?

¹⁰ „Pagaliau, broliai, kas tik yra tiesa, kas tik gerbiama, kas tik teisinga, kas tik tyra, kas tik mylima, kas tik turi gerą vardą, jei yra kokia dorybė ir jei kas verta gyriaus, — apie tai mąstykite!“ (Filipiečiams 4:8, NTP). Krikščioniui nėra jokio malonumo kalbėti arba galvoti apie blogus dalykus. Dėl to savaime atkrinta daugelis pasaulio teikiamų pasilinksminimo formų. Niekas negali išlaikyti krikščioniško džiaugsmo, jeigu savo protą ir širdį jis pripildo melo, kvailų juokų ir dalykų, kurie yra neteisingi, amoralūs, nedori, neapkenčiami ir bjaurūs. Paprastai sakant, niekas nesuras tikro džiaugsmo, pripildydamas savo protą ir širdį purvo. O, kaip ugdo žinojimas, kad sugedusiame Šėtono pasaulyje krikščionys turi tiek daug gero apie ką galvoti ir diskutuoti!

Nesuskaičiuojamos priežastys džiaugtis

11. a) Ko niekada negalima per menkai vertinti ir kodėl? b) Kokį poveikį delegatui ir jo žmonai padarė dalyvavimas tarptautiniame kongrese?

¹¹ Kalbant apie priežastis džiaugtis, nepamirškime mūsų tarptautinės brolijos (1 Petro 2:17). Tuo tarpu, kai pasaulietiškos tautinės ir etninės grupės rodo stiprią neapykantą vienos kitoms, Dievo tautos žmones meilė vis labiau suartina. Jų vienybė ypač akivaizdi tarptautinių kongresų metu. Apie vieną iš jų, vykusį 1993 metais Ukrainoje, Kijeve, delegatas iš Jungtinių Valstijų rašė: „Džiaugsmo ašaros, spindinčios akys, nuolatiniai apsikabinimai tarsi su šeimos nariais ir kitapus stadiono aikštės sėdinčių grupių sveikinimai mojuojant spalvingais skėčiais ir nosinėmis buvo aiškus teokratinės vienybės įrodymas. Mūsų širdys buvo apimtos pasididžiavimo dėl to, ką Jehova stebuklingai atliko pasaulinėje brolijoje. Tai giliai sujaudino mano žmoną ir mane bei suteikė naują prasmę mūsų tikėjimui.“

12. Kaip mūsų pačių akyse pildosi Izaijo 60:22?

¹² Kaip šiandien stiprina krikščionių tikėjimą tai, kad jie savo pačių akimis mato besipildančias biblines pranašystes! Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį į žodžius iš Izaijo 60:22 (ŠvR): „Iš mažiausiojo bus tūkstantis, iš menkiausiojo galinga tauta. Laikui atėjus, Aš Viešpats, tatai įgyvendinsiu paskubomis.“ Karalystės gimimo metais — 1914-aisiais, aktyviai skelbė tik 5100 — mažiausiasis. Bet per praėjusius penkerius metus pasaulinė brolija išaugdavo vidutiniškai 5628 naujais pakrikštytais Liudytojais kas savaitę! Didžiausias aktyvių skelbėjų skaičius buvo pasiektas 1993 metais — 4709889. Tik įsivaizduok! Tai reiškia, kad iš 1914-ųjų „mažiausiojo“ tiesiogine prasme netrukus pasidarys „tūkstantis“!

13. a) Kas vyksta nuo 1914 metų? b) Kaip Jehovos Liudytojai laikosi principo, išreikšto Pauliaus žodžiais 2 Korintiečiams 9:7?

¹³ Nuo 1914 metų Mesijiškas Karalius viešpatauja savo priešų tarpe. Jo valdymą palaiko noriai nusiteikę sekėjai žmonės, kurie aukoja laiką, jėgas ir pinigus, kad galėtų palaikyti pasaulinį skelbimo darbą bei tarptautinės statybos kampaniją (Psalmių 110:2, 3, NTP). Jehovos Liudytojai džiaugiasi, kad šiai veiklai užbaigti prisidedama piniginėmis aukomis, netgi jeigu apie pinigus retai užsimenama jų sueigų metu.a (Palygink 1 Kronikų 29:9.) Tikrųjų krikščionių nereikia raginti duoti; jie tai laiko privilegija paremti savo Karalių tiek, kiek leidžia jų galimybės, kiekvienas „kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas“ (2 Korintiečiams 9:7).

14. Kokia padėtis Dievo tautoje atsirado nuo 1919 metų ir kokią priežastį džiaugtis jai tai suteikė?

¹⁴ Išpranašauto teisingo garbinimo Dievo tautoje atstatymo rezultatas — dvasinio rojaus sukūrimas. Nuo 1919 metų jo ribos visą laiką plečiamos (Psalmių 14:7, ŠvR; Izaijo 52:9, 10). Koks to rezultatas? Tikrieji krikščionys patiria „džiaugsmą ir linksmybę“ (Izaijo 51:11). Dėl to nešami geri vaisiai yra įrodymas, ką Dievo šventoji dvasia gali nuveikti netobulų žmonių dėka. Visa garbė ir šlovė tenka Jehovai, bet ar gali būti didesnė privilegija už privilegiją tapti Dievo bendradarbiais? (1 Korintiečiams 3:9). Jehova yra pakankamai galingas, kad jeigu reikėtų, priverstų akmenis garsiai skelbti gerąją naujieną. Vis dėlto jis nusprendė nesinaudoti šiuo metodu, bet verčiau paskatinti noriai nusiteikusias iš dulkių padarytas būtybes vykdyti jo valią (Luko 19:40).

15. a) Kokius šiuolaikinius įvykius mes sekame su susidomėjimu? b) Kokio įvykio mes nekantriai laukiame su džiaugsmu?

¹⁵ Apimti pagarbios baimės, Jehovos tarnai dabar stebi pasaulio įvykius jų sąryšyje su žymiomis biblinėmis pranašystėmis. Tautos labai stengiasi — bet veltui — pasiekti stabilią taiką. Jos yra įvykių verčiamos reikalauti, kad Jungtinių Tautų Organizacija imtųsi veiksmų neramiose pasaulio vietose (Apreiškimas 13:15-17). O Dievo tauta nekantriai laukia įvykstant pačių džiaugsmingiausių istorijoje įvykių, kurie kasdien vis labiau artėja. „Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi“ (Apreiškimas 19:7).

Skelbimas — našta ar džiaugsmas?

16. Pailiustruok, kaip krikščionis gali netekti džiaugsmo, jeigu jis nepritaiko gyvenime to, ką išmoko.

¹⁶ „Ko jūs išmokote ir ką gavote, ir girdėjote, ir matėte manyje, tai darykite, ir ramybės Dievas bus su jumis“ (Filipiečiams 4:9, NTP). Pritaikydami gyvenime tai, ką išmoko, krikščionys gali tikėtis gauti Dievo palaimą. Vienas iš svarbiausių jų sužinotų dalykų — tai apie būtinybę skelbti kitiems gerąją naujieną. Iš tikrųjų kas gi galėtų turėti dvasios ramybę ir būti džiaugsmingas, jeigu jis sulaikytų informaciją nuo atviros širdies žmonių, kurių pati gyvybė priklauso nuo to, ar jie išgirs ją? (Ezechielio 3:17-21; 1 Korintiečiams 9:16; 1 Timotiejui 4:16).

17. Kodėl skelbimo veikla mums visada turėtų būti džiaugsmo šaltinis?

¹⁷ O, kokia laimė rasti į avis panašių žmonių, norinčių sužinoti apie Jehovą! Iš tikrųjų tiems, kurie tarnauja su teisingu motyvu, Karalystės tarnyba visuomet bus džiaugsmo šaltinis. Tai yra todėl, kad pagrindinė priežastis būti Jehovos Liudytoju — tai garbinti Jo vardą ir palaikyti Jo, kaip Suverenaus Valdovo, padėtį (1 Kronikų 16:31). Šį faktą suprantantis žmogus džiaugsis net ir tada, kai žmonės neišmintingai atmes jo atneštą gerąją naujieną. Jis žino, kad skelbimas netikintiesiems kada nors baigsis; Jehovos vardo šlovinimas tęsis amžinai.

18. Kas krikščionį skatina vykdyti Jehovos valią?

¹⁸ Teisinga religija skatina ją praktikuojančiuosius daryti tai, ko reikalauja Jehova, ne dėl to, kad jie turi, bet kad nori tai daryti (Psalmių 39:9; Jono 4:34). Daugeliui žmonių sunku tai suprasti. Viena ponia kartą pasakė ją aplankiusiai Liudytojai: „Žinote, jus reikia pagirti. Aš tikrai niekada neičiau po namus skelbdama savo religiją kaip jūs.“ Liudytoja šypsodamasi atsakė: „Aš suprantu jūsų jausmus. Kol aš dar nebuvau Jehovos Liudytoja, niekas nebūtų manęs privertęs eiti pas kitus žmones kalbėti apie religiją. Bet dabar aš noriu tai daryti.“ Ponia pagalvojo valandėlę ir po to padarė išvadą: „Aišku, kad jūsų religija gali duoti kažką tokio, ko neturi mano religija. Galbūt man reikėtų tai išsiaiškinti.“

19. Kodėl dabar laikas džiaugtis taip, kaip niekada anksčiau?

¹⁹ Mūsų Karalystės salėse aiškiai matomas 1994 metų tekstas nuolat primena mums: „Pasitikėk Jehova visa savo širdimi“ (Patarlių 3:5, NW). Ar galėtų būti didesnė priežastis džiaugsmui už galimybę pasitikėti Jehova, mūsų tvirtove, kurioje randame prieglobstį? Psalmių 64:10 (NW) paaiškina: „Teisusis džiaugsis Jehova ir tikrai ras jame prieglobstį.“ Dabar ne laikas svyruoti ar nuleisti rankas. Su kiekvienu praeinančiu mėnesiu mes vis labiau priartėjame prie realybės, kurią pamatyti Jehovos tarnai troško nuo Abelio laikų. Dabar laikas pasitikėti Jehova visa savo širdimi, žinant, kad niekada anksčiau mes nesame turėję tiek daug priežasčių džiaugtis!

[Išnaša]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kodėl, pagal Nehemijo 8:10, mes turime džiaugtis?

◻ Kaip Pakartoto Įstatymo 26:11 ir 28:45-47 parodo, kad svarbu džiaugtis?

◻ Kaip gali Filipiečiams 4:4-9 padėti mums visada džiaugtis?

◻ Kokią priežastį džiaugtis mums nurodo 1994 metų tekstas?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Liudytojai rusai ir vokiečiai džiaugiasi galėdami būti tarptautinės brolijos dalis

[Iliustracija 17 puslapyje]

Galimybė dalytis tiesa su kitais — priežastis džiaugtis