Vaisiai — geri ir blogi
„Viešpats man parodė, ir štai buvo dvi pintinės, pilnos figų... Vienoje pintinėje buvo labai gerų figų, kaip paprastai būna pirmosios išnokusios figos, kitoje gi pintinėje buvo labai menkų figų, kurių nebuvo galima valgyti, nes buvo netikusios“ (JEREMIJO 24:1, 2).
1. Kaip Jehova parodė užuojautą savo tautai, Izraeliui, tačiau kaip jie reagavo?
TAI buvo 617 m. pr. m. e. Tik dešimt metų liko iki teisingo Jehovos nuosprendžio Jeruzalei ir jos gyventojams. Jeremijas jau 30 metų buvo uoliai skelbęs. Atkreipk dėmesį į Ezdro vaizdžiai aprašytą situaciją 2 Kronikų 36:15: „Viešpats gi, jų tėvų Dievas, siuntė per savo pasiuntinius perspėjimų ir anksti rytą, ir kasdien, nes gailėjosi savo tautos ir savo buveinės.“ O koks visų šių pastangų rezultatas? Liūdnas, kaip Ezdras pasakoja toliau 16-oje eilutėje: „Bet jie išjuokdavo Dievo pasiuntinius ir niekais vertė jojo žodžius, ir tyčiojosi iš jo pranašų, kolei nekilo didelė Viešpaties rūstybė prieš jo tautą ir nebeliko jokio pagydymo.“
2, 3. Apibūdink įspūdingą regėjimą, kurį Jehova parodė Jeremijui.
2 Ar tai reiškė, jog judėjai turėjo būti nušluoti nuo žemės paviršiaus? Kad rastume atsakymą, apsvarstykime reikšmingą regėjimą, kuris tada buvo duotas Jeremijui ir aprašytas jo vardu pavadintos knygos 24-ame skyriuje. Šiame regėjime Dievas panaudojo dvi figų pintines, simbolizuojančias įvykius jo sandoros tautos tarpe. Jie turėjo būti pavaizduoti dviejų skirtingų rūšių vaisiais — gerais ir blogais.
3 Jeremijo 24-ame skyriuje, 1-oje ir 2-oje eilutėse aprašoma, ką Dievo pranašas regėjo: „Viešpats man parodė, ir štai buvo dvi pintinės, pilnos figų, padėtos ties Viešpaties šventykla, po to, kai Babilono karalius Nabukodonosoras išvedė iš Jerusalės Judo karalių, Joakimo sūnų Jekhoniją, jo kunigaikščius, amatininkus ir šaltkalvius ir nugabeno juos į Babiloną. Vienoje pintinėje buvo labai gerų figų, kaip paprastai būna pirmosios išnokusios figos, kitoje gi pintinėje buvo labai menkų figų, kurių nebuvo galima valgyti, nes buvo netikusios.“
Gerų figų regėjimas
4. Kokia paguodžianti žinia buvo perduota ištikimiems izraelitams per figų reginį?
4 Paklausęs Jeremijo, ką jis matė, Jehova sakė toliau, kaip yra nuo 5 iki 7 eilutės: „Kaip šitos figos geros, taip aš pažvelgsiu, kad gera daryčiau Judo belaisviams, kuriuos aš išsiunčiau iš šitos vietos į Kaldiečių šalį. Aš maloningai atkreipsiu į juos savo akis ir parvesiu juos atgal į šitą žemę; aš juos statysiu ir negriausiu, juos veisiu ir nerausiu. Aš duosiu jiems širdies, kad žinotų mane, jog aš Viešpats; jie bus man tauta, ir aš jiems būsiu Dievas, nes jie sugrįš pas mane visa savo širdimi.“
5, 6. a) Kaip kai kurie izraelitai ‛buvo geram išsiųsti’ į Chaldėją? b) Kaip Jehova ‛maloningai atkreipė savo akis’ į ištikimus izraelitus tremtyje?
5 Taigi iš to, ką Jehova sakė, atrodė, kad priekyje buvo geresni laikai ir judėjų tauta nebus visiškai nušluota. Tačiau ką reiškė ši pintinė su geromis figomis?
6 Jechonijas, arba Joachinas, tik tris mėnesius ir dešimt dienų buvo Judo karaliumi iki tol, kol savanoriškai atidavė Jeruzalę karaliui Nabuchodonosarui. Tarp belaisvių, išsiųstų su juo į tremtį, buvo Danielius ir trys pastarojo draugai hebrajai: Ananijas, Misaelis ir Azarijas, taip pat Ezechielis. Babilono karalius paliko juos gyvus, todėl galima sakyti, jog Jehova prižiūrėjo šiuos belaisvius, kad jie būtų geram išsiųsti į Chaldėjos žemę. Ar tu pastebėjai, kad Jehova taip pat pažadėjo ‛maloningai atkreipti į juos savo akis’? Kaip tai išsipildė? Po 80 metų, 537 m. pr. m. e., Jehova paskatino karalių Kyrą išleisti įsaką, leidžiantį belaisvių palikuonių likučiui grįžti į Judo žemę. Šie ištikimi žydai atstatė Jeruzalės miestą; jie pastatė naują šventyklą savo Dievui, Jehovai, garbinti; ir jie sugrįžo pas jį visa savo širdimi. Dėl viso to šie belaisviai ir jų palikuonys buvo kaip labai geros pirmosios figos.
7. Kada ir kaip Jehovos akis buvo ‛maloninga’ šiuolaikinei Jeremijo klasei?
7 Tu galbūt prisimeni, kad iš ankstesnio straipsnio apie Jeremijo pranašiškus žodžius mes sužinojome, jog jie turi reikšmę ir 20-ajame amžiuje. Ir 24 skyrius nėra išimtis. Niūriais Pirmojo pasaulinio karo metais daugelis atsidavusių Jehovos tarnų vienaip ar kitaip pakliuvo didžiosios Babelės įtakon. Bet įžvalgi Jehovos akis buvo ‛maloningai atkreipta į juos’. Taip per Didesnįjį Kyrą, Jėzų Kristų, Jehova išlaisvino juos iš didžiosios Babelės valdžios ir palaipsniui atvedė juos į dvasinį rojų. Šie dvasiniai izraelitai atsiliepė ir visa savo širdimi sugrįžo prie Jehovos. Po to, 1931-aisiais, jie su džiaugsmu priėmė Jehovos Liudytojų vardą. Dabar tikrai galima buvo pasakyti, kad Jehovos akyse jie tapo kaip pintinė su labai geromis figomis.
8. Kokiu būdu Jehovos Liudytojai plačiai skelbė į figų saldumą panašią Karalystės žinią?
8 Ir Jehovos Liudytojai neužmiršo to tikslo, kuriam Dievas neužtarnautu gerumu išvadavo juos iš didžiosios Babelės. Jie nelaikė į figos saldumą panašios gerosios naujienos apie Karalystę žinios dėl savęs, bet plačiai ją skelbė, laikydamiesi Jėzaus žodžių pagal Mato 24:14: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms.“ O koks rezultatas? Daugiau nei 4700000 į avis panašių žmonių, kurie nėra dvasiniai izraelitai, išsiveržė į laisvę iš didžiosios Babelės!
Blogų figų regėjimas
9. Ką vaizdavo blogos figos Jeremijo regėjime ir kas joms turėjo atsitikti?
9 O kaip su blogų figų pintine Jeremijo regėjime? Jeremijas dabar nukreipia dėmesį į Jehovos žodžius, kuriuos randame Jeremijo 24-ame skyriuje, nuo 8-os iki 10-os eilutės: „Kaip tos blogiausios figos, kurių negalima valgyti dėl to, kad jos blogos, taip, sako Viešpats, aš padarysiu su Judo karaliumi Sedekiju, su jo kunigaikščiais ir su likusiais iš Jerusalės, kurie pasiliko šitame mieste, ir su tais, kurie gyvena Egipto žemėje. Aš duosiu juos varginti ir slėgti visoms žemės karalystėms, padarysiu iš jų apjuoką, prilyginimą ir patarlę, ir prakeikimą visose vietose, į kurias aš juos išmečiau. Aš siųsiu prieš juos kalaviją, badą ir marą, kolei jie nebus išnaikinti iš žemės, kurią daviau jiems ir jų tėvams.“
10. Kodėl Jehova palaikė Sedekiją ‛bloga figa’?
10 Tad Dievo akyse Sedekijas tikrai pasirodė esąs ‛bloga figa’. Jis ne tik sukilo prieš karalių Nabuchodonosarą, sulaužydamas ištikimybės priesaiką, duotą tam karaliui Jehovos vardu, bet taip pat visiškai atsisakė Jehovos užuojautos, suteiktos jam per Jeremiją. Iš tikrųjų jis nuėjo taip toli, kad areštavo Jeremiją! Nenuostabu, kaip Ezdras reziumuoja karaliaus požiūrį rašydamas 2 Kronikų 36:12: „Jis darė, kas pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse ir nesidrovėjo.“ Jehovos akyse Sedekijas ir tie, kurie pasiliko Jeruzalėje, buvo tarsi pintinė su blogomis, supuvusiomis figomis!
Simbolinės supuvusios figos mūsų dienomis
11, 12. Kas šiandieną identifikuojami kaip blogos figos ir kas jiems atsitiks?
11 Dabar pažvelk aplinkui į šiandieninį pasaulį. Kaip tu manai, ar mes galime rasti simbolinę pintinę su blogomis figomis? Apsvarstykime faktus, palygindami mūsų ir Jeremijo dienas. Šiame 20-ajame amžiuje Jehova naudojasi Jeremijo klase, pateptuoju likučiu, tautoms nepaliaujamai perspėti apie jo artėjantį įtūžį didžiojo sielvarto metu. Jis skatina tautines grupes teikti jam garbę, atitinkančią jo vardą, garbinti jį dvasia ir tiesa ir pripažinti jo karaliaujantį Sūnų, Kristų Jėzų, kaip teisėtą žemės Valdovą. Kokia reakcija? Lygiai tokia pat kaip Jeremijo dienomis. Tautos ir toliau daro tai, kas pikta Jehovos akyse.
12 Kas yra tie, kurie kursto šį maištingą požiūrį? Kas tebesišaipo iš šių į Jeremiją panašių Dievo pasiuntinių, abejodami jų įgaliojimais veikti kaip Dievo tarnai? Kas tebeniekina Dievo Žodį? Kas šiandieną slepiasi už Jehovos Liudytojų daugumos persekiotojų nugaros? Atsakymas visiems aiškus — tai krikščioniškasis pasaulis, ypač dvasininkija! Tik pažvelk į viso krikščioniškojo pasaulio supuvusius, blogus vaisius, apie kuriuos svarstėme ankstesniame straipsnyje. O taip, šiandieną žemėje tikrai yra simbolinė pintinė su blogomis figomis. Iš tikrųjų Jehova sako, jog jų negalima „valgyti dėl to, kad jos blogos“. Jehovos žodžiai, pasakyti per Jeremiją, ataidi iki mūsų dienų: „Jų nė vieno neliks“! (ŠvR). Nuo Jehovos rūstybės krikščioniškajam pasauliui nebebus jokio pagydymo.
Įspėjanti pamoka mums
13. Pagal Pauliaus žodžius iš 1 Korintiečiams 10:11, kaip mes turime suprasti dviejų figų pintinių reginį?
13 Kai tyrinėjame inspiruoto, perspėjančio Jeremijo pranešimo prasmę, mūsų ausyse skamba apaštalo Pauliaus žodžiai iš 1 Korintiečiams 10:11: „Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje.“ Ar mes asmeniškai imame į širdį įspėjimą, perduotą mums kaip dviejų pintinių su figomis reginį? Tai, ką mes apsvarstėme, yra vienas iš esminių Izraeliui atsitikusių dalykų ir įspėjantis pavyzdys mums.
14. Kaip Izraelis atsiliepė į švelnų Jehovos rūpinimąsi?
14 Galiausiai prisiminkime karaliui Dovydui pasakytus Jehovos žodžius apie Izraelį, kuriuos randame 2 Samuelio 7:10: „Aš paskirsiu mano tautai Israėliui vietą ir jį įveisiu.“ Jehova visaip švelniai rūpinosi savo tauta, Izraeliu. Izraelitai turėjo visas galimybes nešti gerų savo gyvenimo vaisių. Jiems tik reikėjo klausyti Jehovos dieviškojo mokymo ir laikytis jo įsakymų. Tačiau tik nedaugelis iš jų tai darė. Dauguma buvo taip užsispyrę bei savavališki, kad jie nešė tik blogus, supuvusius vaisius.
15. Kaip šiandieną dvasinis Izraelis ir į avis panašūs jo draugai atsiliepia į Jehovos užuojautą?
15 Na, o kaip mūsų dienomis? Jehova rodo didelę užuojautą savo dvasinio Izraelio likučiui ir į avis panašiems jų draugams. Jo akys nuolat atkreiptos į juos nuo pat jų dvasinio išlaisvinimo 1919-aisiais. Kaip jis išpranašavo per Izaiją, kasdien jie gauna dievišką mokymą iš didžiausiojo Mokytojo visatoje, Jehovos Dievo (Izaijo 54:13). Šio Dievo mokymo, teikiamo per jo brangų Sūnų, Jėzų Kristų, rezultatas — gausybė taikos jų tarpe ir dar glaudesni santykiai su Jehova. Kokią puikią dvasinę aplinką tai sudaro mums visiems pažinti Jehovą, jo klausyti ir toliau nešti gerų vaisių mūsų gyvenime — vaisių, teikiančių gyrių Jehovai! Nuo to priklauso pati mūsų gyvybė!
16. Kaip kiekvienas iš mūsų asmeniškai galime taikyti dviejų figų pintinių reginį?
16 Bet nepaisant viso neužtarnauto Dievo gerumo, dar esama tokių, kurie, kaip daugelis senovės judėjų, tampa maištingi bei kietaširdžiai ir neša blogus, supuvusius vaisius savo gyvenime. Kaip tai tragiška! Te nė vienas iš mūsų niekada nepamiršta perspėjančios pamokos, aiškiai pateiktos mums kaip šios dvi figų pintinės su jų vaisiais — gerais ir blogais. Kadangi greitai artėja pelnytas Jehovos nuosprendis atskalūniškam krikščioniškajam pasauliui, imkime į savo širdis apaštalo Pauliaus patarimą: „Kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių“ (Kolosiečiams 1:10).
Apžvalga straipsniui „Vaisiai — geri ir blogi“ bei straipsnio „Jehovos byla su tautomis“ 1-4 pastraipoms
◻ Ką vaizdavo pintinė su geromis figomis?
◻ Kaip paaiškėjo, ką reiškia pintinės su blogomis figomis reginys?
◻ Kokią įspėjančią pamoką duoda mums Jeremijo žinia?
◻ Kuo svarbūs 607 metai pr. m. e.? Ir 1914-ieji m. e. m.?
[Iliustracija 15 puslapyje]
Dievo tauta kaip geros figos nešė saldžių Karalystės vaisių
[Iliustracija 15 puslapyje]
Krikščioniškasis pasaulis įrodė esąs kaip pintinė su blogomis figomis