Ar gali sapnai pranešti ateitį?
NUO senų laikų žmoniją labai domino sapnai. Egiptiečiai prirašė išsamių knygų, aiškinančių sapnus, o babiloniečiai turėjo savo sapnų aiškintojus. Graikai turėjo paprotį, kad sergantys žmonės miegotų Asklepijo šventykloje, norėdami sapnuose gauti nurodymus dėl sveikatos. Antrajame mūsų eros amžiuje Artemidoras parašė sapnų simbolių aiškinimo knygą. Daugelis nuo tada parašytų panašių knygų yra pagrįstos jo knyga. Iki pat šių dienų stengiamasi išaiškinti sapnus, tačiau ar jie iš tikrųjų nušviečia ateities įvykius?
Kad sapnai turėtų pranašišką reikšmę, jiems turi daryti įtaką kažkokia aukštesnė jėga. Biblijoje minima daug atvejų, kai Dievas suteikė šią jėgą. Jis siuntė pranašiškus sapnus savo tarnams ir kai kuriems iš negarbinusiųjų jo. Jobo 33:14-16 netgi sakoma: „Dievas kalba... sapne, nakties regėjime, kai įmygis apima žmones ir jie miega patale, tuomet jis atveria žmonių ausis.“
Dievas taip padarė egiptiečių faraonui Juozapo, gyvenusio prieš daugiau kaip 1700 metų prieš mūsų erą, dienomis. Faraono sapnas užrašytas Pradžios 41:1-7, o nuo 25 iki 32 eilutės užrašyta, kad Juozapas išaiškino, jog jame pranašaujami septyneri „didelio derlingumo metai visoje Egipto žemėje“, po kurių bus septyneri bado metai. Juozapas paaiškino faraonui: „Dievas parodė [faraonui], ką Jis ketina daryti“ (Pradžios 41:28, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota). Sapne buvo išpranašauta tai, kas iš tikrųjų įvyko.
Žymus babiloniečių karalius patyrė tą patį. Nabuchodonosaras sapnavo sapną, kuris jį didžiai sujaudino, tačiau jis negalėjo jo prisiminti. Tad jis pasikvietė žynius, kad jie papasakotų jam tą sapną ir jį išaiškintų. To prašymo jie negalėjo įvykdyti (Danieliaus 2:1-11).
Kadangi Dievas buvo davęs karaliui sapną, Jis įgalino pranašą Danielių jį atskleisti ir paaiškinti. Danieliaus 2:19 sakoma: „Tuomet naktį paslaptis buvo apreikšta Daniėliui regėjime.“ Danielius pagerbė Dievą už šį sapną: „Paslapties, kurios karalius klausia, išmintingieji, burtininkai, žyniai ir žavėtojai negali pasakyti karaliui. Bet yra danguje Dievas, kurs apreiškia paslaptis; jis parodė tau, karaliau Nabukodonosore, kas įvyks paskutiniais laikais“ (Danieliaus 2:27, 28).
Kartais per sapnus Dievas duodavo savo tautos nariams nurodymus, o kitais atvejais užtikrindavo dėl savo malonės arba padėdavo jiems suprasti, kaip jis jiems padeda. Per sapną Dievas parodė savo pritarimą Jokūbui (Pradžios 48:3, 4).
Kai Jėzaus įtėvis Juozapas sužinojo, kad Marija nėščia, jis nusprendė išsiskirti su ja. Tada sapne jis gavo nurodymus to nedaryti. Mato 1:20 sakoma: „Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: ‛Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios’.“ Vėliau sapne jis buvo perspėtas: „Pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: ‛Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą’“ (Mato 2:13).
Sapnai, kurie ne nuo Dievo
Tas faktas, kad sapnų aiškinimas buvo įprastas tarp tų, kurie nebuvo Dievo tautos nariai, parodo, kad negalima manyti, jog apskritai sapnai patikimai praneša ateitį. Dievo pranašo Jeremijo dienomis netikri pranašai sakė: „Aš regėjau sapne, aš regėjau sapne“ (Jeremijo 23:25). Jie norėjo suklaidinti žmones, kad šie manytų, jog Dievas kalba per juos. Jeremijas buvo įkvėptas pasakyti apie tuos sapnuotojus: „Štai ką sako kareivijų Viešpats, Israėlio Dievas: Nesiduokite suvedžiojami savo pranašams, kurie yra jūsų tarpe, nė savo žyniams ir nežiūrėkite savo [„jų“, NW] sapnų, kuriuos jūs sapnuojate [„jie sapnuoja“, NW]; nes jie melagingai jums pranašauja mano vardu; ... sako Viešpats“ (Jeremijo 29:8, 9).
Kadangi tie netikri pranašai buvo „žyniai“, jų sapnams galbūt darė įtaką piktosios dvasinės jėgos, kad apgautų žmones. Tai parodo ir Zacharijo 10:2 žodžiai: „Stabai kalba tuščius dalykus, žyniai mato melą ir sapnuotojai kalba veltui.“
Velnias yra didžiausias apgaudinėtojas, kuris tūkstančius metų naudojo religinius vadus klaidingai tvirtinti, kad Dievas jiems kalbėjo per regėjimus bei sapnus, lygiai kaip tai darė Jeremijo ir Zacharijo dienų netikri pranašai. Apie tokius įkvėptas Biblijos rašytojas Judas rašė pirmojo amžiaus krikščionims: „Vogčiomis įsiskverbė tarp jūsų žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks kaltinimas: jie bedieviai, nes mūsų Dievo malonę iškreipia į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą ir Viešpatį Jėzų Kristų.“ Jis pasakė, kad tie žmonės buvo, taip sakant, „sapnuotojai“ (Judo 4; 8, NTP).
Ištirkite tvirtinimus
Asmuo gali tvirtinti, kad Dievas kalbėjo jam sapne arba kad jo sapnai apie ateities įvykius išsipildė, tačiau tai nėra pakankama priežastis tikėti juo ir aklai juo sekti. Atkreipk dėmesį į izraelitams surašytus nurodymus, esančius Pakartoto Įstatymo 13:1-3, 5: „Jei tavo tarpe rastųsi pranašas ar kurs sakytųsi matęs sapną ir paskelbtų iš anksto bet kurį ženklą ar stebuklą, ir įvyktų tai, ką yra kalbėjęs, ir jis tau sakytų: Eikime ir sekime svetimus dievus, kurių tu nežinai, ir jiems tarnaukime, tu tokio pranašo ar sapnuotojo žodžių neklausysi... anas gi pranašas ar sapnų prasimanytojas tegul bus užmuštas.“ Dievas leido tokiems asmenims kalbėti melą, kad išmėgintų savo tautos ištikimybę.
Užuot aklai tikėję charizmatinių sapnuotojų tvirtinimais, išmintingai pasielgsime ištirdami juos, kad išvengtume būti suklaidinti nematomo didžiausiojo apgaudinėtojo, kuris „suvedžioja visą pasaulį“ (Apreiškimas 12:9, NTP). Tačiau kaip galima juos patikimai ištirti?
Rašytinis Dievo Žodis yra jo mums duotas tiesos vadovas. Apie tai Jėzus Kristus pasakė: „Tavo žodis yra tiesa“ (Jono 17:17). Tad 1 Jono 4:1 mes esame raginami: „Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.“ Atidžiai palyginus jų tvirtinimus, filosofijas ir veiksmus su tuo, kas sakoma Biblijoje, aišku, jog jie jai prieštarauja. Dievo Žodis parodo, kas yra tiesa.
Gal sapnuotojas, kuris tvirtina turįs ypatingų žinių, iš tikrųjų žyniauja arba atlieka kitus spiritistinius veiksmus? Jeigu taip, jis yra pasmerktas Dievo Žodyje. „Kad jūsų tarpe neatsirastų... burtininkų, ar ženklų aiškintojų, ar žynių, kerėtojų, apžadėtojų, putveizdų ar tų, kurie šaukiasi mirusiųjų ir piktųjų dvasių. Tokias bjaurenybes darantieji yra pasibaisėjimas Viešpačiui“ (Pakartoto Įstatymo 18:10-12, ŠvR).
Jeigu jis tvirtina turįs nemirtingą sielą, jis prieštarauja Dievo Žodžiui, kuris aiškiai pareiškia: „Siela, kuri nusidės, pati turės mirti“ (Ezechielio 18:4). Gal jis aukština save ir traukia paskui save žmones? Mato 23:12 perspėjama: „Kas save aukština, bus pažemintas“. Ir Apaštalų darbų 20:30 krikščionys perspėjami: „Iš jūsų atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.“
Gal sapnuotojas palaiko smurto veiksmus? Jokūbo 3:17, 18 jis pasmerktas: „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi. O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką.“ Gal jis siekia politinės valdžios arba įtakos pasaulyje? Dievo Žodis jį ryžtingai pasmerkia: „Kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku.“ Taigi Biblija atskleidžia, kas klaidinga (Jokūbo 4:4).
Jeigu asmuo sapnavo, kad mirė jo šeimos narys arba draugas, tai galbūt dėl to, kad jis susirūpinęs dėl to žmogaus. Tai, kad tas žmogus galbūt mirė tą naktį, savaime neįrodo, kad sapnas buvo pranašiškas. Kiekvienam tokiam sapnui, kuris, atrodo, tampa realybe, tenka šimtai sapnų, kurie ja netampa.
Nors Dievas praeityje naudodavo sapnus atskleisti pranašiškus įvykius ir duoti nurodymus, kol buvo rašomas jo Žodis, šiandien jam nereikia to daryti. Tame rašytiniame Žodyje yra visi Dievo nurodymai, kurių šiuo metu reikia žmonijai, ir jo pranašystės liečia daugiau kaip tūkstančio metų ateities įvykius (2 Timotiejui 3:16, 17). Tad mes galime būti tikri, kad mūsų sapnai yra ne Dievo pranešimai apie ateities įvykius, o smegenų funkcija, reikalinga palaikyti mūsų psichinę sveikatą.
[Iliustracija 7 puslapyje]
Kaip faraono sapnas parodė, kas turi įvykti, taip Dievo Žodis nušviečia mūsų ateitį