7. Ką ir kaip ministrai bei satrapai pasiūlė karaliui?

⁷ Dabar Darijų „apipuolė“ (ŠR) aukštų pareigūnų ir satrapų palyda. Čia yra pavartotas aramėjiškas posakis, reiškiantis audringą suirutę. Matyt, vyrai apsimetė turį Darijui labai svarbią žinią. Galbūt jie mąstė šitaip: jeigu pasiūlymas atrodys įtikinamas ir neatidėliojamas, vargu ar karalius dvejos. Todėl jie iškart ėjo prie reikalo: „Visi karalystės ministrai, seniūnai ir satrapai, patarėjai ir valdytojai sutarė, kad turėtų būti paskelbtas ir griežtai vykdomas šis karališkas įsakas: jeigu kas per ateinančias trisdešimt dienų melstųsi kam nors dieviškam ar žmogiškam, išskyrus tave, o karaliau, būtų įmestas į liūtų narvą“a (Danieliaus 6:7, 8).

8. a) Kodėl įstatymo projektas turėjo patikti Darijui? b) Kokiu motyvu vadovavosi ministrai bei satrapai?

⁸ Istoriniai dokumentai patvirtina, kad Mesopotamijos karaliai paprastai buvo dievinami ir garbinami. Tad pasiūlymas, be abejonės, paglostė Darijui savimeilę. Jis galėjo įžvelgti ir tam tikrą naudą. Prisimink, Babilono žmonėms Darijus buvo svetimšalis ir ateivis. Naujasis įstatymas būtų padėjęs jam įsitvirtinti kaip karaliui ir paskatinęs didžiojo Babilono gyventojus viešai pareikšti savo ištikimybę bei pritarimą naujam režimui. Bet ministrai ir satrapai, siūlydami išleisti įsaką, nė kiek nesirūpino karaliaus gerove. Tikrasis motyvas buvo paspęsti Danieliui žabangas, nes jie žinojo apie jo įprotį melstis Dievui tris kartus per dieną priešais atvirus viršustogės kambario langus.

9. Kodėl naujasis įstatymas nebūtų apsunkinęs daugumos nežydų?

⁹ Ar draudimas melstis būtų apsunkinęs visas Babilono religines bendruomenes? Nebūtinai. Jis turėjo galioti tiktai mėnesį. Ir tik saujelė nežydų būtų laikiusi žmogaus garbinimą kompromisu. Vienas biblistas sako: „Garbinti karalių pačiai stabmeldiškiausiai iš tautų neatrodė keistas reikalavimas; tad babiloniečiai pakluso: vietoj dievo mielai pagerbė užkariautoją Darijų Medą. Vien tik žydams toks reikalavimas kėlė apmaudą.“