Valdovą irgi apėmė Dievo baimė. Jis pakilo nuo sosto, nusivilko prabangius karališkus rūbus, apsisiautė tokiomis prastomis drapanomis kaip jo pavaldiniai ir netgi „sėdosi į pelenus“. Su savo „didžiūnais“, arba kunigaikščiais, jis išleido dekretą, jog pasninkas, kurį žmonės pradėjo patys, nuo šiol yra privalomas. Jo įsakymu visi, netgi naminiai gyvuliai, turėjo būti apvilkti ašutinėmis.c Karalius nuolankiai pripažino, kad žmonės nusikalto blogai elgdamiesi ir smurtaudami, bet jis vylėsi, kad tikrasis Dievas, matydamas jų atgailą, bus gailestingas. Jis sakė: „Gal Dievas [...] sulaikys savo degantį įniršį, ir mes nežūsime“ (Jonos 3:6-9).