„Su dangaus Karalyste yra kaip su šeimininku, kuris ankstų rytą išėjo pasisamdyti darbininkų į savo vynuogyną. Sutaręs su darbininkais po denarą už dieną, nusiuntė juos į vynuogyną. Apie trečią valandą jis vėl išėjo ir pamatė turgavietėje kitus, stovinčius be darbo. Jis pasakė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir aš sumokėsiu, kiek pridera.’ Taigi tie nuėjo. Apie šeštą ir apie devintą valandą šeimininkas vėl išėjo ir padarė tą patį. Galiausiai, išėjęs apie vienuoliktą valandą, rado dar kitus stoviniuojančius ir tarė jiems: ‘Kodėl stovite čia visą dieną be darbo?’ Tie atsakė jam: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’ Jis tarė: ‘Jūs irgi eikite į vynuogyną’“ (Mato 20:1–7).

O eiliniai žydai, jų įsitikinimu, Dievui tarnauja daug mažiau – tarsi tie darbininkai, į vynuogyną dirbti atėję vėliau: kas nuo trečios, kas nuo šeštos, devintos ir vienuoliktos valandos (mūsų laiku atitinka maždaug 9, 12, 15 ir 17 valandą).