Paskutinė diena šventykloje

Jėzus toliau kalba Raštų aiškintojams ir fariziejams. Tai jau paskutinė jo diena šventykloje. Matydamas tų religinių vadovų veidmainiškumą, Jėzus negaili jiems aštrių žodžių. Jis sako: „Jūs valote taurės ir dubens išorę, bet viduje jie pilni godumo ir nesaikingumo. Aklas fariziejau, pirma išvalyk taurės ir dubens vidų, tada ir išorė bus švari“ (Mato 23:25, 26). Fariziejai labai stengiasi būti švarūs apeiginiu požiūriu, yra susitelkę į savo išorę, tačiau jie visiškai apleido savo vidų, nesirūpina, kad jų širdis būtų tyra.

Religiniai vadovai tvarko pranašų kapavietes, puošia jų kapus. Tačiau tai dar kartą parodo, kokie jie veidmainiai. Anot Jėzaus, jie yra sūnūs tų, kurie tuos pranašus žudė (Mato 23:31). Kėsindamiesi nužudyti Jėzų, jie tai tik patvirtina (Jono 5:18; 7:1, 25).

Jėzus perspėja religinius vadovus, kas jų laukia, jeigu dėl savo darbų neatgailaus: „Gyvatės, angių paderme, kaip jūs pabėgsite nuo pasmerkimo į Geheną?!“ (Mato 23:33). Šalimais esantis Ben Hinomo slėnis, kuriame deginamos atliekos, vaizdžiai pailiustruoja, kad nedorų Raštų aiškintojų ir fariziejų laukia amžina pražūtis.

Jėzus kalba toliau: „Štai siunčiu pas jus pranašų, išmintingų žmonių ir mokytojų.“ Čia jis turi omenyje savo sekėjus, kurie tęs jo pradėtą darbą. Kaip su jais bus elgiamasi? „Kai kuriuos jūs nužudysite ir pakabinsite ant stulpo, kai kuriuos plaksite savo sinagogose ir visuose miestuose persekiosite, – aiškina Jėzus. – Taip ant jūsų kris kaltė dėl visų teisiųjų kraujo, išlieto ant žemės, – pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju [...] Zacharijo, kurį nužudėte [...]. Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šią kartą“ (Mato 23:34–36). Atpildo už savo kaltę jie sulaukė 70 metais: romėnų kariuomenė paėmė Jeruzalę ir šimtai tūkstančių žydų žuvo.

Pagalvojus, kas laukia žydų tautos, Jėzui suspaudžia širdį. „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis visus, kas pas tave siunčiami, – sako jis. – Kiek kartų aš norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais! Bet tu to nenorėjai. Štai jūsų Namai apleidžiami ir paliekami jums“ (Mato 23:37, 38). Jėzaus klausytojai galbūt svarsto, ar Jėzus tikrai kalba apie šventyklą. Negi kas nors galėtų atsitikti Namams, kuriuos, jų įsitikinimu, saugo pats Jehova?

Jėzus tęsia: „Sakau jums, kad nuo šiol manęs nebematysite, kol netarsite: ‘Palaimintas tas, kuris ateina Jehovos vardu!’“ (Mato 23:39). Čia jis pacituoja pranašiškus žodžius iš Psalmyno 118:26: „Palaimintas, kas Jehovos vardu ateina! Iš Jehovos Namų jus laiminame.“ Tačiau Dievo tarnai šiuos žodžius tars jau ne iš Jeruzalės šventyklos, nes ji bus sugriauta.

Dabar Jėzus pereina ten, kur stovi šventyklos aukų rinktuvės. Savo forma jos kiek primena trimitą – viršus siauras, o apačia plati. Jėzus mato, kaip izraelitai vienas po kito meta savo aukas, turtingieji aukoja ypač gausiai. Bet štai ateina viena varginga našlė ir įmeta „du smulkius pinigėlius, visai menkaverčius“ (Morkaus 12:41, 42). Nors dovana maža, Jehovai ji labai vertinga.

Pasišaukęs savo mokinius Jėzus taria: „Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus, kurie metė į aukų rinktuves.“ Kodėl Jėzus taip sako? Jis iškart paaiškina: „Jie mat visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji, kad ir stokoja, atidavė viską, ką turėjo, – visą savo pragyvenimą“ (Morkaus 12:43, 44). Ši paprasta, kukli moteris visai kitokia nei daugelis religinių vadovų.

Nisano 11-oji jau gerokai įsibėgėjo. Jėzui išeinant iš šventyklos, vienas jo mokinių taria: „Mokytojau, pažiūrėk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“ (Morkaus 13:1). Kai kurie akmenys šventyklos sienoje įspūdingo dydžio, tad statinys atrodo labai tvirtas, nepajudinamas. „Tu gėriesi šiais didingais pastatais? – klausia Jėzus ir priduria: – Čia neliks akmens ant akmens – viskas bus išgriauta“ (Morkaus 13:2). Jėzaus žodžiai mokiniams tikriausiai labai netikėti.

Jėzus su mokiniais pereina Kidrono slėnį ir užkopia ant Alyvmedžių kalno. Iš ten atsiveria vaizdas į didingą Jeruzalės šventyklą. Jėzui besėdint, prie jo prieina keturi apaštalai: Petras, Andriejus, Jokūbas ir Jonas.