Ką reiškia Biblijos žodžiai „didelis suspaudimas“?
Atsakyme į mokinių klausimą apie jo dalyvavimo bei šios sistemos pabaigos ženklą Jėzus paminėjo „didelį suspaudimą, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mato 24:3, 21). Mato 24:15-22 ir Luko 21:20-24 palyginimas rodo, kad pirmiausia suspaudimas turėjo ištikti Jeruzalę. Tai išsipildė 70 m. e. m., kai miestą apgulė karvedžio Tito vadovaujama romėnų kariuomenė. Prasidėjo baisus badas, nusinešęs daug gyvybių. Žydų istorikas Juozapas Flavijus paminėjo, kad 1100000 žydų mirė arba buvo nužudyti, o likusieji 97000 paimti į nelaisvę. Šventykla buvo visiškai sugriauta: ją padegė romėnų kareiviai, nors jų vadas Titas to nenorėjo. Pasak Flavijaus, tai įvyko tą pačią dieną, kurią babiloniečiai sudegino toje vietoje buvusią šventyklą („Žydų karai“, rusų k., VI, 375—398 [pstr. 5—8], 412 [pstr. 3]; 2 Karalių 25:8, 9). Romėnams sugriovus šventyklą, ji niekad nebebuvo atstatyta. Toks „didelis suspaudimas“ daugiau nebepasikartojo Jeruzalėje. Tačiau Biblijoje yra įrodymų, kad 70 m. e. m. Jeruzalę ištikęs suspaudimas dar ne viskas, nes daug didesnis sielvartas užklups visas tautas.
Jėzus toliau pranašavo, kokie įvykiai klostysis po daugelio šimtmečių nuo Jeruzalės sugriovimo (Mato 24:23-28; Morkaus 13:21-23). Paskui, pasak Mato 24:29 (Brb), jis pridūrė, kad „tuoj pat po tų suspaudimo dienų“ bus baisingų dangaus reiškinių. Morkaus 13:24, 25 sakoma, kad taip bus „po ano suspaudimo“. (Žiūrėk taip pat Luko 21:25, 26.) Apie kokį „suspaudimą“ kalbėjo Jėzus?
Kai kurie Biblijos komentatoriai manė, kad tas suspaudimas ištiko Jeruzalę 70 m. e. m., tačiau jie taip pat suprato, jog paminėtų paskesnių įvykių laikas, vertinant žmogaus požiūriu, matyt, tolimas. Jų manymu, žodžiai „tuoj pat po“ reiškė laiko perspektyvą Dievo požiūriu arba tokiu posakiu norėta skaitytojui pabrėžti tų įvykių (tarsi greitai prasidėsiančių) tikrumą.
Kadangi neabejotina, jog Mato 24:4-22 (taip pat Morkaus 13:5-20 bei Luko 21:8-24a) užrašytos pranašystės išsipildo dukart, kyla klausimas: ar Mato 24:29 ir Morkaus 13:24 paminėtas „suspaudimas“ yra tas, kuris išsipildys antrąsyk galutinai, kaip išpranašauta Mato 24:21 bei Morkaus 13:19? Remiantis visos Biblijos pranešimu, būtent taip turėtų būti. Ar tekste pavartoti graikiški žodžiai derinasi su tokiu požiūriu? Taip, nes pagal graikų gramatikos taisykles žodžiai „tų... dienų“ iš Mato 24:29 ir „tomis dienomis“ bei „ano suspaudimo“ iš Morkaus 13:24 atitinka tokią sampratą (kursyvas mūsų). Vadinasi, Jėzaus pranašystė rodo, kad, įsiliepsnojus dideliam suspaudimui, bus nepaprastų reiškinių (pasakyta, kad saulė ir mėnulis užtems, žvaigždės kris iš dangaus ir dangaus galybės bus sudrebintos), taip pat išsipildys „Žmogaus Sūnaus ženklas“.
Praėjus maždaug trisdešimčiai metų nuo Jeruzalės nuniokojimo, apaštalui Jonui apie milžinišką minią iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų buvo pasakyta taip: „Jie atėjo iš didžio sielvarto“ (Apreiškimas 7:9-14). Anksčiau apaštalas Jonas matė „keturis angelus“, laikančius keturis niokojančius vėjus, kol bus paženklinti visi 144000 Dievo vergų. Tai, matyt, susiję su Jėzaus išpranašautuoju ‛išrinktųjų surinkimu’ (Mato 24:31). Tad paskutinė griaunamoji „didelio sielvarto“ banga turės nuvilnyti tuomet, kai išrinktieji bus surinkti bei paženklinti, o keturi angelai paleis keturis vėjus pūsti žemėje, jūroje ir į medžius (Apreiškimas 7:1-4). Tai, kad milžiniška minia ‛ateina iš didžio sielvarto’, rodo jos išgelbėjimą. Šį teiginį patvirtina panašus posakis iš Apaštalų darbų 7:9, 10 (Brb): „Dievas buvo su juo, išgelbėjo Juozapą iš visų vargų.“ Juozapo išvadavimas iš visų jo suspaudimų reiškia, jog jis ne tik ištvėrė vargus, bet ir išliko gyvas.
Įsidėmėtina, kad apaštalas Paulius apie Dievo nuosprendžio įvykdymą bedieviams kalbėjo kaip apie priespaudą. Jis rašė: „Teisinga, kad Dievas atmokės jūsų prispaudėjams priespauda, o jums, engiamiesiems, — atilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus liepsnojančioje ugnyje apsireikš Viešpats Jėzus su savo galybės angelais. Jis atmonys tiems, kurie nepripažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“ (2 Tesalonikiečiams 1:6-8). Apreiškimo knygoje rašoma, kad „didžioji Babelė“ ir „žvėris“ spaudė Dievo šventuosius (Apreiškimas 13:3-10; 17:5, 6). Tad logiška manyti, kad „didžiąją Babelę“ bei „žvėrį“ užklupsiantis sielvartas yra „didelio suspaudimo“ dalis (Apreiškimas 18:20; 19:11-21).