20, 21. Ko paklausė Jėzaus apaštalai apie mūsų laiką ir koks dėl to iškyla klausimas?

²⁰ Likus kelioms dienoms iki Jėzaus mirties, apaštalai paklausė jo: „Kada tai įvyks ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, NW). Jėzus išpranašavo, kad prieš ‛ateinant galui’ žemėje bus žymių įvykių. Likus nedaug laiko iki tos pabaigos, tautos „pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“ (Mato 24:14, 29, 30).

²¹ Taigi kas bus su tų tautų žmonėmis, kai žmogaus Sūnus pasirodys savo šlovėje? Išsiaiškinkime tai iš alegorijos apie avis ir ožius, kuri prasideda žodžiais: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės“ (Mato 25:31, 32).

22, 23. Kas parodo, kad alegorijos apie avis ir ožius išsipildymas neprasidėjo 1914 metais?

²² Ar ši alegorija taikoma tam laikui, kai Jėzus gavo karališką valdžią 1914 metais, kaip mes ilgą laiką galvojome? Na, Mato 25:34 iš tikrųjų kalbama apie jį kaip Karalių; taigi logiška, kad alegorija pritaikoma nuo tada, kai Jėzus tapo Karaliumi 1914 metais. Bet ką jis teisė netrukus po to? Tai nebuvo „visų tautų žmonių“ teismas. Veikiau jis atkreipė savo dėmesį į tuos, kurie tvirtino esą „Dievo namai“ (1 Petro 4:17). Remiantis Malachijo 3:1-3, Jėzus, kaip Jehovos pasiuntinys, teisiškai inspektavo likusius žemėje pateptuosius krikščionis. Tai taip pat buvo teisminio nuosprendžio laikas krikščionijai, kuri melagingai tvirtino esanti „Dievo namai“c (Apreiškimas 17:1, 2; 18:4-8). Tačiau niekas nenurodo, kad tuo metu ar nuo to laiko Jėzus sėdosi teisti visų tautų žmonių galutinai kaip avių ir ožių.

²³ Jeigu nagrinėjame Jėzaus veiklą šioje alegorijoje, mes matome jį galiausiai teisiantį visas tautas. Alegorija neparodo, kad tas teismas tęsis ilgą daugelio metų laikotarpį, tarsi kiekvienas asmuo, mirštantis šiais paskutiniais dešimtmečiais, būtų nuteistas kaip nusipelnęs amžinos mirties arba amžino gyvenimo. Atrodo, kad dauguma mirusiųjų pastaraisiais dešimtmečiais nuėjo į bendrąjį žmonijos kapą (Apreiškimas 6:8; 20:13). O alegorijoje vaizduojamas laikas, kai Jėzus teis „visų tautų“ žmones, kurie tada bus gyvi ir susidurs su jo teisminio nuosprendžio įvykdymu.

24. Kada išsipildys alegorija apie avis ir ožius?

²⁴ Kitaip sakant, alegorijoje nurodoma ateitis, kai žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje. Jis atsisės teisti žmonių, kurie gyvens tuo metu. Jo nuosprendis remsis tuo, kuo žmonės pasirodys esą. Tuomet „skirtumas tarp teisiojo ir bedievio“ bus aiškiai nustatytas (Malachijo 3:18). Pats nuosprendžio paskelbimas ir įvykdymas įvyks per ribotą laiką. Jėzus padarys teisingą nuosprendį pagal tai, kas bus akivaizdu apie kiekvieną žmogų. (Žiūrėk taip pat 2 Korintiečiams 5:10.)

25. Kas vaizduojama Mato 25:31 kalbant apie žmogaus Sūnų, atsisėdantį į savo garbės sostą?

²⁵ Taigi tai reiškia, jog žodžiai iš Mato 25:31, kad Jėzus ‛atsisėdo savo garbės soste’ teisti, taikomi tam tikram laikui ateityje, kai šis galingasis Karalius atsisės paskelbti ir įvykdyti nuosprendį tautoms. Taip, teismo vaizdą, su kuriuo susijęs Jėzus pagal Mato 25:31-33, 46, galima sulyginti su scena iš Danieliaus 7-ojo skyriaus, kur valdantis Karalius, Ilgaamžis, atsisėdo, kad atliktų savo kaip Teisėjo vaidmenį.

26. Koks naujas alegorijos paaiškinimas pasidaro neabejotinas?

²⁶ Toks alegorijos apie avis ir ožius supratimas parodo, kad nuosprendis avims ir ožiams bus padarytas ateityje. Tai įvyks po to, kai prasidės Mato 24:29, 30 paminėta „priespauda“ (NTP) ir žmogaus Sūnus ‛ateis savo šlovėje’. (Palygink Morkaus 13:24-26.) Tada, atėjus visos piktosios sistemos pabaigai, Jėzus surengs teismą ir padarys bei įvykdys nuosprendį (Jono 5:30; 2 Tesalonikiečiams 1:7-10).

3. Ką anksčiau savo kalboje Jėzus nusakė įvyksiant netrukus po to, kai prasidės didis sielvartas?

³ Jėzus išpranašavo nepaprastus įvykius, būsiančius „netrukus po“ to, kai prasidės didysis sielvartas, — įvykius, kurių laukiame. Jis pasakė, kad tada pasirodys „Žmogaus Sūnaus ženklas“. Tai labai paveiks „visas žemės tautas“, kurios „pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“. Žmogaus Sūnų lydės ‛jo angelai’ (Mato 24:21, 29-31).a O kaip dėl alegorijos apie avis ir ožius? Šiuolaikinėse Biblijose ji randama 25-ajame skyriuje, bet ji yra dalis Jėzaus atsakymo ir pateikia tolesnes jo šlovingo atėjimo detales bei sutelkia dėmesį į tai, kaip Jėzus teis „visas tautas“ (Mato 25:32).

Alegorijos veikėjai

4. Kas alegorijos apie avis ir ožius pradžioje minima apie Jėzų, ir kas paminėta dar?

⁴ Jėzus pradeda šį pasakojimą žodžiais: „Kai ateis Žmogaus Sūnus.“ Jūs tikriausiai žinote, kas tas „Žmogaus Sūnus“. Evangelijų rašytojai dažnai taiko šį apibūdinimą Jėzui. Net pats Jėzus taip darė, turėdamas omenyje, be abejo, Danieliaus regėjimą, kuriame prie Ilgaamžio prisiartino „tarsi žmogaus sūnus“, kad gautų „valdžią, garbę ir karalystę“ (Danieliaus 7:13, 14; Mato 26:63, 64; Morkaus 14:61, 62). Nors Jėzus yra pagrindinis šio pasakojimo veikėjas, jis nėra vienas. Anksčiau šiame pokalbyje, kaip pacituota Mato 24:30, 31, jis pasakė, kad kai žmogaus Sūnus ‛ateis su didžia galybe ir šlove’, jo angelai atliks itin svarbų vaidmenį. Panašiai ir alegoriniame pasakojime apie avis ir ožius angelai parodomi kartu su Jėzumi, kai jis ‛atsisėda savo garbės soste’ teisti. (Palygink Mato 16:27.) Bet Teisėjas ir jo angelai yra danguje, tad ar pasakojime liečiami žmonės?

ATKREIPK DĖMESĮ Į SUGRETINIMUS

Mato 24:29-31 Mato 25:31-33