²¹ Taigi kas bus su tų tautų žmonėmis, kai žmogaus Sūnus pasirodys savo šlovėje? Išsiaiškinkime tai iš alegorijos apie avis ir ožius, kuri prasideda žodžiais: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės“ (Mato 25:31, 32).

22, 23. Kas parodo, kad alegorijos apie avis ir ožius išsipildymas neprasidėjo 1914 metais?

²² Ar ši alegorija taikoma tam laikui, kai Jėzus gavo karališką valdžią 1914 metais, kaip mes ilgą laiką galvojome? Na, Mato 25:34 iš tikrųjų kalbama apie jį kaip Karalių; taigi logiška, kad alegorija pritaikoma nuo tada, kai Jėzus tapo Karaliumi 1914 metais. Bet ką jis teisė netrukus po to? Tai nebuvo „visų tautų žmonių“ teismas. Veikiau jis atkreipė savo dėmesį į tuos, kurie tvirtino esą „Dievo namai“ (1 Petro 4:17). Remiantis Malachijo 3:1-3, Jėzus, kaip Jehovos pasiuntinys, teisiškai inspektavo likusius žemėje pateptuosius krikščionis. Tai taip pat buvo teisminio nuosprendžio laikas krikščionijai, kuri melagingai tvirtino esanti „Dievo namai“c (Apreiškimas 17:1, 2; 18:4-8). Tačiau niekas nenurodo, kad tuo metu ar nuo to laiko Jėzus sėdosi teisti visų tautų žmonių galutinai kaip avių ir ožių.

²³ Jeigu nagrinėjame Jėzaus veiklą šioje alegorijoje, mes matome jį galiausiai teisiantį visas tautas. Alegorija neparodo, kad tas teismas tęsis ilgą daugelio metų laikotarpį, tarsi kiekvienas asmuo, mirštantis šiais paskutiniais dešimtmečiais, būtų nuteistas kaip nusipelnęs amžinos mirties arba amžino gyvenimo. Atrodo, kad dauguma mirusiųjų pastaraisiais dešimtmečiais nuėjo į bendrąjį žmonijos kapą (Apreiškimas 6:8; 20:13). O alegorijoje vaizduojamas laikas, kai Jėzus teis „visų tautų“ žmones, kurie tada bus gyvi ir susidurs su jo teisminio nuosprendžio įvykdymu.

„Jis juos atskirs vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių“ (MATO 25:32, NTP).

3. Ką anksčiau savo kalboje Jėzus nusakė įvyksiant netrukus po to, kai prasidės didis sielvartas?

³ Jėzus išpranašavo nepaprastus įvykius, būsiančius „netrukus po“ to, kai prasidės didysis sielvartas, — įvykius, kurių laukiame. Jis pasakė, kad tada pasirodys „Žmogaus Sūnaus ženklas“. Tai labai paveiks „visas žemės tautas“, kurios „pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“. Žmogaus Sūnų lydės ‛jo angelai’ (Mato 24:21, 29-31).a O kaip dėl alegorijos apie avis ir ožius? Šiuolaikinėse Biblijose ji randama 25-ajame skyriuje, bet ji yra dalis Jėzaus atsakymo ir pateikia tolesnes jo šlovingo atėjimo detales bei sutelkia dėmesį į tai, kaip Jėzus teis „visas tautas“ (Mato 25:32).