„Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones“

1, 2. a) Kokia, pasak Mato 28:18–20, yra pagrindinė užduotis, pavesta krikščionių bendruomenei? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

APAŠTALAI pakluso iš mirties prikelto Jėzaus paliepimui – susirinko ant vieno kalno šlaito Galilėjoje (Mt 28:16). Jie turbūt nekantrauja sužinoti, kuo šis susitikimas toks svarbus. Ir štai Mokytojas jiems pasirodo. Galimas dalykas, tai buvo tas pats atvejis, kai jį pamatė išsyk daugiau kaip penki šimtai mokinių (1 Kor 15:6). Ką gi svarbaus Jėzus jiems pasako? Savo sekėjams jis paveda ypatingą užduotį: „Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ (Perskaityk Mato 28:18–20.)

² Tie, kurie girdėjo šiuos Jėzaus žodžius, vėliau tapo krikščionių bendruomenės nariais. Svarbiausia tai bendruomenei pavesta užduotis buvo gausinti Kristaus mokinių gretas.b Šiandien žemėje tikrųjų Kristaus sekėjų bendruomenių yra jau dešimtys tūkstančių, ir jos visos tebevykdo tą pačią užduotį. Šiame straipsnyje aptarsime keturis klausimus: kodėl svarbu daryti žmones Jėzaus mokiniais? kaip atrasti tų, kurie norėtų jais tapti? ar prie šio darbo gali prisidėti visi krikščionys? kodėl jį dirbdami turime būti kantrūs?

KODĖL SVARBU ŽMONES DARYTI JĖZAUS MOKINIAIS?

3. Kodėl, remiantis Jono 14:6 ir 17:3, užduotis daryti žmones Jėzaus mokiniais yra tokia svarbi?

³ Kodėl užduotis daryti žmones Jėzaus mokiniais tokia svarbi? Todėl, kad tik tie, kas tampa Jėzaus mokiniais, gali būti Dievo draugai. Be to, jų gyvenimas jau dabar keičiasi į gera, ir jie gali viltis, kad ateityje gyvens amžinai. (Perskaityk Jono 14:6 ir 17:3.) Jėzaus pavestas darbas išties atsakingas ir nelengvas, bet mes nesame palikti vieni. Apaštalas Paulius apie save ir kai kuriuos savo bičiulius pasakė: „Mes juk esame Dievo bendradarbiai“ (1 Kor 3:9). Kokia garbė mums, netobuliems žmonėms, darbuotis drauge su pačiu Jehova ir Jėzumi!

4. Ką suprantame iš Ivano ir Matildos patirties?

⁴ Mokydami žmones laikytis Jėzaus priesakų, galime patirti daug džiaugsmo. Štai pavyzdys iš Kolumbijos. Ivanas ir jo žmona Matilda paskelbė gerąją naujieną Davjerui, jaunam boksininkui. Jis gyveno su savo drauge Erika, vartojo narkotikus, girtavo. Skelbėjams jis pasakė: „Labai norėčiau pasikeisti, bet man nepavyks.“ Ivanas pasakoja: „Jis gyveno atokiame kaime. Kad jį aplankytume, turėdavome sėsti ant dviračių ir ne vieną valandą minti pažliugusiais keliais. Matydama, kad Davjero elgesys ir požiūris keičiasi į gera, Erika irgi ėmė studijuoti Bibliją.“ Laikui bėgant Davjeras nustojo vartoti narkotikus, gerti, paliko boksą, jiedu su Erika susituokė. Matilda sako: „Kai 2016 metais Davjeras ir Erika pasikrikštijo, prisiminėme Davjero žodžius: „Norėčiau pasikeisti, bet man nepavyks.“ Negalėjome sulaikyti ašarų.“ Išties, padėti žmonėms tapti Kristaus mokiniais mums yra didžiulis džiaugsmas.

KAIP ATRASTI ŽMONIŲ, KURIE NORĖTŲ BŪTI JĖZAUS MOKINIAIS?

5. Nuo ko pradėti, kad rastume žmonių, kurie norėtų būti Jėzaus mokiniais?

⁵ Visų pirma, svarbu aktyviai ieškoti tų, kurių širdis imli tiesai (Mt 10:11). Stengdamiesi paliudyti apie Jehovą visiems, kas gyvena mums paskirtoje teritorijoje, paklūstame Kristaus priesakui. Šitaip parodome esą Jehovos liudytojai ir tikri Kristaus sekėjai.

6. Ko reikia, kad žmogus norėtų su mumis kalbėtis?

⁶ Nors yra žmonių, trokštančių įgyti žinių apie Dievą, daugelis tų, kuriuos sutinkame tarnyboje, iš pirmo žvilgsnio atrodo abejingi dvasiniams dalykams. Kad sužadintume jų susidomėjimą, turime būti gerai apgalvoję, kaip su jais kalbėsime. Pasirinkime keletą temų, kurios, tikėtina, sudomintų pašnekovą. Tada pamąstykime, nuo ko pokalbį pradėsime.

7. a) Kaip galėtume pradėti pokalbį? b) Kodėl svarbu žmogų išklausyti ir gerbti jo nuomonę?

⁷ Galėtume, pavyzdžiui, sakyti taip: „Pasaulį šiandien vargina daugybė įvairiausių problemų. Kaip manote: ar pavyktų visas tas problemas išspręsti, jei žemėje būtų viena valdžia?“ Tada galėtume aptarti žodžius iš Danieliaus 2:44. Arba galime pašnekovo paklausti: „Kaip, jūsų manymu, reikėtų auklėti vaikus, kad jie užaugtų gerais žmonėmis?“ Tada aptarkime Pakartoto Įstatymo 6:6, 7. Kad ir kokią temą pasirinktume, galvokime apie tuos, su kuriais kalbame. Įsivaizduokime, kaip naudinga jiems būtų sužinoti, ko iš tikrųjų moko Biblija. Bendraudami su žmogumi, įdėmiai jo klausykimės – tai padės perprasti jo požiūrį. Jeigu pašnekovas matys, kad jo klausomės ir jo nuomonę gerbiame, tada jis, tikėtina, išklausys ir mus.

8. Kodėl, lankant žmones pakartotinai, svarbu negailėti laiko ir pastangų?

⁸ Kad žmogus prie mūsų priprastų ir sutiktų studijuoti Bibliją, reikės ne sykį jį aplankyti. Kartais gal nerasime jo namie arba jis negalės su mumis kalbėti, bet nenuleiskime rankų. Nors aplankymai ir pareikalautų iš mūsų nemažai laiko ir pastangų, atminkime: kaip augalas auga tik jeigu yra reguliariai laistomas, taip ir žmogaus meilė Dievui ir Kristui stiprės tik jeigu reguliariai padėsime jam semtis žinių iš Biblijos.

AR PRIE ŠIO DARBO GALI PRISIDĖTI VISI KRIKŠČIONYS?

9, 10. Kodėl galima sakyti, kad prie naujų Kristaus mokinių ieškojimo prisideda kiekvienas krikščionis?

⁹ Prie naujų Kristaus mokinių ieškojimo prisideda kiekvienas krikščionis. Šį darbą galima palyginti su dingusio vaiko paieška. Kai vienas trimetis berniukas išėjo iš namų ir pasiklydo, jo ieškoti leidosi apie 500 savanorių. Galiausiai, po kokių 20 valandų, vienas iš savanorių berniuką surado kukurūzų lauke. Tasai žmogus nesutiko prisiimti nuopelnų už savo darbą ir pasakė: „Juk mūsų buvo šimtai, todėl jį ir suradome.“

¹⁰ Daugybė žmonių, kaip tas vaikas, yra pasiklydę. Jie klaidžioja be vilties, ir jiems reikia pagalbos (Ef 2:12). Būsimų Kristaus mokinių šiandien ieško aštuoni suvirš milijono mūsų brolių ir sesių. Galbūt tau nepavyksta rasti nė vieno, kuris norėtų studijuoti su tavimi Bibliją, bet gal pavyksta kitiems tavo bendruomenės skelbėjams. Kai kokio nors brolio ar sesės sutiktas žmogus tampa Kristaus mokiniu, turi dėl ko džiaugtis visi, kas prie paieškos prisidėjo.

11. Kaip galime prisidėti prie Kristaus pavesto darbo, jeigu patys šiuo metu nevedame Biblijos studijų?

¹¹ Jeigu šiuo metu ir nevedame nė vienų Biblijos studijų, prie Kristaus pavestos užduoties – daryti žmones jo mokiniais – galime prisidėti kitaip, pavyzdžiui, šiltai pasveikinti į sueigą atėjusį naują žmogų, būti jam paslaugūs ir draugiški. Tada jis matys, kad meilė iš tiesų yra mūsų skiriamasis bruožas (Jn 13:34, 35). Iš mūsų komentarų, kad ir trumpų, nauji bendruomenės nariai gali mokytis, kaip išreikšti savo įsitikinimus nuoširdžiai ir taktiškai. Naujus skelbėjus galėtume pakviesti į tarnybą, pamokyti juos, kaip, naudojantis Biblija, su pašnekovais samprotauti. Šitaip padėsime jiems sekti Kristaus pėdomis (Lk 10:25–28).

12. Ar mokyti kitus sekti Jėzumi gali tik tie, kas turi neeilinių gabumų? Prašom pateikti pavyzdį.

¹² Ar mokyti kitus sekti Jėzumi gali tik tie, kas turi kokių neeilinių gabumų? Tikrai ne. Tai byloja Faustinos iš Bolivijos pavyzdys. Kai susitiko su Jehovos liudytojais, ji nemokėjo skaityti, bet ilgainiui šiek tiek pramoko. Dabar ji jau pasikrikštijusi mūsų sesė ir labai džiaugiasi galėdama mokyti kitus. Per savaitę Faustina veda penkerias Biblijos studijas. Nors sesė nemoka skaityti taip gerai, kaip dauguma jos studijuotojų, ji jau šešiems žmonėms padėjo tapti Kristaus mokiniais (Lk 10:21).

13. Ką gera patiriame, jei randame laiko vesti kitiems Biblijos studijas?

¹³ Daugelis krikščionių yra labai užimti, turi visokių svarbių įsipareigojimų. Vis dėlto jie randa laiko vesti kitiems Biblijos studijas ir patiria daug džiaugsmo. Aliaskoje gyvenanti Melani dirbo visu etatu, viena augino aštuonmetę dukrelę ir turėjo padėti vėžiu sergančiam tėčiui. Savo nedidelėje, atokioje gyvenvietėje Melani buvo vienintelė Jehovos liudytoja. Ji labai norėjo rasti žmogų, kuris sutiktų studijuoti Bibliją, todėl meldė Jehovą duoti jai jėgų eiti į tarnybą, net ir spaudžiant šalčiui. Sykį Melani susipažino su Sara. Ši buvo labai sujaudinta sužinojusi, kad Dievas turi vardą. Po kurio laiko Sara priėmė pasiūlymą studijuoti Bibliją. Melani sako: „Penktadienio vakarais būdavau išsekusi, bet abi su dukra vis tiek eidavome į tas studijas. Tai davė išties daug gera. Mudviem patikdavo ieškoti atsakymų į Saros iškeltus klausimus, ir buvo labai smagu matyti, kaip ji palaipsniui susidraugauja su Jehova.“ Net patirdama šeimynykščių ir savo bažnyčios narių priešiškumą, Sara laikėsi tvirtai. Galiausiai bažnyčią ji paliko ir pasikrikštijo.

KODĖL DIRBDAMI JĖZAUS PAVESTĄ DARBĄ TURIME BŪTI KANTRŪS?

14. a) Kuo Jėzaus pavestas darbas panašus į žvejybą? b) Ką daryti tave skatina Pauliaus žodžiai iš 2 Timotiejui 4:1, 2?

¹⁴ Net jei manai, kad tavo tarnyba neduoda vaisių, neprarask vilties – ir toliau ieškok žmonių, kurie norėtų tapti Kristaus mokiniais. Jėzus palygino šį darbą su žvejyba. Kad sugautų kokią žuvį, žvejui gali prireikti ne vienos valandos. Kartais jis žuvauja vėlai vakare, kartais – anksti rytą. Kai kurie žvejai išsiruošia į atvirus vandenis ir nuplaukia didžiulius atstumus (Lk 5:5). Panašiai yra ir su gerosios naujienos skelbėjais. Kad pakalbintų kuo daugiau žmonių, kai kurie „žvejoja“ labai ištvermingai – tarnyboje praleidžia nemažai valandų ir naujų Kristaus mokinių ieško įvairiose vietose ir įvairiu laiku. Kas negaili pastangų, dažnai suranda tų, kuriems įdomu sužinoti, ką mes skelbiame. Gal ir tu galėtum eiti į tarnybą tokiu paros metu, kada žmonės paprastai būna namuose, arba pasirinkti tokią vietą, kur sutiktum daugiau pašnekovų? (Perskaityk 2 Timotiejui 4:1, 2.)

15. Kodėl, vedant Biblijos studijas, svarbu nepritrūkti kantrybės?

¹⁵ Kodėl, vedant Biblijos studijas, svarbu nepritrūkti kantrybės? Atminkime: negana tik supažindinti studijuotoją su Biblijos mokymais ir padėti suprasti jų vertę, – žmogus turi pažinti ir pamilti tų mokymų Šaltinį, Jehovą. Be to, studijuotojui būtina ne vien sužinoti, ko Jėzus iš savo mokinių tikisi, bet ir išmokti jo reikalavimų laikytis – gyventi, kaip dera tikram krikščioniui. Jei matome, kad pritaikyti Biblijos principus žmogui nelengva, turime kantriai jam pagelbėti. Vieniems pakeisti savo mąstyseną ir įpročius pavyksta vos per keletą mėnesių, kitiems prireikia kur kas daugiau laiko.

16. Ko pasimokome iš vieno misionieriaus pavyzdžio?

¹⁶ Kaip svarbu nepritrūkti kantrybės, rodo pavyzdys iš Peru. Vienas misionierius apie savo studijuotoją pasakojo: „Nors su Rauliu jau buvome išnagrinėję abi studijoms skirtas knygas, jis tebeturėjo rimtų problemų: kivirčijosi su žmona, keikėsi, dėl tokio elgesio jo negerbė vaikai. Bet jis nepraleisdavo sueigų, todėl, norėdamas jam ir jo šeimai padėti, jį vis aplankydavau. Praėjus trejiems suvirš metų nuo mūsų pažinties pradžios, jis pasikrikštijo.“

17. Apie ką pakalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁷ Jėzus mums prisakė: „Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ Vykdydami šį paliepimą, neretai sutinkame žmonių, kurių požiūris visai kitoks nei mūsų. Galbūt jie yra nereligingi – nepriskiria savęs prie jokios religinės organizacijos arba Dievo išvis netiki. Kaip tokiems žmonėms paskelbti gerąją naujieną? Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.