Dvyliktas skyrius
Krikšto reikšmė
1. Kodėl krikštas turi rūpėti kiekvienam iš mūsų?
JĖZUS 29 m. e. m. pasikrikštijo — Jonas Krikštytojas panardino jį Jordano vandenyje. Įvykį stebėjo pats Jehova ir išreiškė savo pritarimą. (Mato 3:16, 17) Taip Jėzus davė pavyzdį, kuriuo sekti turės visi jo mokiniai. Po trejų su puse metų Jėzus savo sekėjams prisakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ (Mato 28:18, 19) Ar esi pasikrikštijęs, kaip liepė Jėzus? Jei ne, ar tam rengiesi?
2. Kokius su krikštu susijusius klausimus reikėtų išsiaiškinti?
2 Bet kuriuo atveju kiekvienam, kas nori tarnauti Jehovai ir gyventi jo teisingame naujame pasaulyje, privalu aiškiai suvokti, ką tas veiksmas reiškia. Todėl svarbu išsiaiškinti tokius klausimus: ar šiandien krikščionių krikštas turi tą pačią reikšmę kaip Jėzaus krikštas? ką reiškia būti pakrikštytam „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“? kaip gyventi įpareigoja krikščioniškas krikštas?
Jono krikštas
3. Ką krikštijo Jonas?
3 Maždaug prieš šešis mėnesius iki Jėzaus krikšto Jonas Krikštytojas nuėjo į Judėjos dykumą ir ten skelbė: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė.“ (Mato 3:1, 2) Žmonės girdėjo Jono žodžius ir dėjosi juos į širdį. Jie atvirai išpažino savo nuodėmes, atgailavo už jas ir ėjo pas Joną, kad šis pakrikštytų juos Jordano upėje. Taip krikštijami buvo tik žydai. (Luko 1:13-16; Apaštalų darbų 13:23, 24)
4. Kodėl pirmojo amžiaus žydams buvo būtina atgaila?
4 Tiems žydams atgaila buvo būtina. 1513 m. p. m. e. prie Sinajaus kalno Jehova Dievas su jų protėviais sudarė sandorą — oficialų, iškilmingą susitarimą. Tačiau žydai begėdiškai nuodėmiavo ir nevykdė sandoros įsipareigojimų, todėl buvo pasmerkti. Jėzaus dienomis jų padėtis buvo kritiška. Malachijo išpranašauta „didinga ir baisi [„Jehovos“, NW] diena“ buvo čia pat. Ji atėjo 70 m. e. m., — romėnų armija sugriovė Jeruzalę, jos šventyklą ir išžudė daugiau kaip milijoną žydų. Tačiau dar prieš šią negandą buvo pasiųstas uolus teisingo garbinimo gynėjas Jonas Krikštytojas, „kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą“. Žydai turėjo atgailauti, kad nesilaikė Mozės įstatymo sandoros, ir pasiruošti priimti Jehovos jiems siunčiamą Sūnų, Jėzų. (Malachijo 3:22-24 [4:4-6, Brb]; Luko 1:17, Brb; Apaštalų darbų 19:4)
5. a) Kodėl Jonas nustebo, kai Jėzus atėjo krikštytis? b) Ką reiškė Jėzaus krikštas?
5 Tarp atėjusiųjų pas Joną krikštytis buvo ir Jėzus. Bet kodėl? Žinodamas, kad Jėzus nėra padaręs jokių nuodėmių, kurias reikėtų išpažinti, Jonas pasakė: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ Tačiau Jėzaus krikštas turėjo reikšti ką kitą. Todėl jis atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui.“ (Mato 3:13-15) Kadangi Jėzus buvo be nuodėmės, jo krikštas nereiškė atgailos už nuodėmes; jam nereikėjo ir pasiaukoti Dievui, nes jis buvo Jehovai pasiaukojusios tautos narys. Sulaukęs 30 metų Jėzus pasikrikštijo tik jam vienam pritinkančiu krikštu — šitaip parodė, kad stoja toliau vykdyti savo dangiškojo Tėvo valios.
6. Kaip uoliai Jėzus vykdė Dievo valią?
6 Vykdyti Dievo valią Jėzui Kristui dabar reiškė imtis su Karalyste susijusios veiklos. (Luko 8:1) Be to, jis turėjo paaukoti savo tobulą žmogiškąją gyvybę kaip išpirką ir tuo padėti pagrindą naujajai sandorai. (Mato 20:28; 26:26-28; Hebrajams 10:5-10) Į savo krikštą Jėzus žiūrėjo labai rimtai. Jis neleido, kad dėmesį atitrauktų kiti interesai. Iki pat savo žemiškojo gyvenimo pabaigos Jėzus ištikimai vykdė Dievo valią — skelbti Dievo Karalystę jam buvo svarbiausia. (Jono 4:34)
Krikščionių vandens krikštas
7. Kokiu krikštu krikščionims buvo liepta krikštyti nuo 33 m. e. m. Sekminių?
7 Jonas vandenyje krikštijo pirmuosius Jėzaus mokinius ir siuntė pas jį kaip galimus dangaus Karalystės paveldėtojus. (Jono 3:25-30) Jėzaus vadovaujami šie mokiniai irgi krikštijo kitus; jų krikštas reiškė tą patį, ką ir Jono. (Jono 4:1, 2) Tačiau nuo 33 m. e. m. Sekminių mokiniai pradėjo, kaip kad buvo liepta, krikštyti „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. (Mato 28:19) Tau bus labai naudinga apmąstyti, ką tai reiškia.
8. Ką reiškia būti pakrikštytam „vardan Tėvo“?
8 Ką reiškia būti pakrikštytam „vardan Tėvo“? Tai reiškia pripažinti jo vardą, padėtį, valdžią, tikslus ir įstatymus. Panagrinėkime išsamiau. 1) Apie jo vardą Psalmyno 83:19 [83:18, Brb] rašoma: „Tu vienas, kurio vardas Viešpats [„Jehova“, NW], esi Aukščiausiasis visoje žemėje.“ 2) Jo padėtis 2 Karalių 19:15 (NW) pabrėžiama taip: „Jehova, ... tik tu esi tikrasis Dievas.“ 3) Apreiškimo 4:11 aukštinama jo valdžia: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ 4) Taip pat turime pripažinti, kad Jehova yra Gyvybės Davėjas, numatęs išgelbėti mus iš nuodėmės ir mirties: „Išgelbėjimas — Viešpaties valioje.“ (Psalmyno 3:9 [3:8, Brb]; 36:10 [36:9, Brb]) 5) Mes turime pripažinti, kad Jehova yra Aukščiausias Įstatymų Davėjas: „Viešpats mūsų teisėjas ir mūsų įstatymų davėjas, Viešpats mūsų karalius.“ (Izaijo 33:22) Kadangi Jehova toks didis, mes esame raginami: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.“ (Mato 22:37)
9. Ką reiškia būti pakrikštytam „vardan... Sūnaus“?
9 Ką reiškia krikštas „vardan... Sūnaus“? Tai reiškia pripažinti Jėzaus Kristaus vardą, padėtį ir valdžią. Jo vardas, Jėzus, reiškia „Jehova yra Išgelbėjimas“. Jėzaus padėtis ypatinga, nes jis yra viengimis Dievo Sūnus, pirmasis jo kūrinys. (Mato 16:16; Kolosiečiams 1:15, 16) Apie šį Sūnų Jono 3:16 rašoma: „Dievas taip pamilo pasaulį [išpirktiną žmoniją], jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Kadangi Jėzus mirė ištikimas, Dievas prikėlė jį iš mirties ir suteikė jam naujų įgaliojimų. Anot apaštalo Pauliaus, Dievas „jį [Jėzų] išaukštino“, — visoje visatoje nėra nieko už jį aukštesnio, išskyrus Jehovą, — kad „Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis... ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: ‘Jėzus Kristus yra Viešpats!’“ (Filipiečiams 2:9-11) Tai reiškia paklusti Jėzaus įsakymams, kurie iš tikrųjų yra paties Jehovos įstatymai. (Jono 15:10)
10. Ką reiškia būti pakrikštytam „vardan... Šventosios Dvasios“?
10 Ką reiškia būti pakrikštytam „vardan... Šventosios Dvasios“? Tai reiškia pripažinti šventosios dvasios veikimą ir jos vaidmenį. Tad kas yra šventoji dvasia? Jehovos veiklioji jėga, per kurią jis įgyvendina savo tikslus. Jėzus savo mokiniams kalbėjo: „Ir aš prašysiu Tėvą, ir jis jums duos kitą Padėjėją, kad jis būtų su jumis per amžius, — tiesos Dvasią.“ (Jono 14:16, 17, Jr) Ką ji turėjo padėti jiems daryti? Vėliau Jėzus pasakė: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.“ (Apaštalų darbų 1:8) Be to, per šventąją dvasią Jehova įkvėpė žmones parašyti Bibliją: „Pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu.“ (2 Petro 1:21) Todėl šventosios dvasios vaidmenį pripažįstame, kai studijuojame Bibliją. Dar šventąją dvasią pripažįstame, kai prašome Jehovos padėti ugdytis „dvasios vaisių“: „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“. (Galatams 5:22, 23)
11. a) Kokia yra tikroji vandens krikšto reikšmė mūsų dienomis? b) Kokia prasme krikštas yra tarsi mirtis ir prisikėlimas?
11 33 m. e. m. pirmieji taip, kaip liepė Jėzus, buvo pradėti krikštyti žydai ir žydų prozelitai. Netrukus galimybę tapti krikščionimis gavo ir samariečiai. Paskui, 36 m. e. m., buvo pakviesti ir neapipjaustytieji — nežydai. Prieš pasikrikštydami samariečiai ir nežydai turėjo kiekvienas asmeniškai pasiaukoti Jehovai, kad tarnautų jam kaip jo Sūnaus mokiniai. Tokia krikščionių vandens krikšto reikšmė išliko iki šių dienų. Visiškas panardinimas į vandenį yra deramas asmens pasiaukojimo simbolis, nes krikštas vaizduoja laidojimą. Panardinimas krikšto vandenyje vaizduoja, jog tu miršti savo ankstesnei gyvensenai. Iškėlimas iš vandens reiškia, kad atgyji vykdyti Dievo valią. Šiuo „vienu krikštu“ krikštijamas kiekvienas, kuris pasidaro tikruoju krikščionimi. Taip pakrikštyti žmonės tampa krikščionimis Jehovos liudytojais, Dievo paskirtais tarnais. (Efeziečiams 4:5; 2 Korintiečiams 6:3, 4)
12. Kam ir kaip prilygsta krikščionių vandens krikštas?
12 Tokio krikšto reikšmė Dievo akyse yra didelė — jis turi gelbstinčią galią. Pavyzdžiui, paminėjęs laivą, kuriuo Nojus su šeima išsigelbėjo per tvaną, apaštalas Petras rašė: „Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys — krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet maldavimas, kad Dievas suteiktų gryną sąžinę dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo.“ (1 Petro 3:21, kursyvas mūsų) Laivas buvo akivaizdus įrodymas, kad Nojus ištikimai padarė Dievo pavestą darbą. Kai jis buvo baigtas statyti, „ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas“. (2 Petro 3:6) Bet Nojus su šeima, „aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu“. (1 Petro 3:20)
13. Nuo ko krikščionį gelbsti vandens krikštas?
13 Šiandien tie, kurie tikėdami prikeltu Kristumi pasiaukoja Jehovai, savo pasiaukojimą parodo krikštu. Jie pradeda vykdyti Dievo valią — daro šiais laikais jo pavestą darbą — ir gelbėjasi iš dabartinio sugedusio pasaulio. (Galatams 1:3, 4) Jiems nebegresia sunaikinimas, kaip kad šiai sugedusiai santvarkai. Dievas juos nuo to gelbsti ir suteikia jiems tyrą sąžinę. Apaštalas Jonas Dievo tarnus patikina: „Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“ (1 Jono 2:17)
Gyvenkime pagal savo įsipareigojimus
14. Kodėl krikštas dar negarantuoja išgelbėjimo?
14 Klystume manydami, kad krikštas jau pats savaime garantuoja išgelbėjimą. Jis turi reikšmę tik jei asmuo tikrai pasiaukoja Jehovai per Jėzų Kristų, vykdo Dievo valią ir lieka ištikimas jam iki galo. „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.“ (Mato 24:13)
15. a) Ko Dievas nori iš krikštytų krikščionių šiais laikais? b) Kiek svarbu mūsų gyvenime turėtų būti tai, kad esame Kristaus mokiniai?
15 Jėzus turėjo nugyventi savo žemiškąjį gyvenimą pagal Dievo valią. Jis turėjo atiduoti savo gyvybę kaip auką. O mes turime aukoti savo kūnus Dievui ta prasme, kad gyventume pasiaukojamą gyvenimą vykdydami jo valią. (Romiečiams 12:1, 2) Tikrai jos nevykdytume, jei panūstume, — kad ir retkarčiais, — elgtis kaip aplinkinis pasaulis arba gyventume savo egoistiškais siekiais ir Dievui tarnautume tik dėl akių. (1 Petro 4:1-3; 1 Jono 2:15, 16) Kai kažkoks žydas paklausė, ką turi daryti, kad gautų amžinąjį gyvenimą, Jėzus pasakė, jog svarbu gyventi dorai. Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į kai ką dar svarbesnio: būtinybę būti krikščionimi, jo sekėju. Tai turi būti gyvenime svarbiausia — materialiniai siekiai negali būti svarbesni. (Mato 19:16-21)
16. a) Kokią su Karalyste susijusią pareigą turi visi krikščionys? b) Kokiais veiksmingais būdais, kaip pailiustruota 116 ir 117 puslapiuose, daromas Karalystės darbas? c) Ką parodome nuoširdžiai dalyvaudami liudijimo darbe?
16 Reikia dar kartą pabrėžti: Jėzui Dievo valią vykdyti reiškė užsiimti gyvybiškai svarbiais Dievo Karalystės reikalais. Jėzus netgi buvo pateptas Karaliumi. Tačiau gyvendamas žemėje jis buvo ir uolus Karalystės skelbėjas. Mes irgi privalome dirbti panašų skelbimo darbą ir turime daugybę priežasčių tai daryti iš visos širdies. Taip rodome, kad pripažįstame Jehovos visavaldystę ir mylime savo artimą. (Mato 22:36-40) Be to, esame vieningi su viso pasaulio bendratikiais, kurie irgi yra Karalystės skelbėjai. Visi drauge veržiamės į tikslą — amžinąjį gyvenimą tos Karalystės valdomoje žemėje.
Apžvalgos klausimai
• Kuo panašus Jėzaus krikštas į krikštą mūsų laikais ir kuo skiriasi?
• Ką reiškia būti pakrikštytam „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“?
• Kaip gyventi įpareigoja krikščioniškas krikštas?
[Iliustracijos 116, 117 puslapiuose]
KAIP GALIME SKELBTI KARALYSTĘ
Po namus
Giminaičiams
Bendradarbiams
Bendramoksliams
Gatvėje
Lankydami susidomėjusius asmenis
Vesdami namų Biblijos studijas