Tarp Jėzaus priesako „daryti mokiniais“ žmones ir paliepimo būti pasaulio druska bei šviesa yra sąsaja (Mato 5:13, 14). Kokia? Ir kokį poveikį ši veikla gali turėti visuomenei?

O kokią prasmę mūsų gvildenamos temos kontekste turi Jėzaus metafora apie šviesą? Kaip mėnulis atspindi saulės šviesą, taip Kristaus sekėjai atspindi šviesą, ateinančią nuo Dievo Jehovos. Jie — tarytum atšvaitai, nes skelbia šviečiamojo pobūdžio žinią ir daro gerus darbus (1 Petro 2:12).

Paralelė tarp šviesos ir Kristaus mokinių tampa dar aiškesnė iš šių Jėzaus žodžių: „Niekas uždegto žiburio nevožia saiku, bet stato ant žibintuvo, kad šviestų visiems namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje.“ Ant žibintuvo pastatytas degantis žiburys šviečia visiems, kas yra aplinkui. Taip ir krikščionių skelbiama žinia bei geri darbai turi būti aiškiai matomi visiems aplinkiniams. Kodėl? Kad, anot Jėzaus, žmonės, matydami šiuos gerus darbus, teiktų šlovę ne patiems krikščionims, o Dievui (Mato 5:14-16).

Kolektyvinė atsakomybė

Žodžius „jūs — pasaulio šviesa“ ir „tešviečia [...] jūsų šviesa“ Jėzus skyrė savo mokiniams. Vos saujelė žmonių iš įvairių religijų šio Jėzaus pavedimo įvykdyti negalėtų. Būti šviesa pavesta visiems Kristaus sekėjams. Septyni milijonai Jehovos liudytojų, gyvenančių daugiau nei 235 šalyse, yra įsitikinę, kad jiems tenka kolektyvinė atsakomybė eiti pas žmones ir skelbti jiems Kristaus patikėtą žinią.