Kaip turime melstis Dievui?

KAI vienas mokinys paprašė pamokyti melstis, Jėzus neatsisakė pamokyti jo. Pagal Luko 11:2-4 (NTP), jis atsakė: „Kada meldžiatės, sakykite: Tėve, tebūnie šventu laikomas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. Kasdieninės mūsų duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų nuodėmes, nes ir mes patys atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas, ir neįvesk mūsų į pagundymą.“ Tai visiems žinoma Viešpaties malda. Joje labai daug informacijos.

Iš pradžių patys pirmieji žodžiai sako mums, kam turime adresuoti savo maldas: mūsų Tėvui. Atkreipk dėmesį, kad Jėzus nenurodė, jog galima melstis kokiam nors kitam asmeniui, paveikslui, „šventajam“ ar net jam pačiam. Pagaliau Dievas pats buvo pasakęs: „Savo garbės aš neduosiu kitam ir savo šlovės stabams“ (Izaijo 42:8). Jeigu maldos skiriamos kokiam nors daiktui ar asmeniui, o ne mūsų dangiškajam Tėvui, jos negali būti jo išgirstos, nesvarbu, koks bebūtų nuoširdus garbintojas. Biblijoje tik Jehova Dievas vadinamas „maldos klausytoju“ (Psalmių 65:2, NTP).

Kai kurie gali sakyti, kad „šventieji“ yra tik užtarėjai pas Dievą. Bet Jėzus pats nurodė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje“ (Jono 14:6, 13). Taip sakydamas Jėzus atmetė idėją, kad koks nors vadinamas šventasis galėtų būti užtarėju. Įsidėmėk taip pat, ką apaštalas Paulius pasakė apie Kristų: „Jis ne tik mirė už mus, bet buvo prikeltas iš mirties, ir dabar stovėdamas Dievo dešinėje užtaria mus.“ „Jis visuomet gyvas, kad užtartų visus, kurie per jį eina prie Dievo“ (Romiečiams 8:34, katalikų Jerusalem Bible; Žydams 7:25, JB).

Vardas, kuris turi būti laikomas šventu

Toliau Jėzaus maldoje sakoma: „Tebūnie šventu laikomas tavo vardas.“ Kaip galėtų kas nors laikyti šventu, tai yra pašventinti Dievo vardą, arba išskirti jį, jeigu jis nežinotų to vardo ir jo nevartotų? Daugiau kaip 6000 kartų „Senajame Testamente“ Dievas atpažįstamas asmenišku vardu Jehova.

Katalikiškojo Douay Version vertimo Išėjimo 6:3 išnašoje apie Dievo vardą sakoma: „Kai kurie šiuolaikiniai rašytojai suformulavo Dievo vardą Jehova..., nes tikrasis [Dievo] vardo, esančio hebrajiškame tekste, tarimas ilgai jo nevartojant dabar nežinomas.“ Katalikiškasis New Jerusalem Bible vertimas vartoja vardą Jahvė. Nors kai kurie mokslininkai labiau linkę pritarti tokiam tarimui, „Jehova“ yra pagrįstas ir seniai nustatytas Dievo vardo tarimas dauguma kalbų. Kai kuriomis kitomis kalbomis Dievo vardas tariamas savaip. Bet svarbiausia, kad mes vartotume tą vardą ir laikytume jį šventu. Ar tavo bažnyčia moko tave vartoti maldoje Jehovos vardą?

Ką dar tinka minėti maldoje

Jėzus dar mokė savo mokinius prašyti: „Teateinie tavo karalystė.“ Mato evangelijoje priduriama: „Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10). Dievo Karalystė yra vyriausybė, vadovaujama Jėzaus Kristaus (Izaijo 9:6, 7). Pagal Biblijos pranašystę, ji greit pakeis visas žmonių vyriausybes ir pradės globalinę taikos erą (Psalmių 71:1-7; Danieliaus 2:44; Apreiškimas 21:3-5). Todėl Karalystės atėjimas yra nuolatinė tikrųjų krikščionių maldų tema. Ar tavo bažnyčia moko tave tai daryti?

Įdomu, kad Jėzus taip pat nurodė, jog savo maldose mes galime paminėti mums rūpimus asmeniškus dalykus. Jis pasakė: „Kasdieninės mūsų duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų nuodėmes, nes ir mes patys atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas, ir neįvesk mūsų į pagundymą“ (Luko 11:3, 4, NTP). Jėzaus žodžiai reiškia, kad mes galime prašyti Dievo pagalbos kasdieniniuose dalykuose, kad galime kreiptis į Jehovą dėl visko, kas galėtų mums kelti nerimą ar drumstų mūsų dvasios ramybę. Toks reguliarus kreipimasis į Dievą su prašymais padeda mums suprasti tai, kad priklausome nuo jo. Taip mes imame daugiau suvokti jo įtaką mūsų gyvenime. Taip pat naudinga kasdien prašyti Dievo atleisti mums mūsų nusižengimus. Taip mes imame labiau suprasti savo silpnybes — ir daromės pakantesni kitų trūkumams. Jėzaus paraginimas melsti gelbėti mus nuo gundymų taip pat tinkamas, ypač atsižvelgiant į smunkančią šio pasaulio moralę. Pagal tą maldą, mes turime būti atsargūs, kad išvengtume aplinkybių ir situacijų, galinčių vesti mus į nusižengimą.

Be abejonės, Viešpaties malda mums daug pasako apie maldas, kurios patinka Dievui. Bet ar Jėzus norėjo pasakyti, kad tą maldą mes nuolat kartotume mintinai?

Tolesni patarimai, kaip melstis

Jėzus davė daugiau nurodymų kaip melstis. Mato 6:5, 6 skaitome: „Kai meldžiatės, nebūkite tokie kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. ... Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.“ Tie žodžiai moko mus, kad neturime melstis efektingu, demonstratyviu būdu, lyg norėdami kam nors padaryti įspūdį. Ar tu savo širdį išlieji Jehovai slaptai, kaip raginama Biblijoje? (Psalmių 61:9)

Jėzus įspėjo: „Melsdamiesi netuščiažodžiaukite, kaip pagonys; nes jie mano, kad savo daugiakalbyste būsią išklausyti“ (Mato 6:7, NTP). Žinoma, Jėzus nei pritarė mintinoms maldoms, nei pateisino jų skaitymo iš kokios nors knygos. Iš jo žodžių aišku, kad rožinio vartojimas nereikalingas.

Viename katalikiškame mišiole pripažįstama: „Geriausia mūsų malda — tai mūsų spontaniškos mintys, kai kreipiamės į jį iš dėkingumo ar prispausti vargo, liūdesio valandą ar mūsų reguliaraus kasdienio garbinimo metu.“ Paties Jėzaus maldos buvo spontaniškos, ne mintinai išmoktos. Pavyzdžiui, perskaityk Jėzaus maldą, užrašytą Jono 17-ame skyriuje. Ji derinasi su pavyzdine malda ir pabrėžia Jėzaus troškimą matyti Jehovos vardą išteisintą. Jėzaus malda buvo savaiminė ir plaukianti iš širdies gilumos.

Maldos, kurias Dievas išklauso

Jeigu tave mokė kalbėti mintinas maldas, melstis „šventiesiems“ ar paveikslams, arba naudotis religinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rožiniu, mintis melstis Jėzaus nurodytu būdu iš pradžių tau gali atrodyti bauginanti. Tačiau tokios maldos galimos pažįstant Dievą — jo vardą, jo tikslus, jo asmenybę. Tu gali pasiekti to kruopščiai studijuodamas Bibliją (Jono 17:3). Jehovos Liudytojai yra pasiruošę ir nori tau padėti tuo atžvilgiu. Na, jie padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje ‛ragauti ir matyti, koks geras yra Viešpats [„Jehova“, NW]’! (Psalmių 33:9) Kuo geriau tu pažinsi Dievą, tuo labiau būsi paskatintas šlovinti jį malda. Ir kuo labiau tu artinsies prie Jehovos pagarbia malda, tuo glaudesni bus tavo santykiai su juo.

Todėl visi tikrieji Dievo garbintojai skatinami ‛be paliovos melstis’ (1 Tesalonikiečiams 5:17). Įsitikink, ar tavo maldos tikrai atitinka Bibliją, taip pat ir Jėzaus Kristaus nurodymus. Taip tu galėsi būti tikras, kad tavo maldas Dievas priima.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Kuo daugiau sužinome apie Jehovą, tuo labiau esame skatinami iš širdies melstis jam